Nors pagal įvairius skaičiavimus Lietuvoje žvejų kiekis ir
perkopia 400 tūkstančių, tačiau jiems organizuojamų renginių yra vos keletas. Dauguma
renginių tai įvairaus plauko žūklės varžybos pravedamos tiek pavasarį tiek
vasarą ar žiemą.
Vieną tokią žvejams skirtą šventę organizuoja ir žūklės
klubas „Vienam Gale Kablys“, tai poledinės žūklės varžybos „Nelik ant ledo“
arba Rapala Taurė. Laužydami tradicijas ar dėl blogos ledo būklės šį kartą varžybų
organizatoriai persikėlė iš Kuršių nerijos į Lietuvos viduryje telkšančias
Kauno marias.
Na, o aš, paragintas kolegos, sudalyvauti šiose smagiose
komandinėse varžybėlėse atsisakyti negalėjau. Tad greitai suradome trečią
komandos narį, susiderinome laisvadienių užsiėmimus ir pirmyn ant Kauno marių
ledo.
Status ir storu sniego sluoksniu nuklotas keliukas starto
vietos link nekėlė pasitikėjimo. Tačiau nusileidus pamatėme pirmus varžybų
dalyvius, taigi pataikėme ten kur reikėjo. Nors ir ankštoje aikštelėje, tačiau
radome kur pasistatyti automobilį. Pasisveikinome su jau atvykusiais kolegomis
ir varžybų organizatoriais.
Greitai praeina registracija, primenamos varžybų taisyklės,
visi draugiškai pasitikriname žvejybines dėžes – juk nesąžiningų asmenų gali
pasitaikyti ir tokio tipo varžybose. Nors jos ir nėra labai „sportiškos“,
tačiau prizinis 2000 litų fondas gali sugundyti kai kuriuos „sužaisti“
nesąžiningai. Džiaugiuosi, kad šiose varžybose to nebuvo ir viskas vyko pagal
taisykles.
Paskelbus startą, visi mauna tik į jiems žinomas vietas –
marios didelės ir tos 16 komandų labai greit pasisklaido po ledą. Kas pereina į
kitą vagos šlaitą, o kas eina į praėjusią savaitę „dirbusias“ eketes.
Mes šiemet mariose lankėmės tik vieną kartą, o ir
apsilankymo vieta už gerų trijų kilometrų, tad nusprendžiame niekur toli neiti
ir paieškoti ešeriukų palei krantus. Pirmas eketes darome šalia įtekančio
nedidelio upeliuko ir pirmi „mikro“ ešeriukai keliauja į krepšelius. Didesnės
žuvies ir intensyvesnio kibimo išgręžtose eketėse nerandame ir tenka eiti
tolyn. Suprantame, kad reikia gaudyti daug ir sąlyginai mažos, bet gerai
kimbančios žuvies – tad „bonusinius“ palei vagos šlaitą tūnančius ešerius iš
karto paliekame ramybėje ir ieškome didesnio ešeriukų susikoncentravimo.
Apėjus nemažą iškyšulį randame gan nemažą žvejų būrelį –
praeiname juos ir gręžiame eketes vienas šalia kito. Tik nuleistą masalą
sugriebia pirmas kiek didesnis ešeriukas (apie 15 gr.), po jo dar vienas, dar
ir dar. Pajaukiname eketes ir vieną po kitos traukiame žuveles. Pagrinde
ešeriukai, pakliūna vienas kitas pūgžliukas. Geras kibimas trunka pusvalandį ir
vėl tenka gręžti naujas eketes – ieškoti didesnio ar mažesnio žuvies
susibūrimo. Dirbame net sušilę, tačiau dairytis nebūtina – sportinė patirtis
įgyta varžybose leidžia labai greitai traukti žuvį iš po ledo ir nebijoti būti
aplenktiems.
Didžiausias galvos skausmas buvo ne ištisai kimbanti žuvis
ir ypač antroje varžybų pusėje – jos reikėjo ieškoti, daugumoje išgręžtų ekečių
net nesulaukdavome kibimo. Darėme ką galėjome, gręžėme, šėrėme ir toliau
gaudėme mažus juodais taškais išdabintus žuviukus.
7 varžyboms skirtos valandos prabėgo labai greitai, ir
laikrodžio pypsėjimas verčia grįžti į krantą. Pakilnojame vienas kito sugautą
žuvį – nusprendžiame sugavę daugiau ar mažiau po lygiai ir skubame kranto link,
nes iki finišo belieka tik 15 minučių.
Krante vyksta svėrimas – rezultatai džiuginantys, mūsų
parodytas rezultatas smarkiai lenkia iki šiol pristatytus laimikius. Tačiau toliau
komandų nešami laimikio maišai verčia ir pasinervuoti – vieną komandą
aplenkiame vos keliais šimtais, o iš Širvintų atvykusius kolegas, vos penkiasdešimčia
gramų. Abejones išsklaido antra Širvintų komanda su klubo „Ant-Bangos“ „legionieriumi“
Marium svėrimui pristačiusi virš dvylikos kilogramų sugautų pūgžlių. Marius
vėliau prasitarė, kad išsėdėti septynias valandas vienoje eketėje tikrai buvo
nelengva.
Kol vyko rezultatų skaičiavimas, galima buvo sudalyvauti
keliose organizuotose sportinėse rungtyse: eketės gręžimas, virvės traukimas ar
lenktynės su paspirtuku. Virvę traukėme ir męs, tačiau ar patirties stoka ar kūno
masės indeksai per daug idealūs, jog greitai buvome nugalėti.
Rezultatų skaičiavimas neprivertė ilgai laukti, tačiau saulė
spėjo pasislėpti už kitame krante esančių medžių. Pradėdami nuo rungčių
apdovanojimų organizatoriai skelbė nugalėtojus, Apdovanotos buvo septynios
komandos, tad gauti prizų turėjo šansus tikrai dauguma. Trečiąją vietą užėmė
Širvintų pirma komanda su Sauliumi Bartusevičiumi priešakį – daugkartiniu įvairių
žūklės varžybų nugalėtoju ir prizininku, kurią ne be reikalo laikėme varžybų
lyderiais. Antrosios vietos medaliai ir žūklės jūroje sertifikatas atiteko mūsų
– Alytaus komandai - man, Artūrui Skvirbai ir Dainiui Česynui. Tai komanda kuri aplinkiniams kėlė tikrą siaubą ir nepasitikėjimo
savimi jausmą :). Na o pirmąją vietą iškovojo mano jau pagirti – didieji pūgžlių
gaudytojai iš Širvintų. Laimėtojai buvo apdovanoti Mora ledo grąžtais.
Taigi tokios – tikrai šaunios varžybėlės vyko Kauno
mariose vakar, o tokių renginių visi su nekantrumu laukiame kiek galima daugiau.
Noriu padėkoti organizatoriams ir visiems varžybų rėmėjams už tikrai puikų
renginį ir suteiktas geras emocijas jame dalyvavusiems. Ir linkiu, kad kitų
metų renginys būtų tik gražesnis ir su gausesniu varžybų dalyvių skaičiumi.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą