2011/03/15

Karšių gaudymas dugnine su Steve Ringer



Gaudymas atvirojo tipo šėryklėle yra labai paprastas – tereikia prikimšti šėryklą ir užmesti meškerę. Kas gali būti lengviau? Ką gi, tokia buvo ir mano nuomonė, kol mano brolis Phil prieš kelias savaites nufilmavo žuvų elgseną povandenine kamera Olandijoje.

Žvejyba vyko dideliame ežere, kuriame gausu karšių, kuojų ir stambių karpių. Buvo pastatytos dvi povandeninės kameros ties kuriomis būdavo užmetamos sistemėlės ir telikdavo stebėti vykstančią dramą per TV monitorius. Tai ką jis pamatė švelniai sakant – jį pribloškė. Naudotas jaukinimo būdas buvo visiškai neveiksmingas. Didžiąją laiko dalį karšiai praleisdavo viduriniuose sluoksniuose ir tik kartkartėmis nusileisdavo prie dugno. Sistemėlės darbas vandenyje taip pat buvo įdomus. Netgi trumpas apie 35 cm pavadėlis pasirodė nepakankamai trumpas ir karšiai paimdami ir išspjaudami masalą nė nesujudindavo meškerės viršūnėlės. Tačiau bene didžiausias siurprizas buvo - kaip atvirojo tipo šėryklėlė dirba vandenyje. Phil atrado tai, kad jeigu jis tik įprastai suspausdavo pašarą į šėryklėlę, užmetus ir pasiekus 2,5 metro gylį ji jau būdavo visiškai tuščia. Tai buvo atliekama su atvirojo tipo šėryklėle. Rezultatas mane nustebino nemažiau. Aš visąlaik maniau, kad tokio tipo šėryklėlė netaps tuščia kol jos nepatrauksi. Ir atvirkščiai – jeigu jis suspausdavo jauką labai stipriai, tada šėryklėlė pasiekdavo dugną visiškai pilna ir tik ant dugno jaukas pradėdavo po truputį birti. Tai mane privertė mąstyti, kaip gaudant atvira šėryklėle, pasinaudoti tuo ką Phil pamatė.

Kelias savaites aš rezgiau mūšio planą, kuris turėtų man padėti gauti dar daugiau ir iš taip jau labai produktyvaus gaudymo būdo.

1 žingsnis – Žūklės pradžia.

+ Didelė šėryklėlė
+ Ilgas pavadėlis
+ 75 procentai stambių dalelių, 25 procentai smulkaus jauko
+ Jaukas lengvai suspaustas
+ Daro debesį viduriniuose vandens sluoksniuose
+ Metimai kas 3 – 4 minutes

Žūklės pradžia gaudant atvirojo tipo šėryklėle skirta sutraukti ir suaktyvinti žuvį. Geriausias būdas kaip to pasiekti yra sudaryti jauko debesį ir sumesti kiek įmanoma daugiau stambių dalelių. Na o patalpindamas į šėryklėlę didelį procentą stambaus jauko ir silpnai suspausdamas šėryklėlėje jauką tai aš ir pasiekiu.

Toks žingsnis geras dar ir tuo, jog gaunamas geresnis jauko pasiskirstymas žūklavietėje. Tai labai svarbu, nes pašarų pasiskirstymas didesniame plote padeda išlaikyti žuvį ilgesnį laiką.

Jeigu aš šioje stadijoje jauką suspausčiau stipriai, aš gaučiau tik nedidelį kiekį dalelių pasiskirsčiusių viduriniuose sluoksniuose ir kelias koncentruotas krūveles ant dugno, bet tikrai nepadaryčiau tolygesnio jauko kilimo visoje jaukimvietėje. Na o kad padaryti maksimalų rezultatą aš naudoju pačias didžiausias šėryklėles.

Šalia gauto jauko debesies viduriniuose vandens sluoksniuose susirenka ir žuvis. Tam, kad tuo pasinaudoti ir gauti keletą kibimų šioje pradinėje žūklės stadijoje aš naudoju gan ilgus pavadėlius. Jie gali būti 0,7 – 1 metro ilgio. Tokiu būdu masalas lėčiau leidžiasi ir aš turiu šansą, kad juo susidomės žuvys kurios jau suburtos ir maitinasi viduriniame vandens sluoksnyje.

Taigi šioje pirminėje stadijoje aš permetinėsiu meškerę pakankamai dažnai, nepalikdamas jos ilgiau nei 3 ar 4 minutėms. Tai gali tęstis iki valandos priklausomai nuo žuvies rūšies. Tai darau ne dėl pirmųjų kibimų o dėl jaukimvietės paruošimo – sukurti debesį ir jauko kilimą ant dugno tam kad patraukti didesnį kiekį žuvies į jaukimvietę.

2 Žingsnis

+ Vidutinė šėryklėlė
+ Trumpesnis pavadėlis
+ 50 procentų stambios dalelės ir 50 procentų smulkaus jauko
+ Jaukas suspaustas stipriau
+ Debesis sudaromas arčiau dugno
+ Metimai kas 3 – 4 minutes

Gerai atlikus pirmą žingsnį ateina antras, kurio metu man reikia sukviesti žuvį, kuri maitinasi viduriniuose sluoksniuose, priartėti arčiau dugno. Tačiau tai darau palaipsniui ir nesistengiu staiga pradėti jaukinti tiktai dugne dirbančiu jauku. Tam, kad tai atlikti, aš šiek tiek stipriau suspaudžiu jauką, kad šėryklėlė pasiekusi dugną dar turėtų jauko. Taip pat aš mažinsiu stambių dalelių kiekį jauke, tai leis žuvims leistis maitintis arčiau dugno kur jau yra suguldyta nemažai stambesnių dalelių.

Tokiu būdu aš sukeliu ir nedidelį debesėlį jauko viduriniuose sluoksniuose ir guldau pagrindinę jauko dalį ant dugno taip priversdamas žuvis leistis žemiau ir ieškoti jauko dugne. Tuo pat metu aš pakeičiu šėryklėlę į vidutinį dydį, tačiau metimus darau taip pat reguliariai ir nelaikau jos ilgiau nei 3 ar 4 minutes jaukimvietėje. Šėryklėlę mažinu dėl tos priežasties, kad vieta jau pajaukinta ir pakanka tik prijaukinti nedidelėmis porcijomis. Pastoviai krentančios didelės šėryklėlės garsas taip pat gali pabaidyti žuvis ir sukelti priešingą poveikį nei jaukinimas.

Taigi mažindamas šėryklėlę aš iki minimumo sumažinu triukšmą, tačiau pašaras pastoviai paduodamas į jaukimvietę. Tuo pačiu metu aš trumpinu ir pavadėlio ilgį iki 40 – 50 cm. ilgio tikėdamasis žuvies ir iš viduriniojo sluoksnio ir nuo dugno.

Koks jaukas?

Kiek aš esu susidūręs, reikia surasti jauką kuris būtų smulkios tekstūros ir tuo pačiu metu labai patrauktų žuvį. Svarbiausias jauko tikslas sutraukti žuvį o tada ji maitinsis stambesnėmis jauko dalelėmis (lervos, kanapių sėklos, paletės) kurias aš dedu į jauką.

Mano jauko sudėtį daugiausiai įtakoja žuvies rūšis kurią tikiuosi sugauti. Karšiams visada renkuosi 50x50 miksą iš Ringers Original Bag Up ir Ringers Dark. Ši kombinacija manęs nenuvilia jau metų metus. Karpiams vasaros mėnesiais aš naudoju raudonos spalvos jauką, tai taip pat 50x50 mixas iš Ringers Red ir Dynamite Baits Swim Stim Natural.

3 žingsnis

+ Nedidelė šėryklėlė
+ Trumpas pavadėlis
+ 25 procentai stambių dalelių, 75 procentai smulkaus jauko
+ Jaukas suspaustas stipriai
+ Jaukas irsta ant dugno

Pradedant šiuo žingsniu, aš jau tikrai ruošiuosi sugauti laimikį. Tai atliekant priverčiame žuvį intensyviai maitintis nuo dugno mūsų paruoštoje zonoje. Pirma aš pradedu stipriai spausti jauką į šėryklėlę, taip pat jauką papildomai padrėkinu – šis žingsnis leidžia stipriau jį suspausti. Tokia šėryklėlė pradės dirbti tik ant pačio dugno. Aš taip pat sumažinu stambių dalelių kiekį dedamą į šėryklėlę, nes jauko patalas mano zonoje jau paruoštas, tai privers žuvį nesitraukti iš jaukinimo zonos visą žūklę.

Aš taip pat sumažinsiu šėryklėlės dydį, mažesnė šėryklėlė sukels mažesnį triukšmą jaukimvietėje ir ne taip baidys žuvis. Mažindamas šėryklėlę patrumpinu ir pavadėlį, tai padarys sistemą jautresnę. Gaudant feederiu žuvis dažniausiai susirinks šalia šėryklos, dėl to stengiuosi, kad mano masalas taip pat būtų šalia šėryklos kiek tai įmanoma. Taigi pavadėlį trumpinu iki 15 – 25 cm. ilgio. Kuo daugiau apie tai galvoju – tuo labiau nesuprantu kam reikalinga laikyti masalą per metrą nuo šėryklėlės, jei žuvis maitinasi šalia jos.

Kokios stambios dalelės?

Karšiams ir plakiams aš naudoju sliekus ir kokonus, manau tai idealūs viliokliai šioms žuvims. Kai sąlygos gan sunkios, stengiuosi karpyti sliekus labai mažomis dalelytėmis, kol gaunama beveik košė, kurią dedu į jauką. Tokiu būdu esu sugavęs didelį kiekį plakių, kai aplink mane vyrai rūkė :)

Karpiai yra visiškai kitokia žuvis – jiems svarbiausia jaukinime didelis kiekis stambių dalelių, kanapės, kokonai, musės lervos, kietos paletės ir t.t. Šiuo atveju manau galioja taisyklė „geriau kiekybė nei kokybė“.

Steve Ringer

www.gofishing.co.uk
Vertė Martynas Mikelionis

0 komentarai (-ų):