2012/12/15

Ant-Bangos susitikimas


Sinoptikų išpranašauta pūga už lango lankstė storiausias medžių šakas, tačiau noras, iškeisti šiltą guolį į susitikimą su pusmetį nematytais klubiečiais, buvo stipresnis.
Paskubomis išgertas puodelis karštos arbatos sušildė krūtinę ir peržengus laukujų durų slenkstį jau nebeatrodė taip šalta. Susirenku kolegas atvykusius iš Kauno, idėjinį klubo „vadą“ iš Daugų ir pirmyn prie ežero.
Čia jau laukia pilnas ekipažas iš Vilniaus. Vėliau prisijungia ir dar keturi klubo nariai iš sostinės.
Pirmi žingsniai ant plono ledo, ankščiau atvykę kolegos jau spėja iškrapštyti ir kelis miniatiūrinius ešeriukus. Tuo žūklę galėtume ir užbaigti, nes ledas labai nesaugus. Didžioji dalis ežero padengta storu sniego sluoksniu, o po juo ledo storis vos vienas ar du centimetrai. Tikrai tikėjomės storesnio, juolab, kad visą savaitę laikėsi minusinė temperatūra.
Pūga nejuokais įsišėlo ir vietoj skirstymosi po miegamuosius nusprendžiame patikrinti vieną šalimais, miško apsuptoje dauboje , lyg krislas įstrigusį ežerėlį.
Stovėjimo aikštelėje jau randame vieną automobilį. Apsikarstę žvejybine manta nučiuožiame stačiu šlaitu žemyn ir lipame ant ledinės ežero dangos. Priekrantėje,  šalia spanguolių krūmais užžėlusių  iškyšuliukų, ledas be sniego, tad pakankamai tvirtas išlaikyti ir penketą žvejų vienoje vietoje, na o ežerėlio vidurys taip pat padengtas sniegu ir ledo storis siekia vos kelis centimetrus.
Susirinkę ant ledo uždegame žvakutę ir tylos minute pagerbiame prieš mėnesį anapilin išėjusį klubo bičiulį Gintarą. Tai buvo tikrai puikus žmogus ir kolega, gausios bei darnios šeimos galva. Labai geras žvejas – sportininkas, Lietuvos poledinės žūklės čempionas. Ne vienam iš klubo kolegų jo patarimai padėjo užlipti ant nugalėtojų pakylos.
Ore sudžeržgia sukami ledo grąžtai, pradeda čaižėti peikenų smūgiai. 12 žvejų pasklinda po ledą, tuo sukeldami nemažą nuostabą vietiniams, turbūt niekada nemačiusiems tokio žvejų antplūdžio. Pirmi, vos sprindžio dydžio, juodi lyg derva ešeriukai suspurda ant plonyčio valo. Pastatomi keli, metus žūkladėžėse be darbo pragulėję skrituliai.
Kimba beveik kiekvienoje eketėje, tačiau vos keliasdešimt gramų siekiančios žuvys. Viską atperka visiškai neužpučiantis šaltas vėjas, tik retkarčiais nuo aukštų pakrantės pušų už apykaklės nusileidžia nupustyta vėjo snaigė.
Bendraujame, mokomės vieni iš kitų. Mėginame blizgutes bei „balansyrus“ , tačiau kaip ir skrituliai, nerezultatyviai. Stebimės ešeriukų gausa ir niekur nematytu akiplėšiškumu – vienas jų nutraukia plonytį 0,05 mm valą ties susidariusiu mazgu ir už kelių minučių, pasipuošęs auksiniu „auskaru“ godžiai pakimba ant kolegos, gaudžiusio už gerų 4 metrų avižėlės.
Greitai prabėga trumpa žiemos diena. Na o besiruošiant namo visus nustebina Kasparo parnešama didžiulė lydeka. Šypsena nedingsta iš laimingo žvejo veido – juk net vietiniai žvejai čia nėra sugavę didesnės nei kilogramo dantytosios, o prieš kelis metus, pasak jų- lydekų čia visiškai nebuvo. Svarstyklės sustoja ties 8 su puse kilogramo riba. Tai didžiausia iki šiol kolegos sugauta aštriadantė. Neeilinis laimikis užkuria spėliojimų apie lydekos kilmę laviną, na o užklaustas „vietinis“ tik patrūkčioja pečiais.
Neilga fotosesija ir ateina laikas skirstytis. Tačiau neilgam – jau sausio 5 dieną klubo išstatyta komanda kausis LSŽKL (Lietuvos Sportinės Žūklės Klubų Lygos) poledinės žūklės čempionato pirmajame etape ir kovos dėl Lietuvos čempionų vardo. O iki to dar laukia kelios sunkios treniruotės.
Dėkoju visiems klubo Ant Bangos bičiuliams už puikiai praleistą laiką nuostabiame Dzūkijos kampelyje. Iki susitikimo.