Patarimai


2015/05/11 Sveiki, kokio dydžio ritę rinktis "feederiui"? Dažniausiai gaudau Kauno mariose, naudoju 40-50 g. kulkos formos šėryklas, metu toli, o jos kaip žinia atgal sunkiai parsitempia. (Vidmantas)

Renkantis ritę dugninei meškerei – dydis nėra pagrindinis kriterijus. Daug svarbiau ritės galia, t.y ar lengvai suksis rankenėlė traukiant sunkią šėryklėlę ar žuvį ir ritės greitis. Na o ritės galia ir greitis tiesiogiai priklauso nuo kainos. Dažniausiai ekonominės klasės ritėms būtent galios ir trūksta. Na o tolimam metimui geriausia tinka platesni būgneliai t.y nuo 3000 dydžio pagal Shimano klasifikaciją. Idealu, kai tie būgneliai būna „match“ tipo – t.y seklūs. Bet vėlgi – ritė su sekliu būgneliu skirta plūdinei žūklei retai bus galinga, ko pasekoje tarnaus ne daugiau intensyvaus sezono.
Taigi, dažniausiai turint ribotus finansus tenka rinktis mažesnę blogybę iš esančių. Siūlau rinktis galingesnę ir greitesnę ritę. Vienas iš tokių variantų – ritė Penn Fierce. Komandos bičiuliai praėjusiais metais išbandė šias rites ir naudoja jas iki dabar – būtent 4000 dydžio ritės jiems tiko idealiai.
Jos tikrai galingos, tad nebus problemų traukiant sunkią šėryklą. Jos greitos – vienu rankenėlės apsukimu surenkama net 86,4 cm valo. Puikiai subalansuotos, su lieto aliuminio korpusu, tad ilgaamžės. Be problemų sutaria su pintu valu, ir svarbiausia už nedidelę kainą.
Pagrindiniai trūkumai tai svoris ir gilus būgnelis, tačiau žūklė Kauno mariose nėra labai aktyvi – meškerykočio juk visą dieną rankose nelaikai, o gilaus būgnelio problemą manau galima išspręsti privyniojant seno, nenaudojamo valo.

 

2015/05/11 Sveiki, ieškau fiderio iki 100 euru +-, pagrinde juo bus žvejojama komerciniuose tvenkiniuose karpiai pagrinde 1-2 kg, bet pasitaiko ir didesnių. Į koki kotą reiktų atkreipti dėmesį, geriausia butu konkretūs modeliai. (Mindaugas)

Mano nuomone vienas iš priimtiniausių variantų - Drennan Series 7 Puddle Chucker Method Feeder 11ft. arba Drennan Series 7 Puddle Chucker Method Feeder 12ft. Jei tvenkiniai nedideli – geriau tiktu 11 pėdų modelis, jei didesni siūlau 12 pėdų. Jų kaina internetinėse parduotuvėse apie 83 svarai, tai manau panaši į jūsų pageidaujamą sumą. Dar galite šio koto klustelėti ir Vilniuje, Šeimyniškių gatvėje esančioje Kotas parduotuvėje.Vienas iš trūkumų jei turi nedidelį automobilį tai ilgis, nes kotas yra iš 2 dalių neskaitant viršūnėlių.
Šie kotai pritaikyti būtent karpių žūklei komerciniuose tvenkiniuose, jie turi pakankamai galios mesti didesnes šėryklėles ir tuo pačiu pakankamai lankstumo, kad sumažinti žuvies išsiplėšimo galimybę. Karpiams iki 2 kilogramų bus pats tas, o su didesniu taip pa bus galima susitvarkyti. Šiuo kotu galima pakankamai toli ir taikliai užmesti o kovoti su žuvimi bus tikras malonumas.
Papildomai negaliu nepaminėti gero meškerykočio dėklo, trijų neopreninių laikiklių ir 2 viršūnėlių.
Kotą pats asmeniškai esu išbandęs ir netgi naudoju varžybose esant atitinkamoms sąlygoms.
Rekomenduoju.


2015/02/12 Kokių formų ir dydžių avižėlės tinkamiausios kuojų žūklei? (Andrius)

Avižėlių niekada neskirstau į „ešerines“, „kuojines“ ar „karšines“. Visada laikausi nuomonės, kad avižėlės korpusas yra tik priemonė tinkamai žuvims pateikti kabliuką su masalu. Taip – nuo avižėlės formos priklausys masalo žaidimas ant kabliuko, tad pagrindinis dėmesys manau turi būti skirtas į formos taisyklingumą. Jokiu būdu negali būti aptekėję lydmetaliu, kas pakeičia avižėlės darbą.
Mano avižėlių dėžutėje yra tik „lašo“ ir „šratelio“ formos avižėlės. Jos yra aukso, sidabro ar vario spalvos ir pačių įvairiausių dydžių. Manau to visiškai pakanka, ir nereikia lakstyti po parduotuves ieškant „gaubliukų“ ar „skruzdėlių“.
Avižėlėse svarbiausia tinkamas kabliukas. Tai didžiausia problema – mūsų parduotuvėse 90 procentų avižėlių yra sulituoti visiškai netinkami kabliai, tad kiekvienas reiklus žvejas stengiasi juos pasikeisti pats arba ieško tai mokančių atlikti kolegų. Kabliukas turi būti kiek įmanoma plonas ir aštrus. Negali būti didelis ar plačiu lenkimu, žuvis turi praktiškai pasikirsti pati tik įsiurbus masalą.
Dar labai svarbus aspektas avižėlės dydis – jis turi būti toks, kad gan greitai skęstų ir kad nebūtų tuščių žuvies kibimų. Dažniausiai naudoju 2.5 – 3 mm skersmens volframines avižas. Spalvą renkuosi bandymų būdu  - arba „varį“ arba „auksą“, tačiau beveik niekada nepastebėjau didelio skirtumo tarp naudojamų spalvų.


2015/02/12 Sveiki norėčiau paklausti apie pavadėliu ilgius, kada žvejojant feederiu reikia rinktis trumpesnį, o kada ilgesnį pavadėli? (Rimantas)
Trumpus pavadėlius naudoju tik gaudydamas „method“ stiliumi. Visais kitais atvejais pavadėlio ilgis prasideda nuo 50 cm. Tai įtakoja dalyvavimas varžybose, kur trumpesni pavadėliai paprasčiausiai draudžiami.
Naudojant trumpesnius pavadėlius žuvis dažniau pasikerta pati, nes apribotas valo ilgis nesuteikia laisvumo žuviai laikyti masalą burnoje. Tačiau šiuo atveju žuvis turi aktyviai maitintis nuo pačio dugno ir nesibaidyti jauko dėmės. Trumpais pavadėliais dažniau gaudomos tokios žuvys, kaip karpiai, karšiai, lynai ar karosai.
Gaudant kuojas, aukšles ar nedidelius plakius naudojami žymiai ilgesni pavadėliai, nes šios žuvelės maitinasi labai aktyviai plaukiodamos ir rinkdamos jauko daleles ne tik nuo dugno, tačiau visuose vandens sluoksniuose. Ir kuo jos maitinasi aukščiau tuo reikalingi ilgesni pavadėliai leidžiantys masalui laisvai sklęsti.
Aišku, taip gali maitintis ir didelės žuvys, pavyzdžiui paskutiniame karpininkų pasaulio čempionate karpiai maitinosi vidutiniuose vandens sluoksniuose, t.y pakilę 4 - 5 m. nuo dugno ir sugauti šalia dugno juos buvo neįmanoma. Tačiau tai nėra taisyklė, o tik pavyzdys, kad žuvų įpročiai gali kisti kardinaliai.
Jei yra pastebima daug tuščių kibimų reikia išsiaiškinti kokiame gylyje jie įvyksta, kokia žuvis maitinasi. Dažniausia to problema gali būti atbukęs arba per sunkus kabliukas, netinkamas masalas arba jo vėrimo ant kabliuko būdas. Jei tarkim kuojos kimba aukščiau nuo dugno pavadėlį reikia ilginti, esant tuštiems kibimams lengvinti kabliuką ir išlaikyti jį maksimaliai aštrų. Prie kiekvienos situacijos dažnai reikia prieiti individualiai ir spręsti problemą bandymų būdu.


2015/01/09 Kaip išsirinkti tinkamiausią tašką žūklei?, ko konkrečiai reikia ieškoti?(Rimantas)
Atsakyti vienareikšmiškai į šį klausimą praktiškai nemanoma. Žūklės taško pasirinkimas visad priklausys nuo vandens telkinio savybių ir jame gyvenančios žuvies būdo, maitinimosi įpročių.

Rinkdamasis žūklės vietą visada kreipiu didelį dėmes į vietinius žvejus (per daugelį žūklės metų jie žuvies įpročius sužino geriausiai). Jei to atlikti neįmanoma tenka ieškoti bandymų metu.

Dažniausiai ieškau dugno „anomalijų“ ir gaudau šalia jų. Tai gali būti kriauklės, akmenys, nežymus pagilėjimas, augalija ir t.t. t.y. vieta turi išsiskirti iš bendros dugno struktūros reljefu ar kitom minėtom ypatybėm. Tačiau tai dar nereiškia, kad žuvis šiuose taškuose laikosi – esu radęs tikrai patrauklių žvejui vietų, tačiau žuvies ten būdavo mažiausia koncentracija. Priklausomai nuo vietos stengiuosi nesirinkti visiškai lygaus dugno arba stipriai uždumblėjusios atkarpos, tačiau kitame telkinyje būtent tokios vietos yra pačios tinkamiausios. Žuvis retai laikosi ant šlaito, tad efektyviausia rinktis lygesnį dugno ruožą šlaito apačioje ar viršuje.

Vienas iš pagrindinių niuansų yra gylio horizontas. Dažniausiai reikia stengtis pasiekti tam tikrą gylį ir jame žūklauti. Toks „kibus“ gylio horizontas gali kisti kas kelios dienos o kartais ir kelis kartus per dieną.

Taip, kad surasi tinkamą vietą galima tik treniruočių arba žūklių metu kruopščiai analizuojant dugną ir keičiant gaudymo gylį. Faktas yra vienas tambesnė žuvis (karšiai) dažniausiai rinksis gilesnes vietas nei kuojos.

2015/01/07 Kaip pasirinkti "feederio" viršūnėlę? (Laurynas)
Dugninės meškerės viršūnėlės beveik niekada nesirenku nei pagal gaudomą žuvį, nei pagal naudojamos šėryklėlės svorį. Viršūnėlė yra parenkama pagal žūklės sąlygas (srovės stiprumą, vėją, gaudymo būdą, žuvies maitinimosi įnorius ir t.t.)
Stovinčiame vandenyje praktiškai niekada nenaudoju tvirtesnių nei 2 oz. viršūnėlių, nors naudojama šėryklėlė gali būti ir 100 ar 110 gr. su jauku. Patikimo gamintojo viršūnėlės tikrai nelūš naudojant didesnį svorį, o kibimą geriau rodys laibesnė viršūnė.
Srovėje dažnai naudojamos ir galingesnės viršūnėlės, tam kad srovė veikdama valą, neišlenktų viršūnės. Taip atsitikus silpnesnių kibimų praktiškai neįmanoma realizuoti o pastebima tik užsikirtusią žuvį. Paprastai naudoju nuo 2 iki 4 oz. galingumo.
Liaunesnių viršūnėlių nei 1 oz. taip pat praktiškai nenaudoju. Taip - jos puikiai signalizuoja silpnus žuvies prisilietimus ir žuvis kibdama mažiau jaučia valo tempimą taip sumažindamos masalo išspjovimo galimybę. Tačiau jas labai veikia net menkiausias vėjelis ir povandeninės srovės. Tokia viršūnėlė greitai išlinksta ir atlieka atvirkštinę funkciją.
Taip pat viršūnėlės gali būti „fast“ (greita) arba „slow“ (lėta) tipo (Drennan). Jos skiriasi akcija, žiedęlių išdėstymu ir linkimo kampu. Pirmosios daugiau tiks upei ir vėjuotoms dienoms stovinčiame vandenyje, na o „lėtos“ idealioms žūklės sąlygoms stovinčiame vandenyje. Dažniausiai naudoju „greito“ tipo nežiūrint į sąlygas.

2015/01/07 Kam reikalingas atvadas šėryklėlei? (Ernestas)
Atvadus pradėjau naudoti sąlyginai neseniai. Ilgą laiką visose varžybose naudojau paprastą „inline“ sistemą be ilgesnio atvado.
Per 3 valandas trunkantį varžybų turą tekdavo vienąkart o kartais ir du kartus pakeisti visą sistemą, nes ji paprasčiausiai susisukdavo, susilankstydavo ir pradėdavo painiotis. Tai išties erzindavo ir reikėjo ieškoti išeities. Kurią vėliau radau UK žvejų straipsniuose.
„Atvadas“ šėryklėlei puikiai pakeičia seną gerą „paternoster“ sistemėlę. Iš esmės tai ir paternosteris ir „inline“ sistema viename. Ir nors paternosteris uždraustas daugumoje turnyrų – atvado naudojimas ne. Jo naudojimas nepakeičia slankiojančios sistemos esmės.
Jį naudojant sistema mažiau painiojasi. Įrankis, dėka atvado ilgio, tampa žymiai jautresnis ir patrauklesnis žuviai. Kibimai geriau matosi ir yra „drąsesni“. O apie jos privalumus dumblėtame ar samanotame dugne net neverta kalbėti.

2015/01/07 Kuo skiriasi ʺbačkutėsʺ nuo ʺkulkosʺ formos šėryklos? (Ernestas)
Jei klausimas apie šias šėryklas, tai yra tos pačios paskirties šėryklėlės – tolimiems ir taikliems metimams. Būtent dėl „taiklumo“ šios šėryklėlės vis dažniau naudojamos tiek geromis, tiek blogomis oro sąlygomis.
Kulkos formos šėryklėlės lėčiau „paleidžia“ jauką, nei „bačkutės“. Tad pastarosios geriau tinka jauko „kilimui“ pakloti o tradicinės „kulkos“ kaip bebūtų mesis žymiai taikliau.

2014/11/24 Kokią šėryklėlę geriausia naudoti lynų žūklėje? (Marius)

Manau, kad šiuo atveju viskas priklausys nuo vandens telkinio, kuriame lynus gaudai. Asmeniškai aš juos gaudau pačiuose įvairiausiuose vandens telkiniuose – nuo seklių, tankiai žole apžėlusių nedidelių miško ežerėlių iki gilių ir pakankamai švarių nuo augalijos tvenkinių kietu dugnu, ar seklių, drumstų komercinių tvenkinių. Taigi ir šėryklėlės atitinkamai bus naudojamos visiškai skirtingos. O atsakyti labai trumpai vargu ar pavyks.
Dažniausiai rinkčiausi atvirojo tipo šėryklėles (http://i4.minus.com/iboPnShPtUTGfh.JPG) nes iš jų gerai išbyra jaukas, galima lengvai jaukinti gyvūninės kilmės masalais ar grūdinėm kultūrom, be ko lynų jaukinimo neįsivaizduoju. Naudočiau paprastą „inline“ sistemą, na o pavadėlio ilgį derinčiau pagal dugno augaliją, smulkmės kiekį gaudymo taške ir t.t.
Taip pat pagalvočiau ir apie „method“ tipo (
http://i7.minus.com/insDyi0zChxxn.jpg) šėryklėles jei gaudai nedideliame gylyje, jei yra didelis kiekis vandens augalų ir kietas ar puskietis dugnas. Su šia šėryklėle karpytų sliekų į ūklavietę labai nenumesi, tačiau įvairias minkštas peletes galima be problemų. Na o be „didesnio kąsnio“ masalų lynų žūklėje geriau nesirodyti.


0 komentarai (-ų):