2013/01/13

Lietuvos poledinio blizgiavimo čempionatas "KUUSAMO" taurei laimėti 2013



   Kas geriau? Mažiau ar daugiau? Registruodamas šimtąjį varžybų dalyvį laukiau eilės pabaigos ir šventai tikėjau, kad mažiau bus geriau, o širdyje džiaugiausi, kad varžybas šturmuoja tokia blizgiautojų gausa. Mintys prieštaravo pačios sau – norėjosi kuo greičiau užregistruoti paskutinį dalyvį ir išgerti puodelį kavos. Norėjosi iš šono pamatyti šitokias žvejų pajėgas, juk žvejai susirinko ne tik iš Vilniaus ar Kauno, tačiau ir Plungės, Klaipėdos, Šakių ir kitų miestų. Taip pat labai svarbu, kad į mūsų ratą vis daugiau įsitraukia ir negalią turintys žmonės. Mūsų visų bendravimas mažina esančią socialinę atskirtį. Paskutiniuoju priregistruotu dalyviu buvo 161-as žvejas.
   Šiemet Lietuvos poledinio blizgiavimo varžybos „Kuusamo“ taurei laimėti  sulaukė bene gausiausio būrio poledinės žūklės gerbėjų per paskutinius kelis dešimtmečius (berods beveik 200 dalyvių dalyvavo Alytaus Naujienų taurės varžybose ant Metelio ežero ledo 1997 – 1998 m.). Šie metai svarbūs ir tuo, kad šios varžybos tapo oficialiu Lietuvos poledinio blizgiavimo čempionatu. Ir nors sportinio poledinio blizgiavimo varžybos Lietuvoje tik pirminėje stadijoje, tačiau labai greitai populiarėja ir augantis dalyvių skaičius tą tik patvirtina. 
    Nuotaika tikrai šauni, gurkšnoju kavą ir žiūriu į varžyboms besiruošiančius dalyvius, į maksimaliai išsipūtusią ir taip didelę automobilių aikštelę, į pirmyn ir atgal šmirinėjančius varžybų teisėjus. 
Tylos minute pagerbiame Sausio 13-osios aukas, pasveikinu atvykusius ir primenu pagrindines varžybų taisykles bei saugaus elgesio niuansus. Padarome bendrą nuotrauką ir žvejai pasipila ant ledo. Kadangi žvejoti galima visoje tvenkinio akvatorijoje, tad greitai daugumos žvejų figūrėlės tampa vos įmatomos.
   Susiruošiame ir mes – viena pora eina į vieną tvenkinio pusę, kita į kitą, tačiau ne žvejoti, o teisėjauti. Jau pirmi žvejai pasigiria ištraukta, nors ir nelegalia lydekaite.  Kibimų tikrai yra. Toliau sėdintys sugauna po kelis nedidelius ešeriukus, o dar už gerų trijų šimtų metrų netgi pavyksta nupaveiksluoti veik pusantro kilogramo lydekos traukimą. Laimingas žvejys neslepia gerų emocijų ir džiaugiasi sėkmingu mūsų pasirodymu. Lydeka susigundė ryškiai salotine švytuokle. 

   Žygiuojame toliau ir matome vis gausesnius laimikius – kilograminės lydekos, nedideli ešeriukai – kai kas jų sugavęs ir gerą dešimtį. Su kiekvienu pabendraujame, dalinamės geromis emocijomis, o žvejai atsidėkoja savo sėkmės paslaptimis. Galvoje jau turiu TOP masalų penketuką.
    Lietuviai labai aistringi poledinės žūklės gerbėjai, tai rodo ir rengiamų varžybų gausa ir jų pasiekti rezultatai pasaulinėje arenoje. Tokiose gausiose varžybose mintimis vis sugrįžtu prie sportinės žūklės avižėle varžybų. Jei jūsų paklausčiau, ar žinote kaip pakliūti į Pasaulio poledinės žūklės čempionatą? Tikrai dauguma linksėsite galvomis. Jau eilę metų Lietuvos  varžybose dalyvauja vos 30 ar 40 dalyvių, o ir tie patys nesikeičia metai  iš metų. Manau Lietuvos sportinės žūklės klubų lyga turėtų labiau populiarinti šias varžybas, bandyti rasti rimtų rėmėjų, jas reklamuoti, sudaryti sąlygas visiems entuziastingiems mėgėjams siekti čempionų titulo.
    Tačiau grįžkime prie Kuusamo taurės. Storas sniego sluoksnis, didžiuliai ledo plotai ir vangiai kimbantys ešeriukai tikrai nesugadino geros žvejų nuotaikos. Kiekvienas su šypsena atnešė sverti savo sugautus kelis ešeriukus ar daugiau nei tris kilogramus sveriančią lydeką.
Generalinis varžybų rėmėjas visus varžybų dalyvius nustebino ne tik visiems dalyviams dovanotomis suomių gamybos Kuusamo blizgutėmis, tačiau ir „šviežiais“ vokiškais STROFT valo ritinėliais. Vaidas iš Alytaus visus stebino savos gamybos sargelių gausa, o kavinės „Du Angelai“ savininkas visus vaišino skania sriuba bei ką tik iš krosnies ištrauktais kibinais.
    Minutė po minutės ir galų gale rezultatai buvo suskaičiuoti. Klubo Ant-Bangos prezidentas padėkojo visiems dalyviams, rėmėjams ir organizatoriams. Bene dvidešimt dalyvių buvo apdovanoti skaniausiomis Elmenhorster sultimis, o jau laimėtojams tai prizai netilpo ant rankų – ir taurės su medaliais, ir Isosteel termosai ir šaunūs Vaido sargelių rinkiniai, paauksuotos blizgės, kepuraitės ir aišku Prabangusis Kuusamo žvejybinis kostiumas.
    Taigi, manau, niekas nebuvo nuskriaustas – visi turiningai praleido laisvalaikį, iki soties atsikvėpavo grynu oru ir pailsėjo. O svarbiausia Egidijus Jankauskas iš Šakių rajono sugavęs dvi lydekas svėrusias virš 5 kilogramų tapo Lietuvos 2013 metų poledinio blizgiavimo čempionu ir šį titulą perėmė iš praeitų metų nugalėtojo Kęstučio Arbačiausko.
   Dar kartą noriu padėkoti visiems prisidėjusiems prie šių varžybų organizavimo, dalyviams, teisėjams ir ypač rėmėjams Kuusamo, Elmenhorster, Isosteel, kavinei „Du Angelai“ bei visiems informaciniams rėmėjams. Iki susitikimo kitąmet Lietuvos poledinio blizgiavimo čempionate.

Varžybų rezultatai čia.
Daugiau fotografijų čia.

2013/01/06

Pirma 2013-ais!!!

  Pliusinė temperatūra ir visą naktį be perstojo pliaupęs lietus pirmąją šių metų žūklę galėjo visiškai sugadinti, tačiau viltis rasti pakankamai tvirtą ledą ginė į priekį. Gera valanda kelio ir dar beveik prietemoj „darbinė“ Artūro „audinė“ pasiekia stovėjimo aikštelę.  Širdis kiek nurimsta – ledas yra, bet koks jo storis dar nežinome.
   Paskubomis dedamės „kates“ ant slidžių batų, išskleidžiame ledo grąžtus ir kulniuojame ant ledo. Paėjus kelis metrus tikriname ledo storį – o jis tikrai solidus, siekia net 15 centimetrų. Einame kiek toliau ir vėl gręžiame – storis nesiskiria tiek skaidraus tiek „balto“ ledo. Nusprendžiame labai neišsiskirstyti ir būdami grupėje judėti marių vagos link ir karts nuo karto gręždami eketes ieškoti gylio perkritimų ir čia besilaikančių ešerių.
   Vaga už gero kilometro, tad eidami link jos pabandome laimę keliuose žinomuose seno upelio vagos pagilėjimuose. Tačiau sargelį sujudina tik viską okupavusios dyglės. Atrodo kur begręžtum vis aptiksi būrelį įkyrių žuvyčių su itin aštriais spygliais.
   Vėl einame toliau ir artėjant iki vagos juntame, kad ledas tolydžio plonėja – dabar jo storis siekia tik 7 centimetrus. Nusprendžiame netampyti likimo už ūsų ir vėl ieškodami žuvies grįžtame arčiau kranto.
   Taip besikankindami po gerų 2 valandų klajojimo atrandame labai sugręžiotą plotą su gerai juntama srove. Vos spėju išsimatuoti gylį, o „Korsakas“ jau traukia pirmąjį šių metų ešerį. Gražus iš akies 300 gramų sveriantis „kalabokas“. Taigi garbanotas vaikinas su analogišku, žinomo žūklės laidos naudojamu žieminiu kostiumu ir baltu Mora grąžtu gauna naują pravardę. 
   Puolame apgręžinėti naujos Kauno marių žvaigždės, bet žuvies neberandame nė vienas. Per gerą valandą pavyksta išvilioti tik kelis pūgžliukus. Vėl išsiskirstome ieškoti laimės. Artūras suranda laimingą eketę ir vieną po kito ištraukia du puikius ešerius. Po pusvalandžio pavyksta „atsidaryti“ ir man. Gražus kelis šimtus sveriantis ešerys jau taškosi ant šlapio ledo. Specialiai marioms užsivyniojau kiek storesnį – 0,09 mm Drennan valą – tad žuvį iškrapščiau akimirksniu. 
   Kibimų gausa nedžiugino, ir vėl teko imti meškerėlę plonesniu valu ir mažesne avižėle. Kibimo sulaukdavom tik kas dešimtoje eketėje, o ir tie dažniausiai tik „pūtimai“ į avižą. Visos žuvys maitinosi išskirtinai nuo dugno, ir nebuvo nė vieno kibimo ant aukščiau pakelto masalo. Sugauti ešeriai buvo gausiai aplipę stambiomis dėlėmis. 
   Šioje žūklėje išbandžiau ir Kalėdų proga įsigytus naujus apatinius drabužius. Negaliu sakyti, kad jų neturėjau – turėjau tačiau jų kokybė man visad kėlė abejonių. Ilgai skaitinėjau įvairiausius forumus, žvejų atsiliepimus ir galų gale išsirinkau – Snowbee pirmąjį sluoksnį ir Move Mountains antrąjį. Taigi Snowbee apatiniai tikrai verti dėmesio – yra lyg dviejų sluoksnių – viduje padedanti prakaitą išgarinti membrana ir minkšta bei švelni medvilnė išorėje. Puikiai apsitempia ir yra labai šilti. Lyginant su mano ankščiau įsigytais DAM ir Coldpruf jie labiau atitiko mano lūkesčius. Na o po šios žvejybos supratau, kad mano turėti „flisai“ iš Lietuvos tekstilės instituto buvo nieko verti. Move Mountains  antrasis sluoksnis pagamintas iš tikrai kokybiško ir tankaus „fliso“, ir nors nėra labai storas, tačiau yra labai šiltas ir lengvas. Šie rūbai gaminami skandinaviškam orui, tad jų „kvėpavimas“ ir šiluma net nekėlė abejonių. Šioje žūklėje tikrai daug vaikščiojau, ekečių išgręžiau turbūt kelioms žvejyboms į priekį tačiau šlapias nesėdėjau – prakaito garinimas buvo nerealus – turbūt niekada nejaučiau tokio komforto. Taigi Kalėdų senelis šiais metais neprašovė. 
   Grįžtant prie žūklės - eilinė eketė ir tik intensyvus masalo žaidimas su dugnu priverčia ešerį kibti. Taip lakstydami nuo eketės prie eketės ištraukiame dar po kelis dryžuotuosius. Ir nors kibimus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, o sugautas žuvis ant vienos rankos, tačiau žūkle nenusivylėme. Geriau išmokti ir perprasti tas kelias žuvis nei traukti vieną po kitos. Taigi pamokų gavome pakankamai ir tikiu, kad aplankysiu šį vandens telkinį šią žiemą dar ne kartą. Vėl gręšime, vėl trauksime didžiuosius Kauno marių ešerius.

2013/01/03

Žvejų gyvybės – bendras visų rūpestis

 Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis patvirtino naujas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, kurios nustato prievolę žvejojant ant ledo turėti specialius smaigus. Įlūžus jų pagalba būtų galima išlipti ant ledo.
„Kasmet, prasidėjus šaltajam sezonui ar jam baigiantis, išgirstame apie beprasmiškas poledinės žūklės mėgėjų žūtis. Šį sezoną tokių atvejų jau irgi buvo. Įtikinėjimai ir perspėjimai, kad ledas plonas ir lipti ant jo nesaugu, deja, ne visuomet paveikia. Todėl būtina imtis papildomų veiksmų“, – sako ministras Valentinas Mazuronis.
Smaigai – minimali, nebrangiai kainuojanti, bet pakankamai veiksminga priemonė, kuri gali padėti išgelbėti žvejų gyvybes. Smaigus rekomenduojama nešiotis taip, kad netikėtai įlūžus jais būtų galima operatyviai pasinaudoti. Dažniausiai žvejai juos nešiojasi pasikabinę ant kaklo. Smaigus galima įsigyti žūklės prekių parduotuvėse (kainuoja apie 20 litų) arba pasidaryti patiems, panaudojant du atsuktuvus, ylas ar kitas priemones.
„Esu tikras, kad žvejai palankiai įvertins šią naujovę. Juolab kad ne vienas iš jų yra ir pats užsiminęs apie jos būtinybę. O kol kas visus poledinės žūklės mėgėjus norėčiau dar kartą perspėti, kad šiuo metu ledas yra labai plonas, ant jo lipti išties pavojinga“, – primena ministras.
Naujosios taisyklės numato, kad neturintiems smaigų žvejams gresia įspėjimas arba bauda nuo 25 iki 200 litų. Aplinkosaugininkai tikisi, kad baudos bus tik kraštutinė priemonė, kurią taikyti teks itin retai.
Kad papildomos žvejų saugumo priemonės yra būtinos, rodo gelbėjimo tarnybų veikla. Kiekvieną šaltąjį sezoną gelbėtojai gauna dešimtis pranešimų apie įlūžusius žmones.

Aplinkos ministerijos informacija, tel. 8-706 61868
www.am.lt