2011/02/08

Pasaulio Čempionatas Charkove (4)


2011 02 05 21:40
Taigi, kaip ir manėme oficialios žinios tos pačios – mes pirmame ture likome penkti, tik Artūras pasirodo ne 8 o 9. Guodžia tik tai, kad apgaudėme rusus. Treneriai susirinkime bara, gal ir mes buvome kalti, gal ne tik. Rytoj bus pakeitimas – vietoje Skvirbos gaudys Martynas Lukonas. Jo nuotaika labia pakili, žmogus viską matęs stebėtojo akimis gali daryti mažiau mūsų darytų klaidų, taip pat pasikeitus gaudymo stiliui, pasikeis ir rezultatas o koks jis bus pamatysime rytoj. Svarbiausia nusiteikimas. Prieš kelias minutes baigiau rištis meškerėles, pakeičiau visas netikusias avižas į tinkamas – bent jau tuo viliuosi. Baigęs rašyti krisiu į lovą ir stengsiuosi nebesapnuoti gyvačių, tikėkimės rytojus išauš giedresnis – bent jau man, nežiūrint į ištisai pliaupiantį lietų, viduržiemis o taip neatrodo. Labanakt. Shut down.

2011 02 06 07:40
Rytas,  giedru dangumi plaukia pavieniai debesys.  Nebelyja, tačiau vėjas labai stiprus. Išėjus į lauką net gniaužia kvapą. Pusryčiai, matilių dalinimasis ir mes jau važiuojam link sektorių. Visų nuotaikos geros, tik rusai sedi be entuziazmo. 

2011 02 06 15:30
Išlipam iš autobuso ir vėjo stiprumas verčia iš kojų. Dedames “kates” ir slepiames po kapišonais – tokiam vėjyje paskutinį kartą gaudžiau tik vaikystėje. Vėl pasiskirstome link sektorių teisėjų. Pašarų tikrinimai, pasipilame aplink perimetrą. Atsistoju ant kraštinės linijos šalia lenko, ukrainiečio ir baltarusio. Už gerų šešių metrų stovi Artūras, jis mane šiandien stengsis pakoreguoti. Dar neįėjus į sektorių girdžiu Artūro riksmą -  kibiras!!!. Prie sekančio sektoriaus pamatau  milžinišku greičiu vėjo nešamą Lukono kibirą, Martynas tekinas bėga iš paskos, bando sugriebt – griūna, aplink pasipila vandens ir šlapio sniego purslai, keliasi ir vejasi vėl. Iš paskos bėga teisėjas su padėjėjais ir renka išbyrėjusias meškerytes ir kitus rakandus. Kibiras buvo sučiuptas už gero 100 metrų. Žiūrėdamas šį cirką bandžiau suvaldyti juoką ir pagalvojau kaip turi jaustis Lukonas.
Užsiėmėme vietas sektoriuje, mane jau bando apstatyti lenkas ir ukrainietis. Startas – viskas kaip visada tik dar intensyviau: grežiame, šeriame, braunamės į sektoriaus vidurį ir gryžtam atgal. Dar nespėju patikrinti visų ekečių, o jau Artūro esu siunčiamas atkirtinėti ukrainiečio ištraukusio keturis ešeriukus iš eilės, lenkas čia taip pat – netenka vienos eketės. Tačiau nieko įpatingo nerandu. Visas tris valandas atidirbu klūpodamas lediniame vandenyje, jaučiu, kad šlapias iki krūtinės. Plonas ledukas ir po juo daug vandens – sunku begioti, kojos slysta, kelis kartus prabėgu prieš pat baltarusio nosį aptaškydamas jį. Pagrindinė kova vyko tarp ukrainiečio ir lenko, prie jų prisidėdavau ir aš,  latvis ir baltarusis. Gerai, kad šalia sektoriaus trinasi Artūras – greitai mane nukreipia didesnio kibimo zonos link. Likus penkioms minutėms iki finišo užsidirbu geltoną kortelę dėl paliktos vėlevėlės. Apmaudu, tačiau paskutinėje ekėtėje randu tris ešeriukus.
Finišas. Stovim, laukiam teisėjo paimsiančio žuvį. Jaučiu, kad papulsiu į penketuką, ruso krepšelis dvigubai mažesnis, nors sugrežiojo visą sektorių. Pagrindinis skirtumas tarp tų kas sugaudė daugiau – šėrimas išskirtinai tik dideliais trūkliais. Manau, mūsų treneriai apie tai net nepagalvojo. Visose lenko, ukrainiečio eketėse aptikdavau tik didelius trūklius, o mes naudojome maišytus. Ešeriukai šiame telkinyje išskirtinai rinkosi tik stambius trūklius. Visa sugauta žuvis buvo stambi su riebaliniu sluoksniu.
Grįžtant dalinamės įspūdžiais – aš sugaudžiau vidutiniškai, bet tikrai apgaudžiau rusijos rinktinės sportininką, Lukonas į krantą pėdina kiek nuliūdęs, iš ryto rasta pusės grivnos moneta laimės neatnešė – viską sugaudė tik svetimose eketėse. Gediminas sakosi sugaudęs, bet ne per daugiausiai. O Izidoriui ir Sauliui sekėsi gerai, abu sugebėjo rasti net po 7 ar 12 žuvų iš vienos eketės. Taip pat jie sugavo ir po keleta tikrai gražių kuojų.
Gryžę laukiam rezultatų. Aprangos permirkę. Džiaugiuosi pasiėmęs savo Baleno kombinezoną. Su trenerių išduotomis kelnėmis galėtų gaudyti tik mano 7 metų dukra, nors ir dydis XL, tačiau jaučiausi kaip su pašiltintais šortais. Viską džiauname, iš batų išpilu vandenį. Ggavau patį šlapiausią sektorių, net Artūras ir tas, lakstydamas tik aplink sektorių, sugebėjo sušalti ir permirkti.
Pietų nėra – laukiame rezultatų ir uždarymo banketo. Rezultatas nedžiugina, tačiau sugebėjome pakilti į 4 vietą aplenkdami Baltarusijos rinktinę, o Rusiją palikdami 6 vietoje. Gediminas Cironka – geriausiai pasirodęs mūsų rinktinės sportininkas sugebėjo užimti net 6 garbingą vietą tik  su 4 baudos taškais. Kitomis sąlygomis to būtų pakakę iškovoti auksą.  Visa komanda tikrai tuo džiaugėsi – prisitaikymas prie sąlygų tikrai neeilinis, tai kelia pagarbą.
Gal ir pasikartosiu – tačiau pagrindinė mūsų nesėkmės priežastis – tik viena oficiali 3 valandų treniruotė. Atliktas iš dalies nelogiškas keitimas. Vyr. trenerio skirtas koregavimas tik vienam sportininkui, kiti nebuvo koreguojami arba nežinojo realios situacijos. To per maža – norint pakelti Lietuvos rinktinę į stipriausiųjų trejetą reikia treniruotis. Tai darė visos be išimties rinktinės. Tik ne mes.....

2011 02 06 21:00
Banketinėje salėje visi išsipustę, laukia stipriausiųjų apdovanojimų. Satalas negausiai padengtas šaltais užkandžiais ir alkoholiniais Nemiroff gėrimais. Visi filmuoja, fotografuoja, klausomės tautinių nugalėtojų himnų. Bendraujam daugiau su latviais ir rusijos sportininkais. Pastariesiems nepasisekė, neatsižvelgiant į tikrai  gerą pasiruošimo lygį, manome, taip pat dėl  trenerių kaltės.
Po banketo esami paprašyti gražinti išduotus treningus, marškinėlius,  striukes, šiltas kelnes – to dar nebuvo. Gryžtame iš pasaulio čempiuonato ir neturime jokio prisiminimui palikto daigto. Koks rėmėjas ar organizatorius rinktinei „išnomuoja“ uniformas tik oficialiems pasirodymams... Visi tuo stebimės, nors vykstant į varžybas aprangą buvo prižadėta palikti. Tikimės gauti bent po kokią dovaną kurias įteikė čempionato organizatoriai kiekvienai rinktinei.
Palikę banketą pačiame įkarštyje, skubame dėliotis daigtus – šlapi po varžybų rūbai net nepradėjo džiūti, lagaminai  pasunkėja. Laukia ilga kelionė iki traukinių stoties ir dar ilgesnės 24 valandos iki lietuvos.

2011 02 07 02:00
Traukinyje šiaip ne taip išvengiame vieno dalyvio atskyrimo į kitą vagoną ir visi 4 ant bangos klubo nariai susirenka į vieną kupe – ramu, galėsime daug ką apmąstyti. Išgeriame po skardinę alaus ir užmiegame. 

2011 02 07 15:00
 Išsimiegojome puikiai. Nors Saulius ir knarkė – bet pavargę buvome tiek, kad tai mums netrukdė. Vienas sustojimas keičia kitą, ukrainiečių muitininkus keičia baltarusiai ir t.t. Na o aš rašau – stengiuosi atgaminti nors kokius įvykius. Ką tik sužinojome, kad organizatorių  įteiktos dovanos mūsų komandos taip pat nepasieks. Skaudu – iš šių varžybų neparsivešiu nieko – išskyrus karčią patirtį. Gal tai ir į naudą. Pastarieji  įvykiai atvėrė akis. Laukiu nesulaukiu, kada grįšiu namo, apkabinsiu žmoną, vaikus – jų pasiilgau labiausiai.

1 dienos rezultatai.
2 dienos rezultatai.
Bendri rezultatai.









2011/02/05

Pasaulio Čempionatas Charkove (3)


2011 02 05 08:30
Naktį sapnavau gyvates, įdomu ką tai galėtų reikšti, dar nežiūrėjau. Rytas eilinis – pusryčiai, pašarų dalinimasis ir kelionė starto vietos link. Sninga.

2011 02 05 15:30
Kaip ir per treniruotę autobusais pasiekiame varžybų vietą. Vėjas gan didelis, vis dar sninga. Išlipame iš autobuso – dalinames dalyvių kortelėmis, vėlevėlėmis, gauname po spyrį į užpakalį nuo trenerių – kaip sako – geriau savi tegu muša prieš startą nei svetimi sektoriuje.Susikibus už rankų  Barkauskas sukalba startinę maldą ir po šūkio LIETUVA pasipilame ant ledo prie savo sektorių teisėjų. Čia sutikrinami dalyviai, vėliau pašarai – taip ir neskiria laiko pašarų susimaišymui – tai darau jau ant sektoriaus krašto. Tenka skubėti. Bet laiko yra sočiai – susitvarkau. Laukiam signalo eiti į sektorių – pasirenku šoninę liniją iš kurios gerai matysiu Ukrainietį, Rusą, Lenką, Baltarusą – kaip maniau pagrindinius konkurentus ir kurioje busiu beveik vienas. Latvė pasirinko visiškai priešingą liniją nei aš. Tačiau ir ji viena. Komanda įeiti į sektorius ir visi pasislenka apie pora metrų nuo kraštinės linijos. Toliau niekas neina. Tą patį darau ir aš.
Startas – visi kaip vienas prasuka gražtus – tada vaizdas dingo,  nieko nematau išskyrus savo grežiamas pirmas 4 eketes, šėryklėlę, pašarą – susitvarkau greitai ir lekiu prie šalimais esančios linijos – dar yra vietos už Dunino (rusijos rinktinė), ten tas pats – 4 eketės, viena apgaulinga – švariai pavalyta – apiberiu ją trūkliais. Kitose trūklius leidžiu šėrykla. Viskas įvyksta atrodo akimirksniu , stengiuosi nekreipti jokio dėmesio į šalimais už linijos filmuojančius ir fotografuojančius žurnalistus. Lekiu prie pirmos bazės – aš atbėgu antras, po manęs gryžta baltarusis ir rusas. Tikrinu pirmą – tuščia, kišu į antrą – tuščia. Jau traukia ukrainietis ir lenkas, sekančios dvi taip pat tuščios – netelpa galvoje - kas negerai? Traukia jau ir rusas, lenkas jau gal trečią žuvį visi dar tikrina tik pirmas eketes. Lekiu už Dunino – pirma tuščia, antroje yra, iš eilės ištraukiu du ešeriukus, vienas atsikabina pusiaukelėje. Tikrinu trečią – vienas ešeriukas ir du nuėjimai nedatraukus iki eketės. Keičiu meškerėlę, ir po dar vienos žuvies supainioju. Imu kitą – iš eilės dvi žuvys atsikabina. Keikiu po auksavimo nepakeistų kablių ir vėl keičiu meškerytę. Kablys kiek geresnis – keletas iš vienos eketės ištrauktų ešeriukų tai patvirtina. Dašeriu iš viršaus ir paragintas šalia sektoriaus atsiradusio Martyno bėgu apgrežinėti Ritos, anot jo, ji visą laiką traukė. Trys eketės – dar vienos netenka Ukrainietis. Teisėjai matuoja atstumus tarp latvės ir ukrainiečio – viskas gerai 5 metrai yra. Eketes šeriu matiliu maišytu su sausu pašaru. Gryžtu į antrą bazę randu tris ešeriukus dar bent du atsikabina (vėliau tai kartojosi rečiau)  ir vėl užmetęs matilių iš viršaus tikrinu bazę prie Ritos – tuščia, nepamatau nė kibimo. Rita bėga, aš taip pat gryžtu ir darausi dar bazę – šį kart tik iš trijų ekečių. Visas šeriu – visos jos bus tuščios. Tuščios ir mano antrosios bazės eketės. Einu su dviem vėliavom į vidurį link ten gaudančio lenko – grežiu, šeriu, gaudau, painioju eilinę meškerytę, keikiu vėją, sniegą ir t.t. Randu tik vieną kitą – netelpa galvoje, atimu viena lenko eketę – tuščia taip pat. Nejučiom atsiduriu jau kitame sektoriaus gale, sudirba tik kas trečia eketė, labia daug pūtimų į avižą. Žuvis jau soti – laisvo ploto sektoriuje taip pat nebelikę.  Liko penkios minutės. Dar vieną pritraukiu iki pat eketės, atsikabina joje – nepagaunu. Finišas.
Stovim, laukiam kol ateis teisėjas pasiimti žuvį. Klūpiu ir mastau apie visas įvykusias nesekmes. Kraunant matau artypilnius lenko, latvės, ukrainiečio, ruso ir net baltarusio  krepšius – jie visi mane apgaudė dvigubai L. Man netelpa galvoje – dar nėra rezultatų, tačiau aš jau nenoriu eiti į krantą, nuotaikos nėra, kojos linksta. Kaip pasakytų vienas klubo Ant – Bangos narys: – Trūko varžybinės patirties. Gal ir taip, juk tik pirmi metai dalyvauju lygos varžybose, tik pirmi metai kai pradėjau gaudyti plonesniais nei 0,08 milimetro valais. Ir tik per plauką tapau Lietuvos čempionu. Maža varžybų, maža treniruočių – reikia dirbti dar rimčiau.
Tačiau yr air kita nesėkmės priežastis – čia susirinko geriausi iš geriausių. Labiausiai man trūko treniruočių – viena oficiali trijų valandų treniruotė yra nulis. Tai yra minimumas kurį galima sau leisti, tai ne JAV ne kitos tolimos šalys – tai kaimyninė Ukraina, kurioje tikrai galėjome atsirasti daug ankščiau ir treniruotis, treniruotis, bet..... taip pat neturėjau trenerio ant kraštinės linijos, neturėjau nieko kas mato sektorių stebėtojo akimis, nebuvo patarėjo, blogai...... dabar yra kaip yra.
Gryžtam. Nuotaikos įvairios. Mano bloga, Gedimino gera jis tikrai įlys į penketuką, Artūras taip pat sako prigaudęs pakankamai, kiek liūdnesnis Saulius, tik ir kalba apie kitos dienos keitimą ir tikina, kad tai buvo pirmos varžybos kuriose supynė tiek daug meškerių.
Toliau - pietūs, duše šaltas vanduo – lauksime vakaro. Dabar sedime – aptarinėjime įspūdžius – aš liūdžiu, prisiverčiau išgerti net gurkšnį stipresnio gėrimo. Laukiame rezultatų. Tikime, kad nebūsime paskutiniai....

2011 02 05 16:20
Preliminarūs 1 turo rezultatai jau yra:
Gediminas Cironka sektoriuje 3, Izidorius Unikas 5, Saulius Bartusevičius 5 , Martynas Mikelionis 7, Artūras Skvirba 8-9. Taigi nieko gero – tikėkimės išvados bus padarytos ir kitas turas bus geresnis – laukiame pasitarimo su treneriais – būsime barami, giriami ir atlikinėjami keitimai rytojaus startiniame penkete.

Sužinome kiek daugiau - 5 taškais lenkiame Rusijos rinktinę, Diachenko pas Saulių sektoriuje liko tik 9. neoficialiai Ukraina su 8 balais pirma, latviai 2 po jų seka lenkai. 
Laukiame oficialių rezultatų.

2011/02/04

Pasaulio Čempionatas Charkove (2)


2011 02 03 08:00
Dar nieks geltonos kortelės nedavė. Prieš kelias minutes išėjo paskutinis Ukrainiečių muitininkas. Viskas gerai – matilių neatėmė, kontrabandos taip pat nerado. Atvirai sakant-  kelionė neprailgsta, kas  dalinasi įspūdžiais iš praėjusių pasaulio čempionatų, kas įsmeigęs akis pro langą stengiasi pamatyti mistišką, laimę nešantį „elniuką“, na o palydovė vietoj čempionų pusryčių pasiūlo arbatos.
Penkiolikai minučių sustojome stotyje „Ščers“ – lipame iš traukinio pakvėpuoti kiek gaivesniu oru. Moteriškaitės eidamos pro šalį siūlo viską ko nėra traukinyje, šiaip ne taip atsispiriame jų siūlymui įsigyti bent „semečkų“. Artūras bando išmokti Ukrainiečių, Rusų ir Anglų kalbas – Vokiškai kalba jis vienas.
 Matuojamės varžyboms skirtas aprangas, kepurė man taip patiko – jog jos nenusiimu net traukinyje. Prieš akis dar 12 valandų pasivoliojimo ant gultų.  
Tiesa nieko neminėjau apie traukinį kuriuo „dundame“ tiesiogine to žodžio prasme. Pirma atėję į kupe aptikome keleta maišų malkų ir maišą anglių. Pasirodo tai kuras vagono apšildymui, arbatos ir koldūnų virimui. Pakeliui iš Lietuvos nudegė „buržuikos“ kaminas, tai pamatęs palydovas prižadėjo privirinti kokį „kibirą“ vos tik sustosime Charkove. Taigi traukinys legendinis. Kaip sako Vytautas – juo dar Leninas važiavo. 

2011 02 03 24:30
Charkovą paiekėme pagal planą 19:20, perone jau laukė varžybų kordinatorius. Neilgai trukus daigtai atsidūrė ir mikroautobuse vežančiame dalyvius į poilsio bazę, kurioje gyvensime. Tiesa apie vairuotją – nenoriu nieko įžeisti, tačiau jau po pirmų minučių visa delegacija pradėjome ieškoti saugos diržų – jų neradę tvirčiau įsikibome į sėdynių atlošus. Vairavimas – baisus. Didelis greitis, staigus stabdžio spaudimas, staigus ir netikslus įėjimas į posūkius, čiuožiančios padangos ir rusiški vairuotojo keiksmai kitų eismo dalyvių atžvilgiu kėlė jei ne siaubą tai vienintelį norą – kuo greičiau į vietą. Tačiau atvykome laimingai, nervų lastelės atsistatys.
Pasidaliname kambarius, kas eina į „liux“ o kas į ekonominius numerius. Pasirodo visi niekuo ypatingu neišsiskyrė. Vakarienė 22:00, vyno taurė atidarymo bankete, trumpas pasiruošimas rytojaus treniruotei ir pagaliau 01:00 galima kristi į lovas.
Interneto prieigos nerandam....

2011 02 04 15:40
Interneto dar neradom....
Ryte oras toks pats, nuotaikos kovinės. Norisi kuo greičiau užlipti ant ledo, juo labiau, kad kalbos apie tikrai didelius karšius ir ešerius pradeda kelti įtarimus. Po pusryčių trumpas apsitarimas ir slaptas kapitono rinkimas – prabalsuojama mano manymu vienbalsiai – komandos kapitonu išrinktas Izidorius Unikas. Pėdinam link autobusų. Milicija ramia sąžine užtvėrė kelią ir neleido nė vieno automobilio daugiau nei pusė valandos, kol varžybų dalyviai krovėsi savo dėžes ir grąžtus. Lietuvoje taip nepavyktų – spaudoje organizatoriai būtų peikiami jau pirmajame puslapyje.
Jau matosi ant tvenkinio ledo sužymėti sektoriai, atrodo kiek didoki, tačiau saugomi akylai, aplinkui suka ratus apie 10 teisėjų. Tiesa lenkai dieną prieš vykusioje treniruotėje buvo įspėti už sonaro naudojimą šalia sektoriaus. Tad mes net nebandėme laimės. Vėliau taisyklėse atsirado punktas draudžiantis juos naudoti.
Išlipus iš autobusų visos komandos greit susiburia į būrelius ir aptarinėja būsimą treniruotę. Tą patį daro ir mūsų rinktinė. Treneriai duoda užduotis kiekvienam vis kitokias, nuo gylio matavimų iki pašarų ir avižėlių bandymo – darbas laukia didelis, o laikas spaudžia – oficialiai treniruotei skirtos tik 3 valandos, po jų jokio grežimo, jokio gaudymo.
Šūvis. Pasipilame po ledą. Grežiame, šeriame ir nešiariame, gaudome, skubame – norime kuo geriau atlikti mums patikėtą darbą. Žuvies yra – ne visur, tačiau kimba neblogo “kalibro” ešeriukai, tikrai gražios 300 gr. siekiančios kuojos, mintyse jau svajojame apie tokį telkinį Lietuvoje……. Pavyko sugauti įvairios žuvies – ir kilbukų ir starkučių. Varžybose starkis, lydeka ir šamas yra neįskaitinės žuvys.
Kiekviena komanda vis keičia treniruočių taktiką – nuo ramaus rymavimo laukiant kuojų iki aktyvių persimetimų tarpusavyje – tuo ypač pasižymėjo Rusijos ir Lenkijos rinktinės.
Po pietų skubam į apsitarimą, vyriausiasis treneris paskelbia būsimos komandos sudėtį, taigi gaudysime: Aš – Martynas Mikelionis, Saulius Bartusevičius, Artūras Skvirba, Gediminas Cironka ir kapitonas Izidorius Unikas. Atsarginiu kol kas paskirtas Martynas Lukonas, tačiau jo pagalbos labai reiks šalia sektorių – dabar kiekvienas gaudantis turės po “avatarą”.
Na ką dabar tvarkytis įrangos ir ilsėtis, ilsėtis, ilsėtis – rytoj laukia sunkios varžybos…

2011 02 04 20:00
Interneto prieiga rasta……….

2011/02/02

Žūklės avižėle Pasaulio Čempionatas Ukrainoje


2011 02 02 12:00
Lengvas stresas, truputį dreba rankose spaudžiamas kavos puodelis. Striukė,  kelnės, kojinės ir t.t. jau baigiu užpildyti 2 kelioninį krepšį. Šiaip ne taip juose įsiteko ir grąžtas ir kibiras nuo „špakliaus“ – jis nešė laimę Lietuvoje,  gal nepaves ir Ukrainoje.  Atrodo išvykstame tik savaitei, bet niekada nežinai ko gali prireikti – ar mp3 grotuvo, ar nešiojamo kompiuterio – na be jo operatyvios informacijos tikėtis nelabai verta.
Organizatoriai žada įrengti atskirą patalpą su internetu visiems šalių atstovams – naujienų pateikimui. Oficialaus Pasaulio Čempionato http://www.fsfu.kharkov-fishing.org  tinklapio dienoraštis dar nepradėtas pildyti, tačiau jau šiandien turi pasirodyti pirmoji oficiali informacija.
Beveik visi paruošiamieji darbai baigti – pasuose tranzitinės vizos, draudimai,  kitam Lietuvos gale „paradinės“  ir „darbinės“ uniformos,  dideli kiekiai „specialių“, Izidoriaus Uniko sukurtų pašarų varžyboms – esame įsitikinę – jie veiks.  Trūklių manau turėsime tiek – kad užteks ne tik žuvims :)
20:00 jau dundėsime traukiniu Baltarusijos link, o iš jos  į Charkovą. Kelionė truks beveik 24 valandas. Taigi ilga para trenerių instruktažams ir pamokymams, įrangos aptarinėjimams ir taktikos variantų apsvarstymams.
Na o šį dienoraštį prižadu papildyti kiekvienu prisijungimo prie interneto metu. Palinkėkite mums nei žvyno nei uodegos :)
Bus daugiau....

2011/02/01