2014/12/23

"Žieminis" feederis

Prieš kelias dienas dar lipau ant ledo ir nekreipdamas dėmesio į kaip iš kibiro pilantį lietų, smagiai traukiau ešeriukus. Tačiau lietus nenurimo pylęs kelias dienas, o temperatūra net perkopė 10 laipsnių padalą. Plonas ledas virto labai pavojingu, o kai kur net visikai ištirpo pakilus stipresniam vėjui. Taigi ieškoti tvirtesnio ledo nebesinorėjo: arba plūdinė būryje žmonių, arba dugninė ir jokių trukdžių. Lieku ištikimas „feederiui“ ir vėl imdamas į rankas dugninę tikiuosi pagaliau užbaigti 2014-uosius metus.
Viena iš mano mėgiamiausių vietų, kur beveik visada galima ką nors sumeškerioti jau ne pirmus metus išlieka didelėsžuvys.lt tvenkinys Punioje. Juo labiau, gražių laimikių prieš kelias dienas, dar daliai tvenkinio stovint po ledu, prigaudė komandos kolega Sergejus. O taip pat knieti išbandyti ir naujai pasigamintus atvadus šėryklėlei. Taigi pasirinkimas vienas.
Įsigijęs kelias saujas gyvų masalų, susikrovęs gausią sportininko mantą ir iš garažo prigriebęs „NZ“ padėtą pakelį žaliojo Timar Mix Fish-Betain jauko, lekiu prie tvenkinio. Kaip ir tikėjausi nematyti nė gyvos dvasios, tad paskubomis tempiu įrangą ir ruošiu jauką. Mišinį kelis kartus prasijoju pro smulkų tinklelį atmesdamas visas nors kiek didesnes daleles. Atsargiai drėkinu ir pertrinu per tą patį sietą. Jaukas gaunasi purus ir lengvas, būtent tokio ir reikia „žieminei“ žūklei.
 Net netyrinėdamas dugno „užsiklipsuoju“ ties 30 metrų riba. Žinau, kad tokiu atstumu tikrai galima tikėtis stambios žuvies – karšių ir karosų. Ir nors dabar žiema, tačiau nutirpęs ledas ir atšilęs oras gali būti puikus impulsas maitintis ir karosams. Naudoju nedidelę atvirą šėryklėlę ir į vieną tašką atlieku 4 metimus. Jauką praturtinu trūkliais, musės lervomis, pinkomis ir kapotais naktiniais sliekais. Dažniausiai net ir geriausias jaukas be gyvulinių priedų tampa bevertis, o varžybose be jų ant kranto geriau nesirodyti.
Pirmas metimas ir po įnirtingo kibimo pakimba vos 100 g sveriantis karšiokas. Liūdėti nėra kada, nes antru numeriu praėjus vos minutei į graibštą įvedu apie 700 g žuvį. Seka kelių minučių pauzė ir kitame valo gale pajuntu žymiai solidesnį svorį. Po kelių minučių graibšte jau ir bene 2 kilogramus sveriantis auksašonis. Žuvies jėga žymiai didesnė nei vasaros metu, kai vanduo šiltas, paguldyti vandens paviršiun nepavyksta nė vienos žuvies. Laimikiai įnirtingai priešinasi iki pat pasėmimo į graibštą.
Kibimai seka bene vienas po kito. Krantan keliauja tikrai solidaus dydžio žuvys, o tokiam metų laikui tai tikra pasaka. Papuola ir kelios tikrai gražios kuojos. Retai kuriam telkinyje galima pasikrauti tokių gerų emocijų.
Žūklei buvau pasiruošęs du meškerykočius: Drennan Match Pro Medium Feeder su 1 oz. viršūnėle ir Red Range Mini Carp feeder. Antrojo naudoti net nereikėjo – tokių žuvų ištraukimas užtruktų bent trečdaliu ilgiau. „Mediumas“ tiko puikiai, o plonas pintukas paaštrino gerus jausmus.
Tryliktą valandą po pietų baigiau jauką ir traukdamas dvidešimt aštuntą karšį nusprendžiau žūklę baigti. Su tvenkinio šeimininku Kęstučiu pasidžiaugėme keistai suaktyvėjusia žuvimi ir darome trumpą fotosesiją. Vieną karšioką paliekame kūčių stalui o visus kitus paleidžiame toliau auginti riebalinio sluoksnio ir laukti naujų metų. Lieka sunkiausia užduotis  iki automobilio nusigabenti įrangą, po žūklės tai visad vargina. Prieš akis dar laukia nedidelis švenčių maratonas, truputis sniego ir šalčio. Kaži kur pavyks įmerkti meškerę kitą kartą.

2014/12/10

Gruodžio 9-oji

Atostogos, jos ir žiemą atostogos, o atostogų metu reikia atostogauti – mesti iš galvos viską kas susiję su darbu ir pirmyn prie vandens.
   Tik prieš savaitę pirmą kart šį sezoną užsiropštėme ant ledo o šiandien žūklėje jaučiausi lyg ant paskutiniojo ledo. Kartkartėmis skaisčiai šviečianti saulė ir šlapias ledas labiau priminė pavasarį nei pirmąjį žiemos mėnesį. Šilta lyg kovo mėnesį.
    Tas pats ir su kibimu – prieš mažiau nei savaitę buvęs žuvies aktyvumas visiškai išnyko. Ešerių pamėgtas vietas užplūdo nedideli karšiukai ir kuojos. Viską kas juda griebę ešeriai visiškai prarado apetitą. Norint suvilioti eilinį „dryžių“ teko labai pavargti. Jautėsi, jog žuvies yra, tačiau suvilioti ją sekėsi labai sunkiai. O ir didžiausi ešeriukai labiau priminė Kauno marių vidutiniokus nei rimtą laimikį.


2014/12/02

Pagaliau LEDAS!

 
Pagaliau, pagaliau, pagaliau... Tiek lauktas ir pagaliau sulauktas. Tvirtas - siekiantis net 8-9 centimetrus ir net paskutinėmis lapkričio dienomis. Kas gali būti geriau?
Užlipome ant ledo su nedideliu nerimu, tačiau įsitikinę jo tvirtumu už kelių minučių jau bėgiojome skersai ir išilgai nedidelio miško ežerėlio ieškodami stambesnių ešeriukų ir didesnių lydekaičių.
Ešeriukai godžiai graibstė tiek trūkliais papuoštą avižėlės kabliuką, tiek ir nedidelę blizgutę. Būtent su pastarąja pavyko suvilioti ir dienos didžiausius - apie 100 gr sveriančius ešerius. Gaila tačiau jie buvo vos keli. Pagrindinę masę sudarė sprindžio nesiekiantys "smalinukai".
Laimikiai tikrai negausūs, bet kaip pirmai išvykai - pats tas. Neapsieita ir be siurprizų - pirmą kartą mačiau blizgutę sugriebusią riebią raudę - pasirodo jas galima gaudyti ir taip.
Lydekų kibimų taip pat buvo daug - momentais skrituliai vartėsi vienas po kito. Gaila tik, kad iš daugiau nei 12 sugautų lydekaičių, tik viena svėrė apie kilogramą.
 

2014/11/27

Pinto valo šiuolaikinei dugninei pasirinkimas

      Apie dugninei žūklei skirtus valus įvairiausių straipsnių galime rasti tiek internetinėje erdvėje, tiek ir spaudos kioskuose parduodamuose žurnaluose. Juose pateikiama ne vieno autoriaus nuomonė ir pastebėjimai. Tikrai nesiruošiu jų nuomonių neigti, tačiau noriu pasidalinti ir savo, kaip žvejo sportininko patirtimi apie pinto valo pasirinkimą.
     Prieš dešimtmetį atsiradus šiuolaikinėms „lanksčioms“ dugninėms meškerėms ir neinercinėms ritėms su idealiai sureguliuojamu stabdžiu, storo valo poreikis visiškai išnyko. Stambią žuvį šiandieną galima ištraukti naudojant labai plonus valus, tad gaudomos žuvies dydis nebėra pagrindinis kriterijus renkantis valą. Pagrindiniais kriterijais, manau, vis dar išlieka kibimo ryškumas ir jo realizacija. Sportininkams dar labai aktualus žuvies ištraukimo greitis. Visa tai rodo pintų valų naudą.
     Geriausiai kibimas atsispindi meškerės viršūnėlėje naudojant pintą valą. Šį valą rekomenduočiau rinktis daugeliu atvejų gaudant tolimu atstumu nuo kranto, kai reikia matyti net menkiausius žuvies prisilietimus. Plius naudojant šį valą nebereikės plataus mosto pakirtimui – pakaks tik vos timptelėti meškerę.

  Kokybiško pinto valo neieškokite turguje ar prekybos centre

     Išsirinkti tinkamą pintą valą gali būti daug sunkiau nei mums įprastą monofilamentinį. Vienas pinto valo būgnelis kaip diena ir naktis skirsis nuo kito gamintojo valo, o netinkamai pasirinktas „pintukas“ gali nesunkiai sugadinti ir patį meškerykotį.
     Renkantis tinkamą dugninei meškerei pintą valą, siūlau iš karto atmesti nežinomų gamintojų produkciją, kurios galima įsigyti turguose ar prekybos centruose, ir jų kaina retai te viršija 40 litų. Tokie valai niekada neatitiks esminių reikalavimų: plono diametro, tankaus pynimo ir valo apvalumo. Jie bus plokšti, dirbtinai užstorinti, greitai išsipešios ir dils.
     Dugninei, kaip ir spiningui, tinkamas valas dažniausiai bus žymimas prierašu „PE“ arba „Super PE“ (Poly-Ethylene), supintas iš minimum 4 gijų (x4), o brangesni modeliai iš 8-ių (x8). Taip pat jų gamyboje gali būti naudojami ir kitokie pluoštai suteikiantys valui tamprumo, slidumo, ilgaamžiškumo ir t.t. Nereikia pamiršti ir blogesnio pinto valo skendimo. Tad valai su prierašais „sinking“ tikrai gali būti įdomūs. Tarp pintų valų gamintojų nėra vienodo žymėjimo, ir tik Japonijos gamintojai pateikia daugiau mažiau teisybę atitinkančius skersmens ir tvirtumo duomenis. Na o jeigu gamintojas pateikia tik klasifikaciją pagal numerius, tai apytikrį valo skersmenį galima sužinoti pagal šią lentelę:

PE 0.6 – 0.128mm
PE 1.5 – 0.205mm
PE 3 – 0.285mm
PE 0.8 – 0.148mm
PE 1.7 – 0.218mm
PE 3.5 – 0.310mm
PE 1 – 0.165mm
PE 2 – 0.235mm
PE 4 – 0.330mm
PE 1.2 – 0.185mm
PE 2.5 – 0.260mm
PE 5 – 0.370mm
     Dugninei meškerei labiausia tiks pintas valas iki 0.2 mm storio. Pats beveik visada naudoju nuo #0.8 iki #1 numerio valą. Jei tik yra galimybė renkuosi 8 gijų japonišką valą, jis žymiai švelnesnis, apvalesnis ir tyliau slysta per meškerykočio žiedelius.

Save gerbiantis Japonų gamintojas visada stengsis
 pateikti tikslius valo storio duomenis

      Pintas valas beveik visiškai netiks gaudant „method“ tipo šeryklėlėmis ar gaudant didžiuosius karpius. Bene pats geriausias „pintuko“ pliusas čia jam ir pakiša koją, tai jo netamprumas. Staigūs žuvies smūgiai leidžia be vargo atsikratyti kabliuko kai valui trūksta tamprumo. Dėl to sportininkai beveik visada naudoja „feeder gum“ valo atkarpėles prieš pavadėlį, o „method“ tipo šėryklėlės yra montuojamos su panašia guma ir turi prierašą „elasticated“. Ši žūklei skirta guma padeda sušvelninti žuvies smūgius ir sumažina jos nutrūkimo tikimybę.
     Taip pat galima naudoti „šoklyderį“ (ang. -shock leader), kuriuo galima atlikti žymiai stipresnį metimą gaudant plonu pintu valu nebijant jo nutraukti, bei „suminkštinti“ žuvies traukimą šalia kranto. Tai paprasčiausia monofilamento arba fluorokarboninio valo atkarpa 1.5 ar 2 kartus ilgesnė už meškerykotį. Dažniausiai naudojama nuo 0.22 mm iki 0.27 mm skersmens. Šios priemonės panaudojimas, mano nuomone, yra būtinas norint užmesti 70 metrų ir toliau, o ar naudoti gaudant artimesnėse distancijose spręsti turite patys.
     Taigi, kaip matote išsirinkti tinkamą pintą valą nėra taip paprasta, jis netiks visiškai visose situacijose. Kartais neapsieisime ir be mums įprasto monofilamentinio ar fluorokarboninio valo, tačiau tai jau kita tema, kurią taip pat galima plėtoti.

2014/11/15

40 patarimų žūklei dugnine (ir ne tik) meškere rudenį...

Jaukai ir masalai:

1. Viskas šviežia. Stenkis naudoti tik šviežią jauką ir masalus. Mūsų prekybininkai dažnai turi senų, užsigulėjusių jauko pakelių. Jei vasarą žuvis nėra tokia išranki, tai rudenį jai įtikti darosi vis sunkiau.


2. Mažiau, bet dažniau. Dažnesnis jaukinimas nedidele šėryklėle bus sėkmingesnis nei naudojant dideles šėryklas. Žuvims rudenį žymiai svarbiau kokybė nei kiekybė
3. Aktyvatoriai. Ir nors dauguma žvejų žiūri į juos su nepasitikėjimu, kartais tai gali būti vienintelis raktelis. Nedideli buteliukai su užrašais „worm“, „halibut“, „fish meal“ ir t.t. gali atnešti sėkmę. Svarbiausia sąlyga jais nepiktnaudžiauti.
4. Purus jaukas. Jei vasarą jauko paruošimui skiriame mažiau dėmesio, tai vėstant vandeniui gali nulemti žūklės rezultatą. Rudeninis jaukas turi būti smulkios frakcijos ir purus. To nepasieksite be sietelio skirto jaukui pratrinti.
5. Duona. Rudenėjant, tam tikrose upių vietose susirenka dideli būriai baltos žuvies. Radus tokią vietą vertėtų išbandyti baltą sumuštinių duoną ar „batoną“ tiek kaip masalą, tiek kaip jauką šėryklėlei. Ją dievina stambesnės kuojos ir šapalai.
6. Karpyti sliekai. Pigus ir puikus papildas jūsų jaukui. Į šėryklėlę dedant nedidelėmis porcijomis jie ne tik praturtins jūsų jauką, tačiau gali būti svarbiu akcentu sulaukiant rimtos žuvies kibimo.
7. Mažink masalą. Didelis ir kietas konservuoto kukurūzo grūdas gali nevilioti žuvies. Dėk puselę arba ketvirtadalį grūdo – toks masalas rudenį bus žymiai patrauklesnis.
8. Sūrus jaukas. Naudojant PVA kojinę vietoj šėryklėlės (tai ypač daroma didelių karpių ir karšių žūklėje) jauką galima labiau drėkinti naudojant sūdytą vandenį. Sūriame vandenyje PVA medžiaga netirpsta, o žuvies tai tikrai nebaidys.
9. Jauko kiekis. Sena gera taisyklė, kad tai ką įmetei jau nebeišimsi ypač galioja atvėsus vandeniui. Rudenį niekada nereiks daugiau nei poros pakelių jauko.
10. Žuvies miltai. Vėlų rudenį jaukai sukurti žuvies miltų pagrindu dažnai būna pranašesni už tradicinius kvapnius, naudojamus vasaros metu.
11. Gyvas masalas. Žūklaujant rudenį neapsieisite be smulkaus gyvo masalo. Trūkliai, nedidelės musės lervos ir jų kokonai, nedideli sliekai yra būtini atributai tiek ant kabliuko, tiek jauke.
12. Jauko maistingumas. Rudeninės žūklės metu reikia mažinti jauko maistingumą. Šaltu oru žuvis greitai pasisotina ir ją darosi sunkiau išlaikyti jaukinamoje vietoje. Tam galima naudoti paprasčiausią kurmiarausio žemę – sutaupysite ir jauko ir žuvis nepersisotins.
13. Eksperimentai su jaukais. Dažnai net labai garsūs gamintojai pagamina niekam tikusius jaukus, o nežinomo gamintojo paruoštas jauko pakelis žūklę gali paversti nepakartojama.

    Taktika ir technika: 


    14. Daug gaudymo taškų. Dėl sumažėjusio žuvies aktyvumo vėlų rudenį geriau dažniau permetinėti masalą vis į skirtingą žūklės tašką, tikintis surasti žuvies susibūrimo vietas. Na o jį radus, galima masalą išlaikyti ir ilgiau.
    15. Būk kitoks. Jei kiek įmanydami stengsitės kopijuoti kitus žvejus – jūsų laimikis bus tik toks kaip jų, tačiau jeigu surasite ką nors naujo, jūsų laimikis gali būti daug gausesnis. 
    16. Nenuleisk rankų. Kelios tuščios žūklės valandos dar nereiškia, kad žūklė bus nerezultatyvi. Net laipsniu atšilęs oras ar nurimęs stiprus vėjas gali duoti teigiamų rezultatų. 
    17. Informacija. Naudokis informacija. Visuomet pakalbink vietinius žvejus, atlik žvalgybą. Juk rudenį žuvis laikosi tik tam tikrose vietose. Jei žvejai paslapčių neišduoda – stebėk juos. 
    18. Žaisk su žuvimi. Nesistenk greitai ir per prievartą išprašyti žuvies į krantą. Viską daryk neskubėdamas, tačiau niekada neatlaisvink valo ir neištiesink meškerykočio. Meškerė traukiant žuvį turi būti išlinkusi. 
    19. Neskubėk. Tik atvykęs į žūklės vietą neskubėk mesti masalo. Stenkis apžiūrėti vandenį, įvertinti dugno nelygumus, galimas žuvies susitelkimo vietas. Tai ypač svarbu gaudant upėje.

    20. Šalia meškerės. Laikyk meškerę kiek galima arčiau savęs, kad būtų galima laiku sureaguoti į menkiausią žuvies kibimą, juk jis gali būti vienintelis tą šaltą ir drėgną rudens dieną.

    Įrankiai: 

    21. Pasiruošk įrankius. Nėra nieko blogiau nei žūklės vietoje pamatyti, jog taip reikalingas sėkmingai žūklei įnagis liko namuose.
    22. Be šėryklėlės. Kartais rudenį žuvis gali vengti didesnio jauko kiekio ir jūsų pateikti masalai jos nevilios. Rankiodama pavienes jauko daleles ji sukiosis šalia pajaukintos vietos. Tereikia vietoj šėryklėlės naudoti nedidelį slankiojantį svarelį su ilgesniu pavadėliu ir kibimai vėl atsinaujins.
    23. Jautrios viršūnėlės. Gaudant neaktyvią žuvį rudenį dažnai naudosite pačias jautriausias viršūnėles. Būtent jomis vertėtų pasirūpinti dar prieš žūklę, nes dauguma su naujais meškerykočiais komplektuojamų viršūnėlių yra per standžios.
    24. Teisingi kabliukai. Nenoriu reklamuoti vieno ar kito modelio, tačiau rudenį jie turi būti ypač aštrūs ir lengvi, pagaminti iš plonos ir tvirtos vielos.

    25. Žuvies atkabeklis. Atrodytų visiška smulkmena kainuojanti vos kelis litus, tačiau leidžianti momentaliai išimti giliai įrytą mažą kabliuką nepažeidžiant žuvies. Tai ypač aktualu jei žuvį ruošiatės paleisti.
    26. Ritės stabdis. Gerai sureguliuotas ritės stabdis leis ištraukti ir didelį laimikį, o ypač rudenį, kada naudojami ploni valai ir pavadėliai.
    27. Pintas valas. Jei vasarą žuvis kimba gan agresyviai virpindama viršūnėlę, tai rudenį esant šaltam vandeniui jų kibimai gali būti vos įžiūrimi. Geriau pastebėti smulkius žuvies kibimus ir laiku sureaguoti padės plonas pintas valas.
    28. Šėryklėlės musės lervoms. Tai uždaro tipo plastmasinės šėryklėlės su skylutėmis. Į jas talpiname tik gyvas musės lervas, jas dedame ir ant kabliuko. Kai žuvis vengia augalinio jauko tai būna tikras išsigelbėjimas.

    29. Paruošti pavadėliai. Plono diametro valas ir maži kabliukai dažnai priverčia žuvį kibti. Būk pasiruošęs pakankamą kiekį plonų pavadėlių – juk raišioti juos šaltu oru ypač nemalonu, o pražioplinti vienintelį dienos kibimą tikrai apmaudu. 
    30. Švarus valas. Sezono metu monofilamentinis valas dažnai pasidengia purvo ir riebalų apnašomis. Tereikia nedidelės kempinaitės su indų ploviklio tirpalu ir valo skendimo greitis vėl padidės.  

    Bendrai: 

    31. Maitinimo elementai. Ir prožektoriui, ir fotoaparatui. Nepamirškite juos įkrauti. 
    32. Įsitikinimai. Kiekvienas turime savo nuomonę ir tvirtus įsitikinimus, kurių laikomės. Tačiau būkime atviri ir naujovėms, juk kiekvienoje žūklėje galite sužinoti ką nors naujo. 

    33. Nešiukšlink. Tai ne tik dėl gręsiančios baudos – tai dėl gyvūnų. Valai, o ypač kabliukai dažnai tampa didžiausi vandens paukščių priešai. Visuomet turėk šiukšlių maišą su savimi ir jį panaudok.
    34. Fotoaparatas. Pasiimk jį į žūklę. Tai gali būti ir fotografuojantis mobilus telefonas. Taip įamžintas laimikis išliks ilgiau nei žuvies kotletai. 
    35. Paprastumas. Dažnai sėkmė būna paprastume. Meškerės sistemėlė, jaukinimas ir masalai turi būti kiek įmanoma supaprastinti. Kiekvieno sudėtingesnio įnagio paruošimas ir priežiūra atima daug laiko kuris tirpste tirpsta trumpą rudens dieną. 
    36. Išlik sausas. Orai Lietuvoje rudenį tikrai nelepina – nepamiršk į žūklę pasiimti šiltesnių ir neperšlampamų drabužių, gerų vandeniui nelaidžių batų, juk geriau ateinantį savaitgalį sutikti žūklėje nei lovoje. 
    37. Tinkami bičiuliai. Vykstant į žūklę su nepažystamuoju dažnai rizikuojate. Burbantis, nemokantis žvejoti, tingintis kompanionas visada gadins žūklę. Geriau metų metus pažystamas kolega mėgėjas nei nepažystamas profesionalas. 

    38. Termosas. Nepalikite jo namie. Puodelis karštos kavos ar arbatos šaltą dieną suteiks palaimos ir sielai ir sužvarbusioms rankoms. 
    39. Užuovėja. Jei vasarą specialiai renkamės vietą, kad vėjas pūstų į veidą, tai rudenį geriau ieškoti užuovėjos. Ir pačiam šilčiau ir žuvis renkasi kiek ramesnes vietas. 
    40. Rankšluostis. Nėra nieko blogiau nei sužvarbę rankos rudeninėje ar žieminėje žūklėje. Nedidelis frotinis rankšluostis leis išspręsti šias problemas.