2013/10/27

CC MOORE – tobula formulė



(šis mano straipsniukas buvo surinktas daugiau nei prieš mėnesį. Skirtas buvo žūklės žurnalui, tad patalpinti savo bloge šiek tiek ankščiau - nedrįsau. Dabar manau jau galima, nors ir nebelabai aktualu)
            Žvejų klubo Kibkit.lt suorganizuotos 24 valandų karpių gaudymo varžybos rugsėjo pradžią man pavertė tikru išbandymų metu. Su klubo kolega Artūru, nusprendę dalyvauti šiame renginyje, vertėmės per galvą ieškodami sėkmingos formulės būsimai kovai. Juk tokioje žūklėje esame visiškai „žali“. Nebeliko laiko nei mėgėjiškai žūklei, nei kitam laisvalaikiui. Du tituluoti „spiningistai“ ir poledinės žūklės virtuozai nusprendė išmėginti savo jėgas didžiųjų karpių gaudyme. Situacija verta anekdoto, tačiau jis mums nebuvo juokingas.
Neturėjome nei reikiamos įrangos, nei žinių – tad informaciją iš interneto ir kitų žvejų lūpų rijome tiesiogine to žodžio prasme. Įrangą teko skolintis iš pažystamų „karpininkų“ arba pirktis, tačiau tai mūsų ryžto nesustabdė. Vieni iš varžybų rėmėjų - UAB Fanatikai sutiko paremti mūsų komandą išskirtine didelių karpių gaudymui skirta CC MOORE produkcija. Dėkui jiems už pasitikėjimą. Kelio atgal nebebuvo – arba mes arba mus.
Varžybų taisyklės skelbia, kad įskaiton bus traukiamos visos sugautos žuvys, tačiau karpių svoris bus dauginamas iš dviejų – taip akcentuojant būtent didžiųjų karpių gaudymą, tačiau leis ir silpnesnėms komandoms išsisukti nuo nulių. Tai nors ir komplikuoja teisėjų darbą, bet leidžia varžybose išbandyti jėgas ir „feederio“ gerbėjams.
Mūsų komandos programoje buvo arba gausus jaukinimas sąlyginai smulkiu jauku - peletėmis, smulkiai skaldytais baltyminiais kukuliais, šutintomis kanapėmis ir kukurūzais į vieną tolimą tašką bei gaudymas naudojant man puikiai žinomas Drennan „flat method feeder“ šėryklėles, tikintis aktyvaus tiek karšių ir karosų, tiek karpių kibimo, arba kelių taškų jaukinimas stambiomis peletėmis ir baltyminiais kukuliais pagardintais išskirtiniais aromatiniais ir maitinimąsi skatinančiais papildais bei gaudymas tik baltyminiais kukuliais naudojant PVA kojinę. Taigi, kaip kariškis, turiu numatęs ir apsvarstęs kelis veiksmų eigos variantus, tad netikėtumų neturėtų kilti. Svarbiausia laikytis plano!
Dieną prieš varžybas apsilankėme prie tvenkinio – pabendravome su sutiktais žvejais bei tvenkinio šeimininku. Gauta informacija nedžiugino – karpiai nebuvo labai aktyvūs, prisišaukti juos buvo galima tik gausiu jaukinimu ir nedideliais masalais.
Ūkanotas varžybų rytas prie dideleszuvys.lt komercinio tvenkinio – ištraukiame vieną iš prastesnių sektorių. Niūriais veidais tempiamės gausią žvejybinę mantą į žūklavietę ir aptarinėjame būsimą taktiką. Jaukų ir įrangos paruošimas užtrunka kiek ilgiau nei planavome. Pasiruošiame 2 „spood“ mišinius. Vieną iš CC Moore „Odyssey XXX“ pelečių, smulkintų tos pačios serijos baltyminių kukulių ir pagardiname „Pure Salmon Oil“ aliejumi, kuriame daug nesočiųjų Omega 3 ir 6 rūgsčių. Antrąjį gaminame iš šutintų CC Moore kanapių sėklų, šutintų kukurūzų ir pridedame „Hemp oil“ ypač gryno kanapių aliejaus, kurį žuvys tiesiog dievina. Jauką, kurį talpinsime į šėryklėles taip pat ruošiame dviejų rūšių – tai brinkintos anksčiau minėtos Odysey peletės su „Feedstim XP“ skystu papildu ir Lorpio „Magnetic Carp Halibut“ jaukas su tuo pačiu skystu papildu.
Pradžiai ruošiamės gaudyti naudodami method tipo šėryklas, tad ant trumpo plauko kabiname vis skirtingus masalus – „apdrožtą“ baltyminį kukulį, virtą kukurūzą, „Drilled Halibut“ peletę, o ant paskutinės meškerės nedidelę Odysey XXX 5 mm peletę tvirtiname gumytės pagalba. Taigi paruošėme pačių įvairiausių masalų – belieka stebėti, kuris bus sėkmingiausias ir atitinkamai keisti masalus.
Šėrimo pradžia ir į vandenį iš visų tvenkinio pusių pradeda kristi didžiulės jauko porcijos. Mes jaukiname 3-4 metrų juostą esančią apie 50 metrų nuo kranto. „Spood“ mišinio netaupome ir naudojant „spombą“ į vandenį skrieja vis nauja kvapnaus jauko porcija. Pasigirsta signalas leidžiantis mesti meškeres, tačiau dar geras 5 minutes jaukiname – tikslas jaukinti daugiau nei tai daro kaimynai. Žinome, jog šiame tvenkinyje per daug jauko nebūna.
Užmetame iš anksto užklipsuotas meškeres ant jauko kilimo ir pradedame laukti kibimo. Pirmas karpio išvažiavimas – deja ne mums, o priešingame krante gaudančiai komandai. Sužinome jog karpis sveria apie 9 kilogramus. Pas mus tyla – palaukiame geras 15 minučių ir vėl permetame meškeres. Nieko. Susidaro vaizdas, kad žuvys mūsų krantą visiškai ignoruoja. Vėl griebiame jaukinimui skirtą raketą ir paleidžiame 6 ar 7 užtaisus. Iš kart po jų seka kibimas ir nedidelis karšis keliauja į krantą, tada dar vienas karosas. Praėjus valandai kibimas vis intensyvėja – sugebame ištraukti ir 7 kilogramų karpį. Apsidairome aplink ir suprantame, kad gaudome praktiškai vieni – jaukiname, kas geras 20 minučių. Sugauna karpį priešininkų komanda – sugauname ir mes, tačiau juos lenkiame, nes turime didelį kiekį kitos įskaitinės žuvies.
Raminame save – viskas gerai – nieko keisti nereikia, žuvys kimba – belieka gausiai jaukinti ir darbuotis kemšant jauką į šėryklėles. Dauguma komandų dar net nematę kibimo, o mūsų sektoriuje vyksta tikras šou. Iki vakaro sugauname 4 karpius ir apie 20 kilogramų kitos žuvies. 13 komandų dar nesugavę nė vieno karpio. Sėkmė ar tinkamai parinkti jaukai bei taktika, spręsti jums, tačiau šiose varžybose mes tiesiogine to žodžio prasme triumfavome.
Rugsėjo naktys pasirodo jau pakankamai šaltos. Teko net keliasdešimt atsispaudimų padaryti. Tamsiu paros metu ištraukiame dar pora karpių, jokia kita žuvis nekimba. Kitame krante kažkam užkimba 13 kilogramų gražuolis, tačiau tik vienas. Besnūduriuodami patogiuose krėsluose, sulaukiame ryto. Vėl jaukiname ir vėl pasipila kibimai. Iki varžybų pabaigos dar ištraukiame 3 karpius ir daugiau nei 13 kilogramų karšių.
Paskutinis svėrimas. Su pergale sveikina visos komandos. Džiaugiamės. Apdovanojimų metu sužinome, kad antrą vietą lenkiame net 130 kilogramų. Įspūdinga. Net trys komandos liko nesugavę nė vienos žuvies – sėkmės formulės jie neatrado. Mes ją atradome – tai CC Moore.

2013/10/25

„Ant Bangos – Timar Mix“ – LSŽF Dugninės žūklės taurės varžybose

 Užpilu nedidelį termosą kavos ir linkėdamas geros darbo dienos, rūškaną veido išraišką nutaisiusiai žmonai, tyliai išsėlinu pro duris. Man visad mielos šypsenos jos veide nebuvo – juk vėl savo antros pusės nematys visą savaitgalį, o tokių savaitgalių sezono metu daugiau nei dešimt. Kur dar artėjantis žiemos sezonas, kurio metu žūklės varžybų vyksta dar daugiau nei vasarą. Tačiau tokia jau mūsų žvejų-sportininkų mylimųjų dalia. Už tas ilgas laukimo valandas jas turime mylėti ir gerbti dar daugiau.
    Šį kartą žvejybinės mantos prikrautas automobilis rieda į Birštoną, kur numatomos pirmos Lietuvoje Lietuvos Sportinės Žūklės Federacijos (LSŽF) dugninės meškerės varžybos. Nors vieta ir puikiai žinoma, joje jau vykęs Lietuvos čempionato etapas ir Tubertini taurė, tačiau spalio mėnesio antroje pusėje daugumos dugninės meškerės mėgėjų įrankiai jau seniai būna supakuoti ir laukia kitų metų sezono.
    Vėlų rudenį susitarti su taikia žuvimi darosi vis sunkiau. Išskirti galima, gal tik didesnes upes, kur gilesniuose ruožuose žiemojimui susirenka didelis baltos žuvies kiekis.
    Taigi šiose varžybose rėkėjo ypač perprasti žuvies norus, jos stovėjimą ir maitinimosi intensyvumą. Pirmoji treniruotė, vykusi prieš savaitę, žadėjo gan aktyvų žiobrių, nedidelių karšiukų ir kuojų kibimą, reikėjo tik tinkamai paruošti jauką. Didelę įtaką darė ne kvapas, o jauko sudėtis, dalelių dydis, tinkamas drėkinimas ir labai savitas jaukinimas.
    Paskutinė treniruotė, kaip visada vyksta penktadienį prieš varžybas. Sutarti su žuvimi vis vėstant vandeniui darosi sunkiau. Visiems begaudantiems kibimas labai silpnas. Pagrinde kimbančios kuojos labai greitai pasisotina ir pradeda ignoruoti joms siūlomus masalus. Bandome dar labiau mažinti jauko maistingumą pridėdami kurmiarausio žemės, tačiau ir tai nelabai gelbėja. Galų gale sušalę, taip ir neišsiaiškinę nekibimo priežasčių baigiame treniruotę. Paskutinės valandos iki varžybų lieka kabliukų raišiojimui, paskutiniam įrangos patikrinimui bei sutvarkymui, jaukų receptūrų kūrimui ir aišku poilsiui – su skaudančia galva išsėdėti penkias varžybų valandas vienoje vietoje labai nelengva.
    Vėsus rytas. Automobilio termometras užfiksuoja 2 laipsnius žemiau nulio. Šalta net gurkšnojant kavą. Starto vietoje vienas po kito renkasi būsimi varžybių dalyviai, aptarinėja treniruočių rezultatus, būsimas varžybas ir dar kai ką. Sulaukiu savo kompaniono Sergej Aleškevič. Komandos treneris Linas Žvaliauskas greitai vedasi arčiau vandens ir duoda paskutinius nurodymus.  Jo manymu „Ant Bangos – Timar Mix“ turi laimėti. Upės vanduo gyvas – tai ten tai šen galima pamatyti žuvų ratilus. Meldžiame burtų dievo ištraukti sektorius ten, kur didžiausias žuvies kiekis.
    Visiems susirinkus ir užsiregistravus, teisėjai skelbia varžybų atidarymą, primenamos taisyklės ir ištraukiami burtai (ankščiau minėtas dievas tikrai egzistuoja) – mums pasisekė, gavome tikrai ne blogiausius sektorius.
    Pasiruošimas – atima ir nemažai laiko, ir yra labai svarbus. Tai kaip pasiruoši žūklei gali lemti tavo laimikį. Ne vietoj padėtos atsarginės meškerės gali pintis ir jų keitimas užtruks, o kreivai pritvirtintas masalų stalelis gali klibėti, nuo kurio vis kas nors kris. Aišku tai prielaidos, tačiau čia skubėti negalima ir viską reikia atlikti kiek įmanoma geriau.
    Išsimatavau gylį, nesunkiai radau giliausią tašką – tai smėlis su viena kita kriaukle ar akmenuku. Mano planam vieta nelabai tinkama, tad užsiklipsuoju keliais metrais arčiau ant kriauklių kilimo. Arčiau kranto kliuvinių daugėja, o gylis palaipsniui mažėja. Statesnis šlaitas prasideda tik už gerų 15 metrų. Nieko įdomaus, tad abu savo Drennan Machpro kotus nustatau tam pačiam atstumui, skiriasi tik šėryklėlių svoriai. Naudoju Drennan Oval Groundbait šėryklėles. Jų plokščias padas labai gerai sukimba su dugnu, o suplota forma mažiau veikiama srovės. Pagal mano planą, viena turi stovėti net ir išplovus visą jauką, kita išplovus didesnę dalį jauko turi pradėti slysti dugnu.
    Jaukinimo pradžia – priešingai nei vasarą į vandenį krenta žymiai mažiau šėryklų su jauku – visi dirba lėčiau ir tiksliau. Didelis jauko kiekis išties gali sugadinti visą žūklę. Per dešimt jaukinimui skirtų minučių į gaudymo tašką sumečiau tik 5 šėryklėles jauko, nors vasarą tas skaičius daugiau nei dvigubai didesnis.
    Startas ir vieną po kito ištraukiu du po kelis šimtus gramų sveriančius žiobrius. Po kelių minučių neblogą kuoją. Visas penkias varžybų valandas žuvis kibo labai nevienodai – jos niekaip nesisekė pastoviai užlaikyti viename taške. Dešimt ar dvidešimt minučių pakankamai aktyvaus kibimo ir toks pats tuščias tarpas. Gelbėjo tik didelis pakirtimo procentas. Trenerio patarimai tai duodavo naudos, tai visiškai neveikdavo, tačiau vietoje nestovėjau – vis eksperimentavau, kažką keičiau. Buvo įdomu tai, kad dauguma pagavo karšiukų, kurie man nekibo visiškai. Varžybų pabaigoje pradėjau naudoti trūklio ir slieko aktyvatorius – jie tikrai veikė. Paskutinę valanda gaudžiau praktiškai be sustojimų, nedžiugino tik žuvies dydis, daug nedidelių ešeriukų ir viena kita kuoja. Pagavau ir vieną nedidelį karšiuką.
    Svėrimas kiek nustebino, nemaniau kad savo sektoriuje surinksiu didžiausią svorį, tačiau kilogramu aplenkiau artimiausią konkurentą ir sugavęs 4,725 kilogramo likau pirmas. Sergejui kiek nepasisekė ir jo rezultatas tik 5-tas. Bendrai surenkame 5 baudos taškus iš komandinės įskaitos išbraukdami vieną asmenininką. Komanda „Feeder Team“ surenka tik 4 ir mus lenkia vienu tašku. Norint laimėti, reikia stengtis – ir vienas taškas tai dar ne didelė bėda. Pasidaliname pastebėjimais ir išsiskirstome ilsėtis. Man antra diena visad būna sunkesnė už pirmąją.
    Prabudau ankščiau nei priklauso, truputį purškia smulkus lietus. Apžiūrime trenerio atliktus namų darbus – kibimo intensyvumo grafikai daug ką pasakytų tik ne dabar. Dabar galėjo sugaudyti bet kas ir bet kur, reikėjo tik žinoti kaip gaudyti. Ištraukęs tą patį sektorių nustebau – baimės jausmas maišėsi su džiaugsmu. Tikėjau, kad šiandien galėsiu išpešti daugiau, bet to bijojau. Pasitikėjau viskuo – treneriu, įrankiais, Timar-Mix jaukais, slaptais kvapais – bet iki pat starto jaudulys ėmė viršų. Susiruošiau labai greitai – atstumas jau žinomas nuo vakar. Nieko nekeičiu – turiu laimėt.
Startas ir ištraukus vos pora nedidelių kuojų kibimas užsiriša. Aukščiau manęs sėdintis Valdas Tichomolovas traukia žuvį po žuvies, ji kiek mažesnė nei mano, tačiau gaudome vienoje linijoje ir didelė dalis mano sektoriaus žuvies apsilanko jo zonoje. Laikausi plano, sunkią šėryklę keičia lengvesnė – kelios žuvys ir vėl kita. Aktyvinimas vėl padeda, visą žuvį susirenku pas save ir Valdas priverstas pereiti keliais metrais giliau. Pradeda lyti. Nemalonu gaudyti, tačiau šiaip ne taip kenčiu. Žuvis giliau nesitraukia ir iki varžybų galo išlaikau daugiau ar mažiau pastovų tempą. Šį kartą buvo daug daugiau karšiukų – trenerio gudrybė tikrai pavyko. Daugiau nei 6 kilogramai – geriau nei gerai – reiškia puikiai atlikti namų darbai. Nors pirmai vietai ir būtų užtekę vakarykščio rezultato, vis tik jį pagerinau beveik 1,5 kilogramu.
    Šone sektoriaus stovi palaikyti atvykę bičiuliai – sveikina su jau įprastu rezultatu ir bando prisiminti varžybas, kurių aš nelaimėjau. Asmeninėje įskaitoje abejonių neliko – aukso spalvos medaliu pasipuošiu aš, tačiau ar komandinėje įskaitoje aplenkėme „Feeder Team“? Abi zonos pasvertos, paskalų lygyje susiskaičiuojame rezultatus ir drąsiai einame tvarkytis žūklės rakandų. Turėtumėm būti pirmi. Lietus purškia be sustojimo, tačiau nuotaika pakili.
    Profesionali Naglio teisėjų komanda rezultatus suskaičiuoja momentaliai. Greitai jie ir paskelbiami. „Ant Bangos – Timar Mix“ pirmi – suplojam rankomis ir nusišypsom. Asmeninėje įskaitoje pasipuošiu geltonu medaliu. Nuotaika pakili. Fotografuojamės atminčiai. Atsisveikiname su visais ir greičiau, kol dar kažkiek sausi riedame namo. Planas pavyko visais 100 procentų.
    Pabaigai noriu padėkoti komandos „Ant bangos – Timar Mix“ vardu visiems prisidėjusiems prie šių varžybų organizavimo. Teisėjams. Komandos bičiuliui ir treneriui. UAB Kotas už rėmimą ne tik šiose varžybose, tačiau ir viso sezono metu – tikimės jūsų neapvylėme. Iki susitikimų kitose varžybose.

Lino Žvaliausko foto čia
Asmeniniai rezultatai čia
Komandiniai rezultatai čia

2013/10/08

Kai siaučia lašišų karštinė...



                      Kai aplink siaučia lašišų karštinė, dauguma kitų vandens telkinių lyg apmiršta. Didesnio žvejų antplūdžio sulaukia gal tik Kauno marios ir didieji ežerai, na o nedideli tvenkiniai ar ežerėliai privilioja vos vieną kitą žveją. Dauguma jų nusitaikę į lydekas, o štai sterkus gaudo tik vienetai.
                             Kaip ir kiekvieną rudenį, stengiuosi aplankyti vieną pietvakarių Lietuvoje esantį telkinį, kuriame nežiūrint į didelius brakonieriavimo mastus dar galima suvilioti vieną kitą gražią žuvį. Giliausioje tvenkinio vietoje yra keletas išraiškingesnių šlaitelių su kietu dugnu, kur rudeniop susirenka žiemoti sterkai. Vasarą jie išsiskirstę po visą telkinį ir juos sugundyti būna didelė problema, tad efektyviausia jų žūklė yra rudenį.
                             Žūklę pradėjome tik apie 12 valandą dienos. Ir jau pirmame sustojime sulaukiame kibimų, tačiau žuvys vos prisiliečia prie masalo ir pakirsti nepavyksta. Kaitaliojame guminukus, vietas ir po gerų dviejų valandų darbo, po tvirto kibimo kolega ištraukia apie du kilogramus sveriantį gražuolį ant Berkley Ripple Shad guminuko. Pasidžiaugiame, tačiau per sekančias dvi valandas kibimų taip ir nesulaukiame. 
                             Atėjo eilė ir man. Per pusvalandį ištraukiu du sterkus ant Keitech Easy Shiner. Vieną iš kart paleidžiame – jam dar augt ir augt. Ne užilgo ir kolega ištraukia ant Berkley. Įdomiausia tai, kad visi sukibo gero pusvalandžio bėgyje prieš tai nuodugniai patikrintoje vietoje.
                             Rudeninės dienos baisiai trumpos, atrodo tik pradėjom žūklę, o jau saulė slepiasi už horizonto. Prietemoje dar bandome suvilioti kokį „gelmių vilką“ tačiau bergždžiai. Kibimų daugiau nesulaukiame. Pakuojamės daiktus ir namo. Priešakį  dar geras šimtas kilometrų.