2014/08/29

The END of 2014...

   Šis, 2014 metų Lietuvos dugninės meškerės Čempionatas asmeniškai man buvo labai sunkus. Manau, ir visai mūsų „Ant Bangos – Timar Mix“ komandai. Sunkus ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai. Rezultatai nedžiugino visų keturių etapų metu, o antrajame ir trečiajame etapuose, sugebėjome netgi nusiristi iki šeštosios vietos.
Kiek kartų bebandėme atrasti nesėkmių priežastis, tiek kartų likome nieko nepešę. Galų gale kaltinome netinkamai ištrauktus sektorius, netolygiai stovinčią žuvį ar dar ką nors. Tačiau kalčiausias manau čia visų varžybų dalyvių tobulėjimas, kuris šiemet labai smarkiai šovė į viršų. Nebeliko silpnų varžovų – ir „skaitytis“ dabar reikia su visais be išimties.
Šiam tobulėjimui didelį impulsą davė ankstesnių čempionatų nesėkmės, surimtėjęs požiūris į šį sportą ir netgi pirmoji Lietuvos rinktinės išvyka į Pasaulio čempionatą. Dabar beveik visos komandos turi trenerius ir jų asistentus, kurie neša taip reikalingą informaciją. Daromos vis gausesnės treniruotės – dieną prieš varžybas susirenka beveik visi jose gaudysiantys dalyviai.
Paskutiniame etape, vykusiame Bublių tvenkinyje šalia Kėdainių, sprendėsi viskas, tiek asmeninis sportininkų įsidėstymas sezono įskaitoje, tiek komandinis. Ir nors sezono lyderiai „Sidabrinis Kablys“ ir „Žvejo tribūna“ jautėsi žymiai saugiau, kitos komandos ėjo beveik taškas į tašką. Asmeniniai sezono rezultatai taip pat turėjo labai stipriai pasikeisti.
Treniruočių metu padarėme viską, ką galėjome: atrinkome tinkamą jauko receptūrą, tinkamus atstumus, gylio horizontus ir t.t. Viskas veikė puikiai. Sugauti keturis kilogramus per tris žūklės valandas nebuvo problema. Tačiau kaip bus varžybų metu, esant sportiniam spaudimui, nežinojo niekas.
O įvyko viskas kiek kitaip nei tikėjomės.  Abejas varžybų dienas nesisekė traukti burtų ir teko tenkinitis pakankamai prastais (mūsų įsitikinimu) sektoriais. Kaip bebūtų, darėme viską, ką sugebėjome. Labiausia džiaugėmės Karolio Dženkaičio pasirodymu ir liūdėjome dėl visą sezoną nesėkmių persekiojamo Gražvydo. Su Rimu sugaudėme taip pat tik vidutiniškai, tačiau svorio persvara sugebėjome užlipti ant trečiosios vietos laiptelio ir pasipuošti bronzos medaliais. Taip pat situacija susiklostė ir su galutine čempionato įskaita. Tik svorio skirtumu įveikėme klubo Kibkit.lt komandą ir likome trečiojoje vietoje.
Aišku džiaugiamės ir didžiuojamės pasiektu rezultatu, juk tai tikrai didelio darbo ir teigiamo požiūrio į šį sportą vaisius. Jo niekaip nebūtume pasiekę, jeigu ne mūsų komandos rėmėjai UAB „Kotas“, aprūpinę puikiais vengriškais Timar-Mix jaukais ir didelėmis nuolaidomis žūklės įrangai. O jeigu ne treneris Linas Žvaliauskas, pasiekti tokį rezultatą būtų praktiškai neįmanoma.


FOTO Mindaugo Petraičio ir Lino Žvaliausko