2018/06/16

Jūra

Vakar aplankėme bene didžiausią mano matytą tvenkinį visai šalia Kijevo. Milžiniški vandens plotai vis patraukia akį prabildant automobiliu per Kijevo HAE, lyg Kauno mariose, kur vis dairaisi spiningautojų valčių ar dugninės virtuozų, rymančių prie „beždžionėlėmis“ apkarstytų spiningų.
Tai išties Jūra, juk vieno kranto vis nematai. Tačiau labiausiai nustebino šio vandens telkinio vidutinis gylis – 70 cm!
Na bet sugrįžtam prie žūklės. Ir nors beprotiškai ilgoje betoninėje krantinėje labai retai pamatysi žvejį – vakar nusprendėme pavakaroti būtent ant jos. Prognozuotas 3-4 m/s vėjas, iš patirties, neturėjo daryti didesnės įtakos.
Atvykus į vietą tie 3 m/s atrodė kaip 7 ar net 9 :). Milžiniškos bangos be gailesčio talžė betoną ir pačiame krante atsiradusi srovė priminė upę. Atgal juk negrįši, tad greit užsimaišėme jauko – tradicinės inline arba paternoster sistemos, dzikai, sliekai ir kulkos su jauku jau pramušinėja šoninio vėjo gūsius.
Šioje šėlstančioje stichijoje dar kartą džiaugiausi turėdamas Flagman kompanijos Bullet Horizont šėryklų – jos skirtos pačiom ekstremaliausiom sąlygom, „pramuša“ bet kokį vėją ir nė kiek nevibruoja skridimo metu. Be problemų švystelėdavau masalą už 60 metrų ir net pakankamai tiksliai. Sunkiau buvo su šėryklų išlaikymu taške, nes milžiniškos šoninės bangos bematant išlengdavo valo kilpą.
  Pirmieji kibimai ir pirmieji grundalai keliauja į krantą. Jie čia karaliauja didelėje dalyje vandens telkinių, tad nenustebome. Dar keli metimai į jaukintą tašką ir po sunkiai vėjyje pastebimų kibimų į krantą pradėjo keliauti kuojos. Nedidelės, tačiau vėliau kiek sustambėjo ir tai džiugino. Kibimų buvo išties daug, tačiau juos pamatyti darėsi vis sunkiau, nes vėjas pakilo iki 4 m/s. Paėjus nuo marių vos kelis šimtus metrų sakytum, kad ore tvyro visiškas štilis – čia gi prasidėjo tikra audra. Kibimų jau nebematėme – tereikėjo kas kelias minutes permetinėti meškeres. Iš kažkur atsiradę plakiai jau kabojo ant mūsų valų.
Greitai temo, kibimas rimo, tik ne jūra – ji toliau šėlo, tad susirinkę savo įrankius jau riedėjome link laikinų namų. Keista, vos keli kilometrai nuo vandens ir vėjas visiškai nejuntamas, tik tyli tamsa ir svirpliai grojantys savo smuikais.

2018/04/26

2018/04/20

Žūklė Ukrainoje


Sveiki bičiuliai! Ups, sorry, kad ilgai nieko nebekeverzoju. Dar gyvas, jau daugiau nei mėnesį viešiu Ukrainoje, kur jau spėjau pamatyti visko – ir kaip Lietuva gyveno prieš 20 metų, ir tai ko mes dar turime ilgus metus siekti. Įspūdžių tikrai aibė, labai jau neįprastas čia žmonių gyvenimas.
Neįprasta ir viskas, kas liečia mėgėjišką žūklę. Apie 80 procentų matytų meškeriotojų dar nesusidūrę su beinercinėmis ritėmis, stikliniais ar angliniais meškerykočiais. Tačiau jie puikiai įvaldę gūdžių 80-ųjų metų gamybos aliumininius dviejų dalių spiningus ir „Nevskaja“ rites. Mums įprastas šėryklėles jiems atstoja įvairios medžiaginės kojinės o mažesnių kabliukų nei 8 numerio matyti taip ir neteko. O jau sistemų margumas – vamzdeliai, vielutės, gumytės, ir pastovios „barzdos“. Įvairiausių formų varpeliai retai nuimami nuo spiningų viršūnių, tad pažūklavus šalia, užmigti dar ilgai nepavyks.
Keisti ir vietiniai žūklės draudimai. Aišku „žilkinį“, paplyšusį tinklą ištemptą į pakrantės krūmus rasi dažname laisvesniame priėjime prie vandens. Bet ne apie tai. Kol pavasarinis draudimas nebuvo prasidėjęs prie upės sutikome tik pavienius meškeriotojus, o draudimui prasidėjus krantus aplipo tikra žūklautojų armija. Ir, nors galima meškeriotojui naudoti tik vieną įrankį su vienu kabliuku, niekas nesibodi pasistatyti ir septynių, aišku reikia ir pakrantės medžius prapjauti su netyčia atsivežtu benzininiu pjūklu. Savaitgalį prie populiaresnių upių šalia Kijevo geriau išvis nelysti – čia fiziškai neįmanoma rasti net menkiausio plyšelio.
Tokia ir poilsio kultūra – automobilis turi privažiuoti prie pat vandens, kelio nėra – nesvarbu, kelias bus. Būtinai turi būti stalas nukrautas gėrimais, būtinas laužas, kuris kuriamas bet kur. Ir aišku girtos dainos, o neilgai trukus ir smigimas padauginus. Čia niekas nevažiuoja kelioms valandoms – geriausiu atveju parai. Šiukšles čia taip pat reti meškeriotojai susirenka – jei nesumeta į greta esančius krūmus tai, geriausiu atveju, sudegina. Išgerti buteliai ramiai sau metami aplink, ir mentalitetui pasikeisti tikrai dar prireiks daugiau nei 20 metų.
Tiesa, yra ir kiti 20 procentų. Tai daugiau „prakutę“ žvejai iš Kijevo ir kitų didesnių miestų. Daugiausia tai spiningautojai, kurių įranga ir sugebėjimai tikrai kelia nuostabą. Puikūs angliniai spiningai, japoniškos ritės ir naujausi pinti valai. Šie meškeriotojai nebijo pasivaikščioti, ir gaudo ne tam, kad prilupti pilną maišą, o tam, kad sugauti ten kur kiti nesugauna. Tikrai gaila, bet tokių žūklautojų yra mažuma, kaip ir šiuolaikinės dugninės mėgėjų gaudančių „sportiniais“ įrankiais.
Kad ir kokiomis, tamsiomis, spalvomis viską nudažiau, tačiau žuvies čia dar yra ir yra nemažai. Kiekvieną laisvą minutę stengiamės praleisti su meškerėmis rankose. Tik iš upės išnešus ledus puikiai gaudėme stambias kuojas. Tai tesėsi vos savaitę, ir jas pakeitė vidutiniokės su stambiais ir visad alkanais plakiais.
Žuvies Ukrainoje beveik niekas nepaleidžia, nors ir žūklės reikmenų pardavėjai savo laidose tai propaguoja. Matomai žemas pragyvenimo lygis daro savo, dar tik planuojamas minimalios algos kėlimas iki 130 eur. Net ir mažiausia žvynuotoji randa vietą ant šeimininkės stalo. Na o mūsų atiduodamą žuvį vietiniai ima noriai ir pyksta, kad paleidžiame smulkmę.
Labai nustebino ir Lietuvoje nematytos žuvų rūšys – skersnukiai, spariai, baltakės. O už kelių savaičių upę užplūs dideli būriai stambių ožkų. Namuose šios žuvies nesu sugavęs, tad bus malonus siurprizas. Vėliau upėje pasirodys karšiai, stovinčiuose telkiniuose ieškosime karosų, spiningausime, tad veikti tikrai yra ką.
Tokia įžangėlė į mano žūkles Ukrainoje, čia praleisiu dar šiek tiek laiko, tad kiekvieną įdomesnę žūklę tikrai aprašysiu ar bent įkelsiu fotokortelių, gal net pafilmuosiu ;)

2018/03/04

Active Expo Fest - Žūklė, Medžioklė, Turizmas

Nesu didelis žūklės parodų fanas. Ne dėl to, kad man jos nepatiktų, paprasčiausiai jose dažniausiai lankosi žūklės reikmenų pardavėjai ir gamintojai, bandantys užmegzti naujus verslo kontaktus, ieškantys naujienų. Tačiau, kaip ir kiekvienas meškeriotojas, nors kiek besidomintis šiuolaikine žūkle, esant progai būtinai apsilanko tokiuose renginiuose.
Tokia proga man pasitaikė vakar ir teko apsilankyti milžiniškoje (Lietuvos mąstais) žūklės ir turizmo parodoje Kijeve. Čia net keturias dienas vyko vienas iš svarbesnių renginių visiems, nors kiek, susijusiems su žūkle.
Atvykus prie parodų rūmų pirmiausia reikėjo surasti, kur priparkuoti automobilį. Tai tikrai nebuvo lengva užduotis, nes sniego Kijevo apylinkėse labai daug. Ir netgi važinėti miesto gatvėmis be keturių varomų ratų yra didelis iššūkis. Taigi, nemažai pavažinėję ratais, palikome automobilį pirmoje laisvesnėje pusnyje. Brisdami per sutryptą sniegą, prijudėjome prie įėjimo į parodą. Pamačius milžiniškas 100 metrų eiles prie kasų, smagiai pasijuokėme. Norinčių patekti į parodą buvo tūkstančiai.
Geras 20 minučių stumdėmės eilėse ir sumokėję po eurą už bilietą pagaliau papuolėme į vidų. Ekspozicijos salė tikrai didelė, ir norint atidžiau apžiūrėti kiekvieną stendą prireiktų kelių dienų, tad rinkomės tik aktualiausius, didžiausius ir žinomiausius gamintojus bei prekybininkus.
Vienas iš labai nustebinusių dalykų, tai labai intensyvi prekyba ir milžiniškos nuolaidos, o žinant Ukrainos kainas, viskas buvo praktiškai už dyką. Ekonominės klasės spiningus, Lietuvoje kainuojančius apie 40 eurų, čia buvo galima įsigyti ir už 10, o biudžetiniai keturgysliai pinti PE valai retai viršijo 8 eurus už 150 metrų. Tad keletą ritinėlių teko įsigyti ir patiems.
 Bene didžiausia pasiūla buvo silikoninių masalų. Rodos juos jau kepa kiekvienoje ukrainiečių virtuvėje. Jais buvo nukabinėti visi stendai, maniau, kad keistesnių formų masalų sukurti jau nebegalima, tačiau jie daro neįmanomus dalykus.
 
Taigi vaikščiojome pirmyn ir atgal, purtėme daugelį naujų modelių meškerykočių, kai kas buvo labai keista o kai ko nesinorėjo paleisti iš rankų. Tai kompanijos Flagman feeder tipo meškerykočiai Inspiration feeder, Rondel Carp Feeder, nauji, dar vis testuojami ir pavadinimų neturintys spiningai, Tregaron 4 metrų graibšto kotai. O pasukiojus rankoje naujosios Stellos rankenėlę, nublanko visos kitos sukinėtos ritės.
 


  
 Parodoje buvo ir labai daug įvairiausių jaukų naujienų. Labai patiko Alexey Pugach pristatytos naujos Flagman jaukų serijos, daug retų ir įdomių kvapų, o pauosčius Skimmers jauką net pakilo apetitas.
Parodoje teko pabendrauti ne tik su žinomais Ukrainos sportininkais, bet ir sutikti bičiulių iš Lietuvos. Pasilabinome ir įspūdžiais pasidalinome su Vygiu ir Arnoldu iš „Anglingos“.
Kai palikome parodų rūmus jau buvo vėli popietė, tačiau lauke ištysus eilė prie bilietų, nė kiek nebuvo sutrumpėjusi. Milžiniška ta meškeriotojų „armija“.