2007/12/30

2007/11/06

Ant baltijos bangų

Spalio 27 vakarą , tik sužinojus kad laivas kuriuo 18 kolegų turėjo išeiti į jūrą gaudyti menkių sugedo, nuotaika subjuro nepataisomai. Vaikščiojau pirmyn atgal traukdamas cigaretę po cigaretės o mano draugas Darius tuo tarpu dar bandė gelbėti padėtį skambindamas visiems kapitonams ir klausdamas ar kartais nėra laisvų vietų - o jų aišku nebuvo. Tačiau vieno kapitono pasiūlymas nuo ankstaus ryto atsistoti krantinėje ir bandyti įsiprašyti į jau sukomplektuotus laivus buvo išgirstas. trauktis jau nebuvo kur - kuras nupirktas, įrankiai supirkti ir galų gale sutarta su šeimomis :).

Taigi mes greitai pasikrovėme savo mantą ir nesulaukus vidurnakčio jau riedėjome Kauno kryptimi, gurkšnodami kavą ir šį tą stipresnio, dėl ko vairuotojas sekančią išvyką atsisaką juo būti. Pasiekus Kauną sukome į Karmėlavą ir paėmę ketvirtą kolegą išlėkėme į autostradą. Kelionė aišku neprailgo - kaip visada kalbos apie būsimą žūklę, apie gerą orą ir prisiminimai sutrumpino laiką iki minimumo ir apie 2 valandą jau stovėjome aikštelėje prie senos prieplaukos.

Taigi rytas - o mes stovime krantinėje su meškerėmis rankose ir žiūrime į meškerės brolius besikraunančius savo ekipuotę į laivus. Po pirmų pokalbių su kapitonais viltis pradėjo gesti ir mes jau planavome kaip gaudysime plekšnes ar kitą žuvį uosto ekvatorijoje o pramoginį žvejybinį laivą iškeisime į keltą. Ir kai prie krantinės liko tik vienas laivas viltis vėl sužibo - mums buvo prižadėtas botas nuplukdysiantis į jūrą. Ilgai laukti neteko ir paprasta iš pirmo žvilgsnio valtis priplaukė prie krantinės. Daigtai akimirksniu nukeliavo į ją. Prie mūsų prisijungė dar vienas žvejys taip pat jieškantis laimės išeiti į jūrą. Ekipažas sukomplektuotas, liemenės uždėtos ir mesjau skriejame uosto ekvatorija link taip ilgai lauktos jūros. Niekas neužsičiaupia, visa kompanija klegėte klega apie būsimą pirmą žūklę.

Tik išplaukus už jūros vartų mus pasitinka jau didesnės bangos tad mažinam greitį ir pagal GPS rodomą maršrutą plaukiame link pirmos pažymėtos vietos. Nors vėjo greitis ir nėra didelis, tačiau bangos plaukiant su valtimi jau atrodo didelės ir kol nusigauname į vietą sušlampame pakankamai - apranga pasirodo vienas iš svarbesnių dalykų.
Valtis pasukama ir visi leidžiame savo sistemas gelmėn, keliame ir atleidžiame, stuksename į dugną ir vėl atleidžiame , tačiau po kelių dreifų užkimba tik viena nedidelė menkytė. Tiesa dar pamatome baltijos ruonį išdidžiai plaukiantį per bangas, bet nufotografuoti taip ir nepavyksta nes fotoparatai paslėpti kiek įmanoma giliau.
Keičiame vietą ir vėl keliasdešimt minučių plaukimo tolybn į jūrą. Sustojame ties šiukšlynu ir kibimai seka tai vienam tai kitam, nors menkės nėra didelės tačiau pompuoti jas smagu. Pagauname beveik visi , kas daugiau kas mažiau , tačiau tik pirmus 4 dreifus, paskui menkės dingsta ir jų jau nematysime iki kitos žūklės.
Daug reiškia ne tik apranga, tačiau ir įrankiai. Aš gaudžiau su karpiniu kotu ir beinercine karpine rite - malonumo mažoka, reikia trumpesnio ir kietesnio koto bei multiplikatorinės ritės. Tad gryžtant iš jūros mąsčiau kaip pirksiu reikiamą įrangą.
Išlipus į krantą pakuojames daiktus ir klausydami niurzgiančio vairuotojo važiuojame namų link. Manau į jūrą mes dar sugryšime, nes ji traukia ir dabar rašant šitas eilutes.

Marcius


































2007/10/25

2007/10/10

Žūklė kauno mariose

Žūklė kauno mariose man naujiena, ypač spiningavimas ir starkiai, tad po keletos sumastytų varijantų Spalio 7 dieną (sekmadienį) nusprendžiau pasisupti ant marių bangų. Su manimi vyko kolega iš klubo tad nepaisant prognozuojamo lietingo oro žūklė turėjo būti vykusi.
Iš Alytaus išriedėjome dar tamsoje, kad švintant jau būtume vietoje ir negaišdami laiko galėtumėme pradėti žūklę. Aišku dar užsukome į degalinę nusipirkti kavos ir į žvejų parduotuvę keletos masalų kuriais ir tikėjomės suvilioti starkį.

Atvykus prie marių mus jau pasitiko gan gausus žvejų būrelis besipučiančių savo valtis ir tai nuteikė optimistiškai - kašką vistiek pagausime. Kraustymasis iš automobilio, valties pūtimas neužėmė daug laiko ir mes jau varikliuko padedami plaukiame kito kranto link. Eholotas gražiai piešia dugno reljefa tačiau žuvies nefiksuoja ir tik pasiekus buvusia marių vagą kur gylis leidžiasi žemiau 10 metrų pasirodo pirmi žuvų siluetai. Nieko nelaukę pasirenkame pirmą pasitaikiusį šlaitą kur gylis krenta iš 12 į 16 metrų ir pradedame žūklę. Aš naudoju pintą valą ir 7 cm. ilgio "kanopos" tipo guminukus su 28 gr. galvakabliu ir dugną jaučiu puikiai, tačiau kolega naudodamas tuos pačius masalus su monoflamentiniu valu turi bėdos - sunkiai randa dugną ir jaučia sąlytį su juo. Po gero pusvalandžio nesulaukus nė kibimo keičiame vietą ir išleidžiame inkarą kitoje vagos pusėje kur gylis svyruoja nuo 10 iki 14 metrų. Pirmi metimai ir aš jau turiu pirmus kibimus - kibimai labai silpni tad per gera 20 minučių turėjau apie 10-15 kibimų, kibo praktiškai kiekvienu metimu o kartais ir kelių kibimų sulaukdavau vienu guminuko pratraukimu, bet pirmą starkiuką sugebėjau pakirsti tik praėjus pusvalandžiui. Starkiukai maži - nesiekia legalumo ribos taigi keliauja atgalios. Kaip bebutu keista kolega praktiškai nemato kibimų, nors aš su pintuku jaučiu juos puikiai, išvada kad be pino valo nėra kas veikti. taip gaudome iki 12 val. Kibimų sočiai, tačiau rimtesnių starkių nėra. Marius kašką įkirto rimtesnio visai šalia valties, tačiau nespėjus nuspresti kas tai valas atsipalaidavo.
Pakeitę vietą likome nieko nepešę - taigi be reikalo ir vėl gryžome atgalios. Tik išleidus inkarą kibimas - yra, maniau nemažas tačiau po keletos patrauktų metrų svoris dingo. Vėl metimas ir vėl kibimas - šį kartą laimikis solidesnis ir sunkiai prašosi prie valties - lydeka iš pažiūros apie 1,5 kilogramo, bet pasverti jos taip pat nespėjome - atkabino nuo mažo karabinuko trišakį kabliuką.
Kai nesiseka tai nesiseka, eilinė žuvis nenori kraustytis iš šaltų marių į dar šaltesnę valtį.
Žūklę baigėme apie 15 val. taip nieko rimto ir nesugavę, keletas neūžaugų starkiukų ir keli gerai įmitę ešeriai, bet aš dar sugryšiu marios man paliko gerą įspūdį - žuvies jose yra ir galima smagiai praleisti laiką. Reikia tik nepamiršti - pintas valas - pagrindinis privalumas gaudant starkius.
Martynas

2007/09/25

Spiningavimo varžybos nemune

SRPM Žvejų klubo “Amūras” narių dėmesiui,

2007 m. ž.k. “Amūras” spiningavimo upėje varžybų nuostatai

1.Varžybų statusas ir organizatoriai:
Varžybas organizuoja: SRPM ž.k. “Amūras”
2.Varžybų tikslas:
Populiarinti sportinį spiningavimą, kelti šios sporto šakos meistriškumą, dalintis patirtimi.
3.Varžybų vieta:
Alytaus raj. Balbieriškis, Nemuno upė. Važiuojama nuo Kauno, Alytaus kryptimi. Pravažiavus upę "Peršėkė" už 1 km. sukti į kairę prieš degalinę "Vakoil". Tolimesnis maršrutas bus nurodytas kortelėmis.
4.Varžybų laikas:
2007 m. spalio 13 d. Organizatoriai pasilieka teisę dėl ypatingai blogų oro sąlygų, nesant galimybei surengti varžybų numatytoje vietoje, keisti jų vietą, apie tai iš anksto informuojant dalyvius.
5.Varžybų dalyviai:
Varžybos individualios. Dalyviais gali būti tik SRPM ž.k. “Amūras” nariai. Lygiomis teisėmis, kartu su visais varžybų dalyviais, dalyvauja ir varžybų garbės svečiai, kuriuos savo nuožiūra kviečia varžybų organizatoriai.
6.Starto mokestis:
Starto mokestis vienam asmeniui – 15 Lt. Kiekvienas dalyvis gauna dalyvio kortelę, maišelius žuvims dėti. Dalyvis, apie pateiktą startinį mokestį ir varžybų saugių taisyklių laikymąsi, pasirašo protokole. Kiekvienas dalyvis privalo turėti galiojantį leidimą žvejoti neišnuomotuose vidaus vandenyse.
7.Varžybų taisyklės:
Varžyboms skiriamas laikas – 5 val. (esant nepalankioms oro sąlygoms, trukmė gali keistis). Žvejojame vienu spiningu (atsarginių spiningų skaičius neribojamas). Masalas: besivartančios blizgės, sukriukės, vobleriai, riperiai, tvisteriai, ir kiti dirbtiniai masalai.
Draudžiama:a) naudoti valtis;b) žvejoti gyva, negyva žuvele;c) varžybų metu teisėjai gali dalyvius diskvalifikuoti: turėjo ne varžybų metu sugautas žuvis, dalyviui padėjo pašaliniai asmenys, varžybų metu nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, pavėlavo grįžti į finišą nurodytu laiku.
8.Rezultatų skaičiavimas:
Varžybų nugalėtojai – prizininkai nustatomi pagal sugautų žuvų svorį – vienas gramas lygus 1 taškui. Įskaiton imamos leidžiamų standartų žuvys.
- Lydeka - 45 cm. - Ešerys – 15 cm. - Salatis - 52 cm. - Šamas - 75 cm. - Starkis - 46 cm. - Ūsorius - 47 cm. - Šapalas - 25 cm. - Meknė - 28 cm. Esant lygiam svoriui, aukštesnė vieta skiriama dalyviui, kuris sužvejojo daugiau žuvų. Laimikiai sveriami dalyvaujant žvejui.
9.Dalyvių apdovanojimas:
Varžybų prizininkai apdovanojami SRPM ž.k. “Amūras” įsteigtais diplomais, surinkto startinio mokesčio piniginiais prizais
1 vieta- 50 proc. Surinkto piniginio prizo ;
2 vieta- 30 proc. Surinkto piniginio prizo;
3 vieta- 20 proc. Surinkto piniginio prizo;
10.Varžybų dienotvarkė:
Dalyviai atvyksta į varžybų vietą – Alytaus raj. Balbieriškyje, prie Nemuno upės ( vieta kiekvienam nurodoma asmeniškai) iki 2007 m. spalio 13 d. 8 val. ryto. Dalyvių registracija nuo 8 val. Startas 9 val.
11.Dalyvių aprūpinimas:
Dalyviai maitinimu ir nakvyne neaprūpinami.
12.Informacija: Smulkesnę informaciją galima gauti tel: 860309383
Martynas

2007/09/17

Po varžybų Bebruliškėse

Taigi pasibaigė dar vienos varžybos Bebruliškių komerciniame tvenkinyje kurias rėmė ir mūsų klubas. Po varžybų buvo pačių įvairiausių nuomonių ir gerų ir blogų. Papasakosiu taip kaip mačiau iš savo "daržo", galbūt daug kas su mano nuomone ir nesutiks, tačiau yra kaip yra.

Į varžybas atvykau beveik valanda prieš burtu traukimą ir tikrai be reikalo - teisėjai po naktinio šventimo dar pūtė į akį ir neskubėjo registruoti varžybų dalyvių, o jie vis rinkosi - tokia jų elgsena varžybų lygio nepakelia. Na pagaliau buvo ištraukti sektoriai ir prasidėjo diskusijos kiek ir kokių meškerių leisti naudoti, kiek kabliukų ir t.t ( tokie debatai yra neleistini ir menkina varžybų lygį - juk buvo paskelbtos taisyklės interneto tinklalapyje). Buvo nuspręsta naudoti 3 įrankius ir 5 kabliukus.
Na sekantis netinkantis dalykas tai - sektoriai. Jie buvo taip tankiai suaugę meldais, kad dalyviai jas šienavo po 1-3 val. nors pasiruošimui buvo skirta tik 1 val. taigi vietoj to kad 9 val. sumesti meškeres kai kurie sektoriai buvo šienaujami iki 12 val.


Prasidėjus varžyboms visi tikėjosi greitų kibimų - o jų nebuvo, ir tik apie 12 val. buvo ištrauktas pirmas varžybų karpis . Ir taip visos varžybos žuvų gausa nepasižymėjo. Vieni kaltino orą, kiti sakė kad žuvis buvo pašerta ir t.t. , bet esmė tame kad dalyviai čia buvo susirinkę pagauti o ne sėdėti ir žiūrėti į vis girtėjančius kaimynus. Tai ir yra sekanti problema- alkoholis kurio buvo apstu ir niekas nesiėmė veiksmų bausti nesaikingai vartojusius, nes ir patys teisėjai tikrai nebuvo šventieji ir sektoriuose pasirodydavo su kvapeliu. O ka daugiau daryti - pasakys daugelis, žuvies nėra - belieka leikuoti.


Uždarymas irgi vyko labai nesklandžiai, niekas nepaaiškino kad varžybų metu buvo varžomasi ir tarp Amūro klubo išstatytų komandų, tai daugeliui dalyvių sukėlė didelių abejonių dėl varžybų prizininkų, nors aukščiausia pasiekimą gavusi Amūro komanda buvo tik ketvirta.

Taip pat buvo daug nusiskundimų ir dėl prizininkų teisėto laimėjimo, didelė dalis nuomonių rodė jog žuvis buvo pirktos ar kitu būdu įgytos, bet nesugautos tame tvenkinyje, tačiau nuomonė nuomonei nelygi o faktų nėra. Visiems dalyviams buvo skirti marškinėliai kurie manau turėtų būti išdalinti registracijos metu o ne apdovanojimo metu kurio metu buvo tik apie 30 proc. dalyvių, tačiau ir tie patys marškinėliai su neaiškiu užrašu "Bebruliškis Karpiai" manau juos naudosiu tik kaip naktinius marškinius. Nors ir prizų prabangių nebuvo tačiau skirtos laimėtojams taurės buvo nuostabios.Nuosprendis vienas - organizavimas, kontroliavimas, laimikiai - prastai. Kitamet turėtų kažkas pasikeisti, ir jeigu niekas nepasikeis manau Amūro ten nebus.
Tačiau kaip bebūtų sveikinam laimėtojus ir prizininkus, na o rezultatus galite pamatyti http://www.carp.lt/