Šiaurės žiobriai

Dvi šventines dienas ridenti margučius man per daug, ypač kai pavasaris lepina savo puikiu oru. Lydekas paliekame vėlesniam laikui ir nuspręndžiame aplankyti dar vieną grąžią upę kitame Lietuvos gale – atstumas didelis, tačiau teigiamos emocijos žūklėje su gera kompanija atperka viską. Praėjusį savaitgalį gaudėme sportiniu režimu Skirvytėje, tad šį būtinai reikėjo atsipalaiduoti.
Išvykome dar tamsoje, o vietoje atsiradome vos tik prašvitus. Nusileidome prie upės apsidairyti, pasilabinome su vietiniais žvejais, kurie gaudė plūdinėmis – vimba kimba, nors ir vanduo, kaip ir kitose mūsų upėse, labai žemas. Kol ruošėme savo dugnines vietiniai vis ištraukdavo įspūdingo dydžio žiobrių. Nepameluosiu – tokių žiobrių nebuvau gaudęs, papuldavo tik atsitiktinai. O čia nusimato kilograminių vimbų medžioklė. Super!
Taigi užsimaišome jauką, į kurį pridėjome itin daug spalvotų džiuvėsių, pasiruošiame žūklės vietas – kuoliukas meškerei, kėdutė atsisėsti, tinklelis žuvims. Lengvai – be visų sportinių įmantrybių, kurias nešiotis nedidelės upės pakrantėje būtų vienas vargas ir nereikalinga našta.
Pirmieji metimai ir pusvalandžio bėgyje gauname pirmus žiobrių kibimus – aršius, stiprius, rodos, kad aname valo gale masalą ragauja šapalas. Ploni pavadžiai greit keliauja kuo giliau į kuprinę ir jų vietą užima ant 0.14mm Flagman Sherman storio valo užrišti 12-10 numerio kabliukai.
Žuvys išties rimtos, stiprios, ir nors srovė nėra labia stipri – kovoti žiauriai smagu. Tik po geros valandos, išlindus saulei ir apšvietus upės dugną, kibimai visiškai nurimsta – o mūsų tinkleliuose dar vos po kelias žuvis. Vietiniai susivynioja meškeres ir rieda namo, o mes savo ruožtu pradedame vaikščioti krantais ir ieškoti gilesnių ar mažiau saulės apšviestų vietų, kur žuvys nebūtų tokios baikščios. Ir randame – čia žuvys drąsesnės, ilgam niekur nepasitraukia, tad galima džiaugtis įnirtingais jų kibimais.
Turiu dar vieną!, - Mano didesnis!, - Tai kaip dydis!, - Gerulis! Tokie, mieli ausiai aikčiojimai gridimi nuolat, ir vis didina azartą. Ir vėl sulinkęs Flagman Mantaray Elite Medium feederis ritmingai pulsuoja nuo stambios žuvies smūgių. Malonumas!
Kad ir kaip būtų smagu, tačiau žūklei skirtas laikas baigiasi ir laikas vairą sukti dzūkijos pusėn. Taip būna tik kartą metuose, tačiau daugiau ir nereikia, juk kitamet čia sugrįšime vėl, ir vėl gaudysime vimbas ir vėl džiaugsimės stipriais jų kibimais, nuostabiais saulės spinduliais ir neišdildomu upės kraštovaizdžiu.