2014/05/29

Lietuvos Dugninės Meškerės 2014 m. Čempionato 1 etapas (Skirvytė)



              Jau įprasta, kad vasaros pradžioje, vos tik prasidėjus Lietuvos dugninės meškerės čempionatui,  dugninės meškerės gerbėjai dūzgia kaip bičių avilys. Planuojamos ir vykdomos treniruotės, šluojami jaukai ir šėryklėlės iš parduotuvių lentynų, o eksperimentams net galo nematyti. Taip pat elgiamės ir mes - „Ant Bangos -TimarMix“ komanda su treneriu priešakyje.
Pasiruošimas prasidėjo dar prieš „Pylos taurę“. Nes daugelis komandos narių norėjo sudalyvauti ir šiose šauniose varžybose. Tuo pačiu, tai labai gera parengiamoji treniruotė ir žvalgyba prieš ateinantį čempionatą. Komandos narys Rimas Kudirka netgi iškovojo antrąją vietą. Tačiau rašysiu ne apie tai,  rašysiu apie mūsų pasirodymą 1-ajame Lietuvos dugninės meškerės čempionato etape.
Komandos treniruotė vykusi kiek daugiau nei prieš savaitę buvo daugiau žvalgybinio tipo, nes kardinaliai skyrėsi ir žuvies aktyvumas, ir rūšinė sudėtis  ir netgi dydis. Tad sugebėjome tik daugiau ar mažiau atrinkti bazinę jauko receptūrą. Už jaukus iš karto norėčiau padėkoti UAB „Kotas“, kurie mūsų komandą parėmė vengriškais TimarMix jaukais ir įvairiais priedais. Būtent šie jaukai ir sudarė mūsų bazinio jauko sudėtį.
 Paskutinė treniruotė, vykusi dieną prieš varžybas, buvo žymiai svarbesnė, juk rytoj jau pirmoji varžybų diena ir tikėtina, kad žuvų įnoriai keisis tik nuo gretimuose sektoriuose sumesto jauko. Tad drąsiai eksperimentavome su įvairiausiais priedais ir kvapais – reikėjo recepto, nuo kurio plakiai vienas po kito liptų ant betoninės krantinės. Reikėjo parinkti kabliukus, kurie geriausiai tinka šios upės atkarpos sąlygoms. Reikėjo atrinkti šėryklėlių svorius ir dydžius, valus, gaudymo atstumus, jaukinimo niuansus ir daugelį kitų dalykų, apie kuriuos net nesusimąstytų dugnine meškere gaudantis mėgėjas. Visa tai pavyko puikiai ir įpusėjus dienai nusprendėme nebekepti po svilinančia saule.
Savaitgalio karščiai tikrai vargino, gelbėjo tik marškinėliai ilgomis rankovėmis ir apsauginis kremas, o po sunkių gaudymo valandų ilgai nelipdavome iš šalto Atmatos vandens.
Pirmą varžybų dieną Ištraukti burtai nieko gero nežadėjo – Rimas gaudys sektoriuje, kuriame laimę bandė treniruočių metu. Šį sektorių jis vadino pačiais blogiausiais epitetais dėl nesilaikančios žuvies ir daugybės kliuvinių visose distancijose. Aš laimę bandysiu irgi nedėkingoje vietoje – ant krantinės įlinkio, kur didelis gylis ir stipri srovė prieina iki pat kranto, o tada žolių juosta. Kiek geresni sektoriai teko Gražvydui ir LČ debiutantui Karoliui.
               Po starto pradedu gaudyti beveik maksimalioje distancijoje, kurioje tik truputį paneša 80 gramų šėryklėlę. Per pirmas penkias minutes nesulaukiu kibimo, tačiau palaidoju pora pavadėlių. Artinu distanciją ir per sekančias 5 minutes iškrapštau vieną nedidelį plakiuką, vėliau mažą kuojytę. Žuvies visiškai nėra, o kairėje ir dešinėje pusėje esančiuose sektoriuose veiksmas vyksta jau po pirmų minučių. Vėl tenka prisukinėti valą mažinant distanciją ir tikėtis aptikti daugiau žuvies. Susitrumpinus iki 10 metrų, valas išsitiesdavo ties pačiomis žolėmis, tačiau tik čia sugaudavau vieną kitą plakį ar kuoją. Pirmą valandą mane lenkė bene visas sektorius, o kai kas jau turėjo ir po du karšius. Deja pas mane tebuvo vos 10 neįspūdingo dydžio žuveliokų. Maniau patirsiu visišką fiasko, tačiau manojo „superio“  viršūnė ėmė kratytis kaip pašėlus, vos kilstelėjus kotą svorio nebeliko, pavadėlio taip pat. Maniau būta stambaus karšio arba šapalo, tad ir toliau įnirtingai jaukinau artimą zoną. Kito panašaus kibimo teko laukti apie 10 minučių, ir nulipęs nuo platformos stengdamasis neįleisti žuvies į žoles išsiėmiau veik pusės kilogramo šapalą. Labiausiai nustebino ne byrantis iš burnos jaukas, o pirmojo agresyvaus kibimo nutrauktas kablys stipriai įsmigęs į mėsingą žuvies lūpą. 
           Toliau viskas klostėsi kaip iš natų – 10 ar 15 minučių intensyvus jaukinimas ir laukimas, tada seka įnirtingas kibimas, po kurio reikia kiek galima greičiau nubėgti iki sektoriaus krašto ir po truputį ištraukti užkibusį šapalą. Pakrantėje esančios žolės darė savo ir per turą teko atsisveikinti su 4 tikrai solidžiais šapalais. Tačiau džiaugiausi, kad sugebėjau ištraukti  6 ar 7 plačiaburnius svėrusius nuo 500 gr. iki 1,2 kg. Be jų sugavau dar keletą gražių kuojų ir viską ryjančių plakių. Visas turo svoris buvo beveik 11,5 kg. To pakako, kad iškovoti 2 baudos taškus savo zonoje. Už mane daugiau sugavo tik Vilmantas Venys iš „Kibkit.lt“ komandos.
Savo rezultatu buvau patenkintas, tačiau to negalėjau pasakyti apie komandos bičiulius – Rimas ir Karolis buvo 4, na o Gražvydas atsidūrė tik 7 vietoje. Atmetam individualistus ir sumoje surenkame 15 taškų, kurie mums garantuoja tik 4 vietą. Labiausiai nustebino „Kibkit.lt“ kurie pirmą dieną sugaudė labai puikiai ir surinko pavydėtinai mažai baudos taškų, tik 6. „Sidabrinis kablys – Shimano “ surenka 13, o „Žvejo tribūna“ – 14 taškų.
Nusiminti tikrai nėra kada, juolab, kad skirtumas tarp 2,3 ir 4 vietos komandų minimalus. Vykstame ilsėtis ir atlikinėti „namų darbų“, nes pavadėlių visi kartu nutraukiame per  100.
Antrą dieną burtai tiek nepaveda ir Rimas Kudirka gaudys vakarykščiame Pauliaus Korsako sektoriuje, kur Paulius surinkto virš 10 kilogramų. Karolis Dženkaitis gaudys tame pačiame sektoriuje, tad šį bei tą jau žinos. Aš keičiu Mantą Juknevičių ir tikiuosi pavyks surinkti daugiau nei jo 8,5 kg.
Kibimai pasipylė jau po pirmo užmetimo, tačiau žuvis visiškai maža, o ir kliuvinių gausa visose distancijose stebino. Kabliukus laidojau ne tik už „brovkės“ . Kliuvo beveik visose distancijose, tad teko kiek įmanoma bėgti į kairį sektoriaus kraštą, kur dugnas buvo lygesnis. Visą turą atgaudžiau keisdamas distancijas iš 15 į 9 metrus. Tolimesnėje kibo praktiškai pastoviai, tačiau žuvis buvo žymiai mažesnė už artimąją. Gaila, tačiau nesulaukiau nė vieno rimtesnės žuvies kibimo, nors žemiau sėdintis meškeriotojas  ištraukė 7 ar 8 karšius. Jie laimėti zonos jam nepadėjo, nes neprilygo mano sugautiems 10,5 kg. Geriau sugaudė Paulius Korsakas ir Donatas Jovaiša, kurių svoris viršijo 12 kilogramų. Tad šį turą teko tenkintis 3 baudos taškais.
Man truputį blogiau, tačiau kolegoms pasisekė žymiai geriau – Rimas laimėjo zoną, Karolis taip pat buvo pirmas, tik Gražvydas vėl liko 7-tas. Komandai atnešame 10 baudos taškų ir tai kiek geresnis rezultatas. Save guodžiame tuo, kad surinkome mažiausiai taškų šiame ture ir gal pavyks namo parsivežti medalius.
 Varžybų teisėjai ir organizatoriai gana greitai suskaičiavo rezultatus. Paaiškėjo, kad „Kibkit.lt“ visiškai nesugaudė ir iš pirmos vietos turėdami milžinišką pranašumą nusirito į ketvirtąją. „Ant Bangos – TimarMix“ įdėtos pastangos davė savo, ir tik vienu tašku atsilikę nuo aukso, vienu dideliu plakiu nuo sidabro, iškovojome bronzą. Sidabras atiteko „Žvejo Tribūna“ komandai, na o aukso medalius pasikabino „Sidabrinis Kablys“ komanda. Asmeninėje įskaitoje nugalėjo varžybų debiutantas, tačiau tikra kylanti žvaigždė Donatas Jovaiša. Sidabrą atsiėmė Paulius Korsakas, bronzą – Mantas Juknevičius. Na o šių eilučių autoriui teko „medinis“ medalis ir ketvirtoji vieta.
Kad ir kaip nedaug trūko iki aukso, kad ir kaip nedaug trūko iki sidabro, tačiau varžybos tikrai džiugino. Manau nė vieno nebuvo nusivylusio, o dauguma tikrai neblogai patobulėjo. Į pirmąjį etapą susirinkęs rekordinis (57 dalyviai) iki šiol žmonių skaičius rodo, kad varžybos dugnine meškere vis populiarėja ir kovoti darosi vis sunkiau, bei įdomiau. Prieš akis dar 3 etapai įvairiausiuose vandens telkiniuose, tad nuleisti rankų tikrai neverta. Viskas dar prieš akis.
            Pabaigai, dar kartą noriu padėkoti mūsų komandos rėmėjui UAB „Kotas“ už puikius Timar-Mix jaukus, be kurių tikrai nebūtume pasipuošę medaliais. Nuoširdžiausia padėka nuospaudas bevaikštant nutrynusiam treneriui Linui Žvaliauskui. Visai teisėjų brigadai su Nagliu Miknevičium priešakyje, bei visiems, visiems prisidėjusiems prie šio gražaus renginio skirto Lietuvos dugninės meškerės gerbėjams.
Visi asmeniniai rezultatai

2014/05/12

2014-05-11



Šio savaitgalio žūklė buvo labai chaotiška. Dvi savaitės nepertraukiamo darbo padarė savo. Norėjosi kuo greičiau prie ežeriuko. Ir kaip visada, vienintelė žūklei skirta diena  - ne pati geriausia:  gūsingas vėjas ir viską merkiantis lietus. Tačiau, niekur nesidėsi.  Noras dieną praleisti turiningiau, nei spoksoti televizorių, žymiai stipresnis.
                Ketinimas, pirmą kartą šiais metais smagiai pagaudyti lynų, buvo tikrai ne eilinis. Jei kelionė iki vietos buvo be nuotykių, tai pirmi žingsniai liūliuojančia pelke baigėsi pilnais vandens guminiais batais. Džiaugiausi, kad neįlindau visas. Nespėjus nė užmesti meškerės, teko vėl keberiotis slidžiomis lentomis, pas, mus aplankyti sumaniusį, Aplinkos apsaugos inspektorių. Tai buvo berods pirmas patikrinimas per paskutinius dešimt metų. Tuo be galo džiaugiausi, tad grįždamas į žūklavietę vėl vos nepliumptelėjau visu ūgiu į nosį riečiantį pelkės vandenį.
                Tikėjausi nuotykiai tuo ir baigsis, ir bus galima ramiai pameškerioti. Anaiptol. Pasirodo, viskas tik prasidėjo. Nespėjus sulaukti pirmojo kibimo teko traukti meškeres, prasidėjo kova su plaukiojančia kelių arų dydžio sala, stebuklingai išdygusia tiesiai mūsų žūklės vietoje. Kolega net baslio pagalba stengėsi ją nustumti, tačiau viską čia dirigavo vėjas ir po gerų dvidešimties minučių žūklę buvo galima tęsti. Baigėsi kova su plaukiojančia sala ir prasidėjo kova su niekaip neprabundančiais lynais. Ko tik nedarėme – jaukinome kelis taškus, vis keisdavom masalus, tačiau bergždžiai. Prabudęs pasirodė tik vienas, nedidelis, tačiau “žalias” egzempliorius.
                Kaltindami dar pakankamai šaltą vandenį, vyniojamės meškeres ir galvojame likusią dienos dalį paspiningauti. Kyla vėjas, retkarčiais pliūpteli lietus, tačiau mes įnirtingai šukuojame savo masalais vandenį. Tam reikalui netgi išbandžiau naują, ekonominės klasės Aiko Espada spiningėlį. Pirmi įspūdžiai tikrai geri. Įrankis vertas dėmesio ir visiškai pateisino mano lūkesčius, o ir kaina, manau, tikrai prieinama eiliniam žvejui.
                Lydekaites randame visai šalia kranto. Jos stiprios, energingos, daro “žvakę“ po „žvakės“, tačiau nė vienos didesnės. Iš per popietę sugautų 5 žuvų vos viena svėrė daugiau nei kilogramą. Lyderiaujanti guma ir vėl buvo Keitech Swing Impact Bubblegum.
                Ir dar tęsiant nuotykių temą – prieš plaukdami į žūklę su elektriniu varikliu įsitikinkite, kad akumuliatorius tvarkingas ir visiškai pakrautas, priešingu atveju, kaip ir mums, teks gerą pusvalandį mojuoti irklais prieš baisines bangas.