2015/07/16

Pasibaigus 5-ajam Pasauluio Čempionatui feederiu

Pagaliau radau laiko prisėsti ir baigti rašyti 5-ojo Pasaulio čempionato dugnine meškere įspūdžius. Juolab, kad visos mintys jau pakankamai susigulėjo, tad pertraukti rašymą gali tik švilpiantis arbatinukas, pranašaujantis apie užvirusią kavą.
Pradėsiu nuo penktosios treniruočių dienos, nes apie ją informacijos taip pat nepateikiau. Paprasčiausiai tam nebuvo laiko – pasiruošimas pirmajam turui žymiai svarbesnis darbas.
Jei atvirai, penktoji treniruotė mus dar labiau įsuko į neteisingų minčių ir sprendimų verpetą. Ji buvo pakankamai rezultatyvi (jei kelis kibimus galima taip vadinti), tad tai privertė dar labiau patikėti mūsų pasirinkta jaukinimo ir gaudymo taktika. Daug gyvų priedų, dažnas jaukinimas, minimaliai sotus, šviesios spalvos jaukas. Dažnas dviejų taškų jaukinimas, pastovus masalų keitimas ir dar visa krūva taktinių gudrybių, kurių laikymasis mums turėjo padėti išlaikyti pakankamai gerą praėjusių metų poziciją, o gal ir užlipti laipteliu ar dviem aukščiau.
Tik grįžus po valanda trumpesnės treniruotės visus dalyvius surinko treneriai, galutiniams nurodymams. Surinko – per daug paprastai pasakyta. Išties rinko gerą pusvalandį. Kiekviena treniruočių diena iš tiesų, po truputį mus vertė „zombiais“. Visiems be išimties trūko miego ir elementaraus poilsio, normalaus maisto ir didelio puodelio rimtos kavos. Tad, kol tokių „suzombėjusių“ dalyvių grupė surenkama į vieną vietą – praeina nemažai laiko.
Ant atsarginių suolelio, ateinančios dienos pirmajam turui, buvo pasiųstas Donatas. Nesigilinsiu į trenerių sprendimo motyvus, tik pasakysiu, kad atsisėsti galėjome bet kuris, rezultato tai nebūtų labai įtakoję. Atsarginis, tai nereiškia sėdėti ir nieko nedaryti – Donatas turėjo dirbti, kaip ir visi dalyviai, tik jo darbas buvo – pamatyti, perduoti, suskaičiuoti, patarti ir t.t. T. y jei mums nuo platformų įsiskaudėdavo užpakalius, tai Donatui turėjo skaudėti kojas, nuo vaikščiojimo šalia milžiniškų sektorių.
Treneriai paskirstė visai rinktinei reikalingus atlikti darbus su jaukais, masalais ir tik tuomet, apie 10-ą valandą vakaro prisėdome prie savo pavadėlių, meškerykočių, schoklyderių ir kitų įrankių tvarkymo. Panašiai tokia vakarinė dienotvarkė jau tesėsi penkta diena. Tad laiko pasėdėti prie kompiuterio, pabendrauti Skype su šeima paprasčiausiai nelikdavo.
Varžybų rytas pasitiko pakankamai gražiu oru. Nuotaikos puikios, nors ir nežinome, ar pamatysime nors vieną kibimą. Viliamės, kad ištraukti sektoriai padės nors kiek susitvarkyti su kibimų stoka. Jei atvirai, teisingas sektorius šiose varžybose lėmė tikrai daug, tačiau netinkamas gaudymas, niekais galėjo paversti rezultatą ir labai gerame sektoriuje.
Pripratę prie trumpo pasiruošimo laiko Lietuvos čempionate, pasiruošiame akimirksniu, tad laisvo laiko metu vis papildomai skanuojamės dugną ar tvarkomės jaukus, masalus.
Jaukinimo ir starto signalai šiek tiek išgąsdina, mat skelbiam per už nugaros pakabintus ruporus. Pirmi metimai ir pirmi laukimai nieko neatneša, taip pradirbu tris valandas nematydamas nė vieno kibimo savo jaukintuose taškuose. Gretimame sektoriuje sėdintis vengras sugeba ištraukti kelias nedideles žuvis, tačiau jo situacija žymiai geresnė. Nekimba man nei byčiokai, kurie gali padėti pabėgti nuo nulio. Šiaip ne taip visai šalia kranto randu vieną šių žuvelių. Toliau juos gaudyti beprasmiška, nes nebematau nė vieno krepštelėjimo. Imuosi ankščiau suplanuotos taktikos, tačiau taip iki finišo nieko ir neištraukiu. Pirmasis etapas man baigiasi su vienu vieninteliu byčioku ir leidžia aplenkti du varžovus savo puszonyje, kurie nesugauna nieko.
Geriausiai sugauna Mantas, išpešdamas kelis puikius ešerius savo zonoje. Tai jam atneša pirmąją vietą puszonyje ir labai pakelia komandą į aukštesnę poziciją. Tačiau suprantame, kad tai tik pirmas žingsnis ir kad kitą dieną gali taip nepasisekti.
Antrajai varžybų dienai, treneriai vietoj Rimo sodina gaudyti Donatą. Manau, kad niekas nepasikeis, nes nekeičiame nei gaudymo taktikos, nei jaukų. O ir nežinome, ką reikėtų keisti. Rodos viską darome teisingai.
Visą rytą lyja lietus, tad daiktus išsikrauname paskubomis. Velnias – man iškrenta ta pati zona, o  ir gaudysiu šalia Phil Ringer. Tvarkydamasis įrangą jaučiu nedidelį stresą, nes nei pasiruošimo metu nei varžybų metu žiūrovų kiekis šalia brito sektoriaus nemažėja.
Ir ne be reikalo, jau per pirmąsias valandas Phil‘as sugauna kelias žuvis. Jo tinklelyje nedidelė kuoja, karšiukas ir plekšnė. Aš gi dar neturiu nieko. Neilgai trukus, įtempdamas ilgą valo atkarpą pamatau gražų tempimą. Instinktyviai pakertu  ir kitame gale pajuntu solidų svorį. Keliu šėryklėlę per šlaito akmenis tikėdamasis neužkabinti žuvies. Po truputį bevargindamas prie graibšto privedu ne tikėtą karšį, o  netoli pusės kilogramo sveriantį ešerį. Pakeltą nykštį parodo dalyvių prižiūrėtojas sėdintis už nugaros ir net primerkia akį iš džiaugsmo, juk vakar nei mano nei dar keturiuose aplink esančiuose sektoriuose nebuvo kitos žuvies išskyrus byčiokus.
Jaučiu, kad jei ir nelenkiu kolegos brito, tai bent jau nedaug trūksta. Kibimų daugiau nėra, tad sugalvoju papildomai pagauti bent vieną byčioką. Šalia kranto vieną pagaunu, bet tikslas - dar bent viena didesnė žuvis. Tikslo nepasiekiu, o anglas paskutinį pusvalandį sugeba ištraukti du gražius karšius. Nusvyra rankos, nebesinori daugiau nieko daryti ir galvoti.
Po svėrimo paaiškėja, kad mano ešerys aplenkia net 7 žvejus sektoriuje. Neblogas rezultatas, tačiau jis nepadeda mūsų rinktinei išsilaikyti pirmosios dienos pozicijoje. O Mantui, vakar laimėjusiam zonoje, šiandien neužkimba nė viena žuvis. Jaučiu kaip krentam, tik ar labai toli?
Į 20 poziciją. Tai paaiškėja po apdovanojimų. Nors ir nuotaikos ne kokios, tačiau varžybų uždarymo bankete visgi pavyksta atsipalaiduoti. Puikus karštas maistas ir užkandžiai išmeta iš galvos visas varžybų nesėkmes.
Ilgoje kelionėje Lietuvon, mąsčiau apie mūsų pasirodymą šiame Pasaulio čempionate. Iš ties esame ten, kur ir turėtume būti, ir sportinės dugninės meškerės lygis mūsų šalyje, kol kas yra tik toks, koks yra – vidutinis, lyginant su vedančiomis šalimis. Pakilti aukščiau mes galime tikėtis tik po gerų penkių metų, jei nenutrūks dabar esantis progresas, jei nenustosime dalyvauti tarptautinėse varžybose, jei Lietuvoje didės sportininkų skaičius ir kiekvienais metais keisis telkiniai. Mums trūksta išties nemažai, bet kruopštus darbas ir iniciatyva gali viską, ir tikiu vieną kart mūsų rinktinė užlips ant aukščiausio apdovanojimų laiptelio.
O pabaigai labai norėčiau padėkoti, už galimybę dalyvauti šiame čempionate mūsų gausiam rėmėjų būriui ir ypač Salmo, skyrusiai didžiausią paramą jau antri metai iš eilės. Ačiū visiems palaikiusiems mus šioje nelengvoje kovoje.
Komandiniai rezultatai
Asmeniniai rezultatai

2015/07/09

4-oji treniruotė ir čempionato atidarymas

Visai šauniai pražygiavome Ternauzen-o gatvelėmis. Pasipuošę tautinėmis vėliavomis, linksmais veidais, buvome sutinkami aplodismentais ir ovacijomis. Nors, žiūrovų ir nebuvo daug, tačiau atidarymo ceremonijos metu miestelio meras prižadėjo per du tūkstančius žiūrovų varžyboms stebėti. Super. Tikėkimės tai nebuvo reklaminis triukas.
Po iškilmingos eisenos vyko varžybų atidarymas, kuriame net du kartus skambėjo Lietuvos himnas – matomai Latvijos himnas labai panašus į mūsų. Tačiau tai ne esmė - svarbu pagerbėme kitas komandas ir buvome patys pagerbti už praėjusių metų startą ir neblogą pasirodymą. Vėliau buvome vaišinami užkandžiais, kava ir netgi bokalu Olandiško alaus.
Tačiau, ne viskas šiandien rinktinei prasidėjo taip linksmai. Treniruotei skirtas sektorius buvo kaip niekada skurdus. Nebuvo net galimybės išsiaiškinti taktinių niuansų. Žuvies pagavome, tačiau tikrai labai mažai – tai buvo daugiau atsitiktiniai egzemplioriai, nei kruopščiai suplanuotas ir sulauktas laimikis.
Taip – pagavome pirmąją rinktinės plekšnę, tačiau tokia žuvis pergalės ar bent jau vidutinio rezultato tikrai neatneš.
Šiandien teko galimybė patiems dalyviams (ne tik treneriams ir asistentams) pastovėti už nugarų vedančioms komandoms ir savo akimis pamatyti kaip gaudo geriausi pasaulyje. Tikrai yra į ką lygiuotis, ir greičiu, ir mąstymu ar komandiniu darbu, tačiau labiausia paslaptimis. Nes iš šalies atrodo, kad viskas yra daroma identiškai. Taip, kaip gaudo ir kitos rinktinės, bet rezultatai skiriasi kaip žemė ir dangus.
Rytoj gaudysime pirmajame sektoriuje – šiandien ten puikiai gaudė rusai. Viską žinome, tačiau ar susitvarkysime – pamatysime jau rytoj.
Tiek trumpai - tikrai nėra laiko maigyti klaviatūrą, reikia be galo daug ruoštis.




2015/07/08

3-ia treniruočių PČ Olandijoje diena


Į treniruotę pavėlavome geru pusvalandžiu, na ne pačią treniruotę o į pasiruošimą jai. Na nemanėm, kad mums dar reikia navigacijos, o pasirodo visi medžiai, miškeliai ir namai vienodi. Vienodi laukai, langai ir keliai. Stogą be čerpių mačiau tik prekybos centre. Tačiau dabar ne apie tai.
Šios dienos treniruotė buvo daug sunkesnė nei praėjusios. Tiek kibimo prasme, tiek ir oro sąlygomis. Senokai neteko temptis neperšlampamos striukės kapišono ir, nuo vakar dar labiau įraudusio veido, valyti lietaus lašų. Labai stiprus vėjas ir lietus negailestingai talžė tiek visas čempionato komandas, tiek ir mus. Gaudyti tolimojoje distancijoje buvo beveik nerealu, geriausiu atveju buvo galima taikliai mėtyti į 30 metrų. O kur dar pastoviai praplaukiantys milžiniški laivai, kurie sukelia tokias sroves, jog atrodo, kad jaukintą tašką šluote iššluoja. Sunkiai įtempiamą valą nešioja iš vienos pusės į kitą ir atvirkščiai. Žodžiu sąlygos – „ekstremalios“.
Tą patį galima pasakyti ir apie kibimą. Laimikiais nesidžiaugė nė viena komanda. Vos viena ar kita komanda sugavo daugiau nei du karšius. Apie kitą žuvį kalbėti dar sunkiau. Baltos žuvies sugavome nedaug, tačiau „byčiokai“ mums kibo tikrai super! Jei mažojo piršto dydžio žuvelių gaudymą galima būtų taip vadinti. Įsivaizduoju kaip keiktųsi žvejai sugavę tokius egzempliorius nuo Palangos tilto.
Šiandien laimikiais negalėjo pasigirti nė viena rinktinė. Tie patys anglai ir olandai atrodė gan blankiai ir niekaip negalėjo surasti „galų“.
Atrodytų visiškai sugadinta diena, tačiau su naujais iškilusiais klausimais. Kai kas naudodamas tokį patį jauką sugauna veik 30 nedidelių žuvelių, o kai kas nesugauna nė vienos. Kai kam kimba kuojos ir karšiai, o kai kas traukia ešerius ir nedidelius starkiukus.
Taigi šiandien turime dar daugiau klausimų nei atsakymų, ir tai jau tampa Pasaulio Čempionatų tradicija. Kaip bebūtų, save raminame, kad dar liko kelios dienos treniruočių, kad pasitaisys orai, kad sulaukėme rinktinės pastiprinimo – Romą iš Airijos ir Arnoldą iš Anglijos. Tikimės jų žinios, patirtis ir dvi poros akių padės geriau perprasti situaciją.
Būtent šiandien šis kanalas parodė savo tikrą veidą. Tikrai sunku....
Na o vakarą ir vėl leidžiame tradiciškai – soti vakarienė (beveik vienintelis dienos maistas), įrangos tvarkymas, pavadėlių rišimas, skalbimas ir, dar neprasidėjęs, susirinkimas, kurio metu įtariu, gausime pylos iš „piktų“ rinktinės trenerių.
Rytoj laukia dar sunkesnė diena – treniruotei kraštinis sektorius, o po jos čempionato atidarymas, eisena ir visi kiti malonumai, tačiau apie tai tik rytoj.
 
 


2015/07/07

2-oji treniruotė

 Kaip ir vakar prikėlė gaidys. Bijau, kad ilgai jis taip netemps, tačiau mus suprasti irgi galima, nuovargis daro savo ir tos keliolika minučių ryto yra pačios saldžiausios.
Šiandien prie kanalo atsiradome pakankamai anksti. Tad pasiruošimui galėjome skirti daugiau laiko, juolab, kad vakar iš vakaro buvome nepadarę visų „namų darbų“. Daugiau laiko turėjome dugno skenavimui, masalų išsidalinimui ir kitiems paruošiamiesiems darbams.
Vieta truputį kitokia nei buvo vakar, kiek lėtesnis pagilėjimas ir net pats kanalas šiandienos „bokse“ truputį siauresnis. Tik atvykus pastebime „šokančius“ karšius, tačiau labai greitai jų pasirodymas dingsta ir kanalas vėl pasidaro be galo niūrus, gelbėja tik pastoviai kursuojančios baržos, ir netgi keltai.
Pas visus vėl skirtingi jaukai, kitokie pavadėliai, kabliukai ir netgi distancijos truputį skiriasi atsižvelgiant į vakarykščios treniruotės rezultatus. Skiriasi ir startas, gan greitai pasirodo pirmosios žuvys, tai nepailstantys „byčiokai“, kuoja ir nedidelis karšiukas. Gaila, tačiau šios žuvys ne mano. Aš rimčiau atsidariau tik praėjus keturioms iš penkių valandų skirtų žūklei. Po rimtesnio patempimo – pirmasis mano olandiškas karšis „muksėdamas“ plaukė link kranto. Pasakysiu atvirai, suvirpėjo net širdis, kai žuvis atsidūrė graibšte.
Šiandieną kibimu negalėjo pasigirti beveik niekas, nei anglijos rinktinė, nei olandai ar kitos stiprios komandos. Sugautus kiekvienos komandos karšius buvo galima skaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ar tai įtakojo, kiek atvėsęs oras ar kiti dalykai tikrai labai sunku pasakyti.
Mums ši diena tikrai geresnė nei vakar – pagavome ir daugiau karšių, pamatėme kaip atrodo vietinė kanalo kuoja, ir netgi kefalė kibimo metru nutraukusi pavadį parodė, kad jų čia esama. Nepagavome tik čia dažniau papuolančių plekšnių. Gal ir gerai, nes kitos komandos sugebėjo sugauti vos po kelias plekšnytes per penkias valandas. Kaimyniniame sektoriuje gaudžiusi Kazachstano rinktinė jau antra diena nematę nė kibimo.
Po treniruotės gerą valandą prasiblaškome Nyderlandų keliais, nusprendę, kad nepasiklysime be navigatoriaus. Gerai, kad nors žemėlapiai kai kuriuose telefonuose buvo užkrauti. Visi keliai Olandijoje kaip vienas, o tokių pačių gyvenamųjų namų dar daugiau.
Kaip bebūtų dar reikia daug ką atrasti, ištaisyti ir sutvarkyti. O laiko liko visai ne daug. Rytoj jau trečioji treniruotė, na o ketvirtadienį ir penktadienį tikrinsime varžybų sektorių kraštines zonas.
Rytoj gaudysime šiandien gaudžiusių olandų zonoje. Tad bus matyti ar einame tinkamu keliu, ar reikia pradėti gręžtis atgalios.


Daugiau foto ir video 

 


2015/07/06

Pirmoji treniruočių diena.

Tiesiogine to žodžio prasme, buvome prikelti ryte giedoti pradėjusio gaidžio. Juodas, garažus, „Olandiškas“, tačiau labai jau įkyrus. Akių daugiau sumerkti taip ir nepavyko.
Greiti pusryčiai su lietuviška dešra ir vietinių vištų kiaušiniais, paskubom vykstantis pasikrovimas ir mes jau kelyje.
Iki varžybų vietos geri 50 kilometrų, tačiau kelią įveikiame labai greitai. Norisi kuo greičiau statytis platformas, skleistis meškeres ir pradėti mirkyti masalus. Galvose jau sukasi dvikilograminių karšių vaizdai.
Trumpam sustojame šalia varžybų įsikūrusių vietinių žūklės reikmenų pardavėjų. Kai kas brangiau, kai kas pigiau, tačiau kaip ir buvo galima tikėtis, pasirinkimas skurdokas. Tad įsigyjame tik po keletą pakelių kabliukų ir pirmyn į pirmosios dienos „boxą“. Tarp pasaulio čempionų Anglų ir Portugalijos rinktinės.
„Pasisekė“ – galvojo visa rinktinė, bus nesunku šnipinėti anglijos rinktinės grandus.
Truputį daugiau nei valandą užtruko pasiruošimas ir šeši skirtingi jaukai pradėjo vilioti olandišką žuvį. Šešios skirtingos jaukų kombinacijos, šeši skirtingų žvejų sugebėjimai ir skirtingas mąstymas turėjo lengviau padėti susigaudyti situacijoje. Kanalo struktūra atrodė labai paprasta. Staigesnis pagilėjimas šalia kranto iki kokių 8 metrų, 24 metrų distancijoje, o toliau lengvas gilėjimas iki 14 metrų. Daugumoje vyrauja dumblas ir tik nuo 35 metrų nuo kranto galima pajausti nedidelius akmenis ar kriauklėmis nusėtą dugną. Visos mūsų gaudymo vietos atkarpoje nieko išraiškingesnio nebuvo.
Pasakysiu atvirai – per penkias valandas sugebėjau ištraukti tik du, miniatiūrinius „byčiokus“. O vienintelis rimtas kibimas užklupo labai netikėtai ir buvo nerealizuotas. Apmaudu, ir netgi labai. Tačiau tai skaudi tiesa.
Ir aš buvau ne vienas. Visi šeši negalėjome suprasti beveik nieko. Ir tik keliems iš mūsų pavyko ištraukti po kelis karšius. Visi kiti gi užsiėmėme bandymais. Sunku ką nuspręsti iš tų kelių karšių, tačiau pirmos mintys mūsų galvose jau virpa. Tikslesnes išvadas pasakys treneriai vakarinio susirinkimo metu.
Truputį kitokia situacija buvo pas mūsų kaimynus. Portugalai gaudė tik du, o Anglijos rinktinė tiesiog šėlo. Visi sugaudė nuo 3 iki 7 kilogramų žuvies, kurios pagrindą sudarė karšiai ir ešeriai. Pavydėtina situacija – tikiuosi mūsų trenerių štabas užfiksavo visą reikiamą informaciją. Kitos rinktinės taip pat nieko gero neparodė. Pasak nuogirdų – gaudė tik anglai.
21 valandą Lietuvos laiku sugiedame himną su viso pasaulio lietuviais ir laukiame susirinkimo. Manau sėdėsime nuleidę galvas ir raudonuosime, tačiau lai tai būna tik pirmas prisvilęs blynas. Rytoj bus geriau.