Rytas šalia Nemuno

   Puikus rytas praleistas prie Nemuno, beveik pačiame Alytuje. Kalbos, kad kimba karšiai tikrai nebuvo be pagrindo. O jau žuvies stiprumas - traukti ją gan stiprioje srovėje vienas malonumas. Kelios saujos šutintų žirnių ir kibimo agresyviai suvirpinti meškerykočiai šokte šoka nuo stovelių. Tiesa su šėryklėle pagaudyti nepavyksta - aukšlės ryja net po 2 žirnius ant kablio. Tikras malonumas, ir ypač kai aplink nėra nė vieno žvejo.

Skaityti toliau

Tubertini Feeder Cup 2013

Nespėjus nurimti aistroms po antrojo Lietuvos dugninės meškerės čempionato, vėl teko sukryžiuoti šmaikščiuosius feederius su geriausiais iš geriausių, dugninę meškerę įvaldžiusiais Lietuvos žvejais sportininkais. Ir ne tik su jais. Tubertini Feeder Cup žūklės dugnine meškere turnyras sukvietė ne tik Lietuvos „feedermeisterius“, bet ir svečius iš Baltarusijos bei Latvijos. Minėtos tarptautinės varžybos vyko praėjusį savaitgalį nuostabiame Lietuvos kurorte – Birštone. Apie šias varžybas net buvo parašytas didelis straipsnis Prienų rajono ir Birštono krašto žmonėms skirtame laikraštyje „Gyvenimas“. Čia yra idealios sąlygos panašių renginių organizavimui. Pakankamai ilga betoninė krantinė, nušienauti priėjimai prie vandens, aikštelės automobiliams ir palapinėms, viską stebinčios apsaugos kameros ir netgi elektros įvadas. Už visa tai reikia padėkoti varžybų organizatoriui klubui „Žvejonys“, klubo „Ant Bangos“ teisėjui Nagliui Miknevičiui, Birštono miesto administracijai ir aišku visiems rėmėjams. Be jų šios varžybos tikrai nebūtų įvykę. Taip pat dėkoju mūsų komandos rėmėjams UAB „Kotas“ už tikrai puikius Timar Mix jaukus, kurie ir šį kartą mūsų nenuvylė.

Dalyvavimas varžybose atima labai daug laisvo laiko. Jo praktiškai nelieka mėgėjiškoms žūklėms apie kurias dažniausiai prikeverzoju savo bloge. Tačiau, tai būtina duoklė, kurią reikia atiduoti vardan profesinio tobulėjimo. Tik varžymasis su geriausiais, bendravimas ir dalinimasis patirtimi suteikia naujų žinių ir įgūdžių. Viena yra gaudyti savo malonumui ir kita yra nepaleisti meškerės iš rankos ištisas penkias valandas. Varžybose nepasigrožėsi gamta, nėra čia kada net apsidairyti aplinkui – turi atiduoti visus 100 procentų savęs norint kažko pasiekti. Susikaupti ir dirbti. Ilgai ir sunkiai. Tai užveda, tai adrenalinas.

Žuvis Birštone tikrai kibo. Ir nepagavo jos tik tie kas negaudė. Aišku vieniems sekėsi geriau, kitiems kiek prasčiau. Geri ar blogi rezultatai visada priklauso nuo asmenybės, nuo jo profesionalumo, atsidavimo ir aišku trupučio sėkmės. O laimės išbandyti susirinko net 33 žvejai sportininkai. Jų tarpe trys komandos iš užsienio.

 Turnyro metu sėkmė dalyvius džiugino labai permainingai. Buvęs pirmas sektoriuje, kaip antai latvis Krisjans Lisovskis iš „gudriem.lv“ komandos, antrą dieną buvo tik septintas. Valdas Tichomolovas iš „Fideris – Drennan“ pirmą dieną buvo šeštas, o antrąją – triumfavo sektoriuje. Pavydėtinai stabiliausiai sekėsi gaudyti komandai „Fideris -  Timar Mix“. Tiek Paulius Korsakas, tiek Rimas Kudirka abi dienas buvo antri savo zonose. Užsidirbę 8 baudos taškus jie triuškinančia persvara laimėjo turnyrą komandinėje įskaitoje. Taip pat abu pasipuošė sidabro bei bronzos medaliais asmeninėje įskaitoje. Sakyčiau tai netgi ne sėkmė, o kruopštus pasirengimas ir sunkus darbas.

Fortūna šį kartą buvo palanki ir mūsų komandai „Ant Bangos – Timar Mix“ ir po atkaklios kovos iškovojome 2 vietą komandinėje įskaitoje. Pačiam per abu turus pavyko sugauti  daugiau nei 23 kilogramus žuvies, ir tai lėmė auksą asmeninėje įskaitoje. Džiugu. Be galo. Ketvirtą kartą iš eilės laimėdamas sektoriuje, kolegų jau esu apipilamas įvairiausiais epitetais, tokiais kaip „žvėris“, „monstras“ ar netgi „Strashnyj“.  Sergejui pasisekė kiek mažiau ir jis liko tik dešimtas.

 Šį kartą jau neberašysiu apie ilgą pasiruošimą, apie žvalgybą, treniruotes – geriau parašysiu apie naudotus įrankius, jaukus, galbūt tai padės norintiems išbandyti žūklę šioje vietoje, ar tiems kurie dalyvaus Lietuvos čempionato trečiame etape. Aišku, trumpai aptarsiu ir naudotą taktiką.

Taktika. Žuvies įvairovė Nemune ties Birštonu šiuo metu labai didelė. Čia gali sugauti ne tik kuojų, karšių ir įprastų sportininkams plakių, tačiau galima suvilioti ir šapalą, meknę, karosą ar karpį. Treniruočių metu šių žuvų taip ir nesuviliojome, tad nusprendėme orientuotis į karšius ir plakius. Apie 20 - 30 metrų nuo kranto, kur jie nesibaidydavo ir gausiai jaukinant ilgai laikydavosi šeriamame taške.

Artimesnėje distancijoje žuvis buvo gan baigšti ir kiek smulkesnė, stambesnis laimikis buvo tik kuojos, bet jos nesudarė pagrindinės laimikio masės. Na, o tolimos distancijos atsisakėme vien dėl didelio atstumo ir didelės srovės. Dugne išlaikyti masalui būtų reikėję ir 150 gr. Šėryklėlių, o tai jau ne sportiška ir labai grubu. Reljefo atžvilgiu kiek išraiškingesnės vietos buvo tik kelios, o ir jų organizatoriai pasistengė neįtraukti į gaudymo sektorius, kad sąlygos būtų kiek galima vienodesnės. Svarbiausia gausus ir pastovus jaukinimas, kuris turėjo privilioti ir išlaikyti viename taške stambesnę žuvį. 

Įrankiai. Visose varžybose naudoju Drennan Matchpro serijos aukštos klasės meškerykočius. Šį kartą ne išimtis – priklausomai nuo gaudymo atstumo ir srovės ruošiausi Medium feeder ir Super feeder kotus su 2 oz viršūnėlėmis. Tiek treniruočių metu, tiek per pačias varžybas jie tvarkėsi puikiai. Pirmą dieną gaudžiau kiek didesnėje distancijoje su „superiu“. Antrąją – gaudant kiek arčiau naudojau Medium-ą. Juo ištraukiau net septynis karšius, su kuriais nebuvo didesnio vargo. Naudojau pintą Fireline Exceed valą ir pavadėlius nuo 0,10 iki 0,12 mm storio. Kabliukus gaudymo metu keičiau pačius įvairiausius nuo 20 iki pat 10 numerio. Šėryklėlės geriausiai teisinosi Drennan Oval Groundbait Heavy 60 gr svorio. Jos puikiai gulė ir laikėsi dugne. Taip pat naudojau Drennan Feeder Gum tam, kad sušvelninčiau pinto valo netamprumą ir išvengčiau žuvies nutrūkimo. Visa tai veikė ir leido iš tiesų mėgautis žūkle.

Jaukai. Žūklė feederiu be jauko, tas pats kas šaudyti tuščiais šoviniais. Dugninei meškerei, o ypač varžybose reikalingas itin geras ir patikrintas jaukas. Visi komponentai turi būti gerai atrinkti ir tarpusavyje suderinti. Jo savybės kiekvieną kartą priklausys nuo gaudymo sąlygų. Ir vienur buvusi labai sėkminga formulė gali atnešti visiškai priešingą rezultatą, o visą rytą dirbęs vienas kvapas gali visiškai nebevilioti žuvies po pietų. Šioje žūklėje naudojau Timar Mix Elite serijos jaukus, papildomai naudojau skrudintas maltas kanapes, nemažą kiekį konservuotų kukurūzų. Visa tai nebūtų suveikę jei nebūčiau naudojęs gyvų priedų. Jie varžybose yra būtini – reikia turėti ir sliekų ir musės lervų, „pinkų“ ir netgi uodo trūklio lervų – kas atrodytų be galo keista kai už lango vasara. Be šios „mėsytės“ mūsų jaukas dažniausiai būna bevertis ir suveikti gali tiktai mėgėjiškoje žūklėje, bet ne varžybose.

Tai ir buvo sėkmės receptas, aišku be „prieskonių“ – smulkių detalių, kurias galite pajusti tik atvykę ir sudalyvavę varžybose. Laimėjimą nuo pralaimėjimo skiria tik vienas žingsnis, vienas nedidelis veiksmas, klaidinga mintis...

Dar kartą noriu asmeniškai nuo savęs ir nuo komandos „Ant Bangos – Timar Mix“ padėkoti varžybų organizatoriui klubui „Žvejonys“, Birštono miesto administracijai, rėmėjams ir aišku geriausiam komandos treneriui Linui Žvaliauskui už pamokas ir patarimus. 
    Foto Lino Žvaliausko ir Dovilės Luižytės.
    Rezultatai: komandiniai, asmeniniai.
    Daugiau foto ir dar

Skaityti toliau

Ant Bangos – Timar Mix triumfas

Daliaus (Dolcas) nuotr.

Daliaus (Dolcas) nuotr.

Joninių išvakarėse, bežaidžiant paplūdimio tinklinį, lūžęs kojos pirštas kiek pakeitė ilgai planuotą praėjusios savaitės dienotvarkę. Tačiau galų gale, tai buvo tik „nedidelis“ nepatogumas ir suplanuotas dalyvavimas Lietuvos dugninės meškerės čempionato antrajame etape vis dėl to įvyko.

Dalyvauti varžybose neatlikus jokių treniruočių, neišsiaiškinus žuvies rūšinės sudėties, maitinimosi įnorių ir daug kitų niuansų, liečiančių būsimas varžybas, būtų tolygu pralaimėjimui. Tokių detalių visuma sudaro būsimą žūklės planą, kuris turėtų būti patvirtintas būtent treniruočių metu, išbandant įvairias jauko kombinacijas, kvapus, masalus, įvairias gaudymo technikas ir kita. Nėra blogiau, kai pradedi gaudyti neturėdamas tokio plano. Taigi, prieš varžybas visada stengiamės, kiek galima daugiau sužinoti apie būsimą telkinį. Ar tai būtų spiningavimo, dugninės ar kt. žūklės varžybos.

Informaciją, apie Panevėžio centre tyvuliuojantį tvenkinį, pradėjome rinkti daugiau nei prieš kelias savaites. Sužinojome, kokios žuvies galima tikėtis varžybose, išsiaiškinome, koks jo žuvingumas. Sugebėjome netgi atvykti pasižvalgyti į plūdinės meškerės varžybas, vykusias šiame pačiame telkinyje prieš pusę mėnesio, tam kad savo akimis pamatytume vandens telkinį ir gerai išanalizuotume gautą informaciją. Na ir paskutinis štrichas plane - tai  treniruotė, daroma dieną prieš būsimas varžybas.

Sergejui, nepavykus suderinti darbo ir žūklės, treniruotis atvykau pats vienas. Apie 10 ryto pasiekiau tvenkinį ir pasilabinęs su komandos  „Fideris – Timar Mix“ atstovu Rimu, pradėjau ruoštis žūklei, kurios metu reikia išbandyti viską, kas suplanuota iki šiol ir nuspręsti, kokios taktikos laikytis varžybose. Netrukus šalia įsitaiso ir daugiau sportininkų – tai „Fideris – Drennan“ atstovai Valdas ir Vidmantas, Paulius iš „Fideris - Timar Mix 2“ ir Tadas iš „Kibkit LT“ bei kiti rimčiau žiūrintys į būsimas varžybas. Valandą trukęs gražus priešpiečio oras, virsta niekaip nepraeinančia liūtimi, tad tenka slėptis po skėčiu ir nekišti nosies iki pat vakaro. Gaudau smulkmę. Šlapia. Nesugaunu nė vienos didesnės žuvies nei 70 gramų sveriantis plakis, tačiau Paulius sugeba per geras 15 minučių ištempti 2 nepilną kilogramą sveriančius karšius. Į tai nekreipti dėmesio negalima, ir tai, ką nužiūrėjau iš aplinkui gaudančių kolegų, taip pat virsta būsimo plano dalimi.

Išbandžiau įvairiausias gaudymo distancijas, išnaudojau apie 5 litrus jauko ir visą krūvą gyvų masalų. Nuo platformos nulipau tik apie 18 valandą, kada sulaukiau komandos bičiulio Sergejaus pasirodymo. Apžiūrėjus kilogramą sugautos smulkmės, veide atsirado šypsena. Tačiau teisybės dėlei galiu paminėti – tokios nekibos neturėjau jau keletą metų. Susidarė vaizdas, kad gaudydamas žymiai mažiau žuvingame telkinyje pasiektum geresnio rezultato. Bet nusivylimo nėra – kuo sunkiau tuo geriau.

Bendrais bruožais būsimą varžybų vietą daliname į dvi atkarpas – tai iki „stulpo“ ir nuo „stulpo“. Pirmojoje atkarpoje planuojam gaudyti trumpoje distancijoje ir distancijoje iš kart už lelijų, kur gan aktyviai kimba nedidelės aukšlės, saulės peršviečiami plakiukai, ir viena kita kuojytė. Čia galima tikėtis ir „bonusų“ – stambesnių raudžių ar plakių. Jaukinam ir mažiau perspektyvų tolimesnį tašką, tačiau jam dėmesio nusprendžiame skirti mažiau. Antrojoje atkarpoje viskas priešingai – didesnis dėmesys skiriamas priešingam krante esančiam vagos šlaitui, kur yra kiek kietesnis dugnas ir mažesnis gylis, mažiau aukšlių ir daugiau nedidelių karšiukų. Čia taip pat galima sulaukti „bonusinių“ karšių.

Susidedame daiktus ir važiuojame ieškoti picerijos. Picą daro 1,5 val. Pica brangi ir neskani. Pasiklystame Panevėžyje. Pasiklystame ir už Panevėžio. Apie 23 val., prasukę bereikalingus 40 kilometrų, gauname nakvynę „pionierių“ stovykloje. Ruošiame jaukus ir dar paplanavę krentame ilsėtis. Nepamenu ką sapnavau, tačiau ryte jaučiausi nepailsėjęs.

Niekada nesiseka traukti burtų – nepasisekė ir šį kartą. Ištraukiau ne tą sektorių, kurį norėjau, tačiau plūdininkų varžybų rezultatai rodė – jog jame buvo sugauta daugiausia smulkios žuvies trumpoje „štekerinėje“ distancijoje. Sergejaus sektorius buvo priešingybė – ir gaudyti jam teko pagal kitą scenarijų.

1 turas: Trumpa distancija, nedidelė, kiek įmanoma lengvesnė šėryklėlė, plonas pavadėlis ir 18 – 20 dydžio kabliukas, skirtas vienai „pinkai“ arba keliems trūkliams. Naudojau savo lengvąjį Drennan Matchpro Medium feeder kotą su Mitchell Mag Premier rite. Naudojau Cralusso feederiui skirtą mono valą ir 5 g Cralusso tinklinę šėryklėlę.  Pavadėliai 0,10 mm Preston Inovations REFLO Power ir tokio pat storio Drennan Rig Line. Jaukai – Timar Mix, tačiau tikslesnė receptūra lai lieka paslaptimi. Rezultatas: 1,537 kg aukšlių, nedidelių plakiukų ir bonusas - veik 200 g perkopianti kuoja. Likus valandai iki finišo, buvau įkirtęs stambią žuvį kategoriškai atsisakiusią pasisverti. Spėju tai būta jo didenybės lyno darbas. Po kelių minučių kovos jis pasislėpė lelijų sąžalyne ir atsilaisvino nuo kabliuko. Kiek daugiau nei šimtu gramų aplenkiu Paulių ir gaunu tik vieną baudos tašką. Po šio turo užsimaniau labai lengvo „Picker“ kotelio – manau ateinančiais metais jis būtinai papildys mano įrankius.

Sergejus gauna 3 baudos taškus savo sektoriuje. Sumoje turime 4 – tikrai puikus rezultatas – tačiau konkurentai Žvejo tribūna - 1 taip pat turi 4 taškus. Planas pavyko – nusprendžiame nieko nekeisti ir taip pat gaudyti antrąjį turą.

Antrą dieną burtai lemia, kad teks keistis zonomis ir šį kartą gaudysiu tolimoje distancijoje, tačiau dėl to nė kiek nesijaudinu. Atvirkščiai – džiaugiuosi galimybe išbandyti ir antrąją „paslaptingojo plano“ dalį.

2 turas: Gaudyti tenka tolimoje distancijoje, tad naudoju  Drennan Matchpro Super feeder kotą su 4000 dydžio Mitchell rite bei pintu Berkley FireLine Exceed valu. Kabliuką varžybų eigoje sumažinu net iki 18 numerio Drennan Red Maggot. Šėryklėlę renkuosi kiek sunkesnę – 40 g Mosella „kulkos“ kopiją. Šėrykla su šiuo kotu skrieja ir toli ir taikliai. Stengiuosi jaukinti su didesniu kiekiu gyvų priedų ir tokia taktika atneša vaisius – ištraukiu netgi virš 700 g sveriantį karšį. Rezultatas: 2,147 kg nedidelių karšiukų, kelios kuojytės bei aukšlės ir „bonusas“.

Neužilgo sužinau, kad Sergejus irgi parodo puikų rezultatą, gaudamas tik 2 baudos taškus. Viso 2 ture surenkame 3 taškus ir nepaliekame jokių šansų konkurentams. Belieka sulaukti apdovanojimų – susirenkame didžiausias taures, medalius ir aišku pilniausius maišus rėmėjų skirtų prizų. Visi plojo per petį, spaudė rankas ir sveikino su geru rezultatu, kuriuo tikrai džiaugiamės.

Netrukus laukia dar vieno „plano“ sudarymas – tai Tubertini feeder Cup 2013 varžybos, vyksiančios Birštone. Vėliau šioje pačioje vietoje vyks ir 3-asis Lietuvos dugninės čempionato etapas. Tad tuo pačiu tai bus labai gera treniruotė prieš bene sunkiausias šių metų varžybas.

Pabaigai noriu padėkoti visiems organizavusiems šias varžybas už puikiai atliktą darbą, teisėjams už greitą reakciją, dalyviams už krūvą įvairiausių patarimų ir gerą draugiją. Iki susitikimo kitame Lietuvos Dugninės Meškerės Čempionato etape. 

Rezultatai

Skaityti toliau