2012/04/08

Shakespeare MACH2 XT 12ft Feeder testas


 Dar rudenį išpardavus beveik visą savo atitarnavusių dugninei žūklei skirtų įrankių arsenalą, teko ieškotis naujų. Pagrindiniai reikalavimai naujiems „feederiams“ buvo kaina ir kokybė. Negalėjau išleisti didelės pinigų sumos ir pirkti brangius, bet tikrai kokybiškus, tačiau nusprendžiau ilgiau paieškoti, pasikonsultuoti, paskaitinėti žūklei skirtą literatūrą ir surasti ekonominės klasės, tačiau puikiai mano poreikius atitinkančius meškerykočius. Pagrindiniai kriterijai: iki 90 gr. išmetimo, stangrus, lengvas, 360 cm. ilgio meškerykotis, nedideliais žiedeliais, minimaliai 3 keičiamom viršūnėlėm iki 250 lt. kainos diapazone. 
 Taigi meškerės galų gale buvo rastos ir užsakytos. Tai Shakespeare MACH2 XT 12ft Feeder. Kainavo panašiai po 240 lt. kotas. Nepraėjus dviem savaitėms meškerės pasiekė Lietuvą ir kurjerio buvo atneštos iki pat buto durų.
Va tada ir prasidėjo – atsirado tas nenumaldomas jausmas – kuo greičiau viską mesti ir lėkti prie vandens išbandyti įrankių. Tačiau iki bandymų dienos dar teko pasikankinti ir palaukti dvi paras. Darbas liūdėti neduoda ir ilgai lauktas šeštadienis jau čia. Pasikonsultavus su apylinkės žvejais tapo aišku – pasirinksi Nemuną – pagausi vos kelias kuojas, dauguma ežerų ir tvenkinių dar reikia gerų 2 savaičių, kad prabusti iš žiemos snaudulio – belieka dideleszuvys.lt tvenkinys kur visada kimba J.
Prie tvenkinio žvejų į valias – kas gaudo jau prabudusius karpius, kas mirko plūdes ir traukia nedidelius karšiukus – visi džiaugiasi puikiu oru ir geru kibimu. Kaip visada pasitinka tvenkinio šeimininkas, aptariam kibimo niuansus, pasidžiaugiam už gerą orą ir puolu temptis daiktų. Pasirodo šį pavasarį dar niekas nesugavo didžiųjų tvenkinio karosų – negali būti, kad jie miega ilgiausiai.
Įsitaisau kiek toliau nuo kolegų gaudančių plūdinėmis ir puolu ruoštis. Dar pakeliui į žūklę sustojau žūklės reikmenų parduotuvėje ir įsigijau pačio pigiausio jauko – pabandymui tiks, o naujam sezonui geri jaukai dar tik atkeliaus.
 Taigi užmaišau jauką, sudrėkinu, pratrinu pro sietelį, pridedu konservuotų kukurūzų ir dedu meškerę. Sustatau dalį po dalies, uždedu pačią jautriausią stiklinę viršūnėlę (nenorėčiau pirmoje žūklėje netekti anglinės ). 
Rankoje kotas jaučiasi puikiai, tikrai nėra sunkus, gan standus, linksta viršutinis trečdalis, ir tikrai greitas. Ritės laikiklis puikiai prispaudžia 2000 dydžio Shimano ritę su kiek storoku 0, 15 mm skersmens pintu valu. Ritės laikiklis su EVA tipo medžiaga – puikiai limpa prie plaštakos, ir net šlapias neturėtų slysti, tokį trūkumą turi kamštinė medžiaga kai sudrėksta bei aplimpa jauku. 
Meškerykotis turi 15 kokybiškų žiedelių, tik trečiosios dalies žiedeliai kiek palenkti į priekį, norėtųsi, kad jie stovėtų tiesiai, tačiau tai manau nesunkiai ištaisoma. 
Valas prasiveria be problemų, dar keli mazgai ir jau pasiruošiu pirminiam pašėrimui. Po pirmų metimų suprantu, kad kotas netinkamas šėrimui – šerti teks su kitu. Jis paprasčiausiai per liaunas, truputį baisu mesti didesnį svorį. Po kelių metimų įsidrąsinu ir sumetu dar bent 10 šėryklėlių sveriančių po 50 gramų su jauku į žūklės vietą. Įspūdį paliko koto taiklumas, jis užsiveda gan sunkiai o paskui iššauna kaip „ragatkė“ ir šėryklėlė nuskrieja tiksliai ta kryptimi kur buvo pasiųsta.
 Po pirminio pašėrimo, greit užsidedu kiek mažesnę šėryklėlę, 30 cm pavadėlį su 14 nr. kabliuku, maunu dvi musės lervas ir masalas skrieja į jaukintą tašką. Kotas puikiai gesina šėryklos nusileidimą – tikslus metimas. Meškerės viršūnėlė kiek panardinama, prisuku nedidelį laisvo valo galą ir padėjęs ant laikiklio lengvai įtampiu valą. Viršūnėlė labai jautri, netgi norisi ne tokios jautrios dėl esančio bangavimo, tačiau kol kas keisti nesiruošiu – laukiu pirmojo kibimo. Praėjo 2 minutės, niekas masalu nesusidomėjo, 50 cm prisuku šėryklą arčiau ir vėl palieku 2 minutėms. Nusistebiu kibimo nebuvimu ir traukiu meškerę kitam metimui. Viskas kartojasi ir tik įtempus valą pirmas labai staigus bet trumpas kibimas kuris net išgąsdina – kertu ir nepakertu. Aname gale jokio pasipriešinimo nejaučiu. 
Vėl kartoju metimo procedūrą, valo įtempimas ir po 2 minučių dar vienas kibimas, tik žymiai ramesnis ir lėtesnis. Lengvas pakirtimas ir žuvis aname gale nestipriai susimuisto, kotas puikiai amortizuoja kiekvieną žuvies pasipriešinimą, dingsta visas pinto valo netamprumo diskomfortas. Niekur neskubėdamas pritraukiu žuvį prie kranto ir beveik kilogramą sveriantis karšiukas keliauja į graibštą. 
Taigi pirma žuvimi pakrikštijau kotą net nepraėjus 10 minučių nuo žūklės pradžios – tikėkimės toks rezultatas šį feederį persekios ir tolimesnėse žūklėse. Vėl masalo dėjimas, malonus koto išlinkimas ir taiklus metimas. Dar keli karšiukai parkeliauja į krantą.
Bandau slieką ir vos tik užmetus viršūnėlė išsiriečia lanku. Pakirtimas – ir aname gale muistosi kažkas rimtesnio, žuvis labai neskubėdama artėja kranto link, judesiai labai ramūs ir lėti – išduoda karosą. Prie kranto jis pasirodo visu gražumu, puikus pajuodėlis dar nenori būti ištrauktas ir suka ratus šalia kranto – kotas puikiai laiko žuvį, karts nuo karto suzvimbia ir ritės stabdis – nuostabus jausmas. 
Pakišu samtelį, įvairuoju žuvį ir negaliu neatsistebėti jos dydžiu, beveik 3 kilogramai – berods didžiausias iš mano sugautų karosų (vėliau svarstyklės parodo 2.700 gr.). Trumpa fotosesija ir žuvis keliauja į tinkliuką. 
Dar vienas metimas ir dar vienas karosas susigundo slieku. Šis kiek mažesnis, apie kilogramą. Na toliau kibimai kiek aprimsta, dar sugaunu keletą karšių, kuojyčių. Karosai daugiau nebekimba, matomai vidudienį buvo maksimaliai sušilęs vanduo (apie 6 laipsnius) dėl ko ir suaktyvėjo, tačiau tik trumpam. Dar pavasaris, žuvys dar nelabai aktyvios, jautriai reaguoja į jaukus – išrankios masalams.
Taigi apie žūklę dar galėčiau pasakoti ir pasakoti, tačiau tikslas buvo įvertinti Shakespeare MACH2 XT dugnines meškeres. Tai kotai su kuriais galima puikiai gaudyti ir sprindines kuojytes ir 5 kilogramus sveriančius karpius. Malonūs rankoje, pakankamai lengvi. Labai patogus ritės laikiklis, daug žiedelių. Kiek abejonių kelia trečiosios dalies žiedelių palenkimo kampas – norisi tiesesnių. Puikiai galima gaudyti tiek 15 gr. šėryklėlėmis tiek ir naudojant 3 uncijų svarelį ar didėlę šėryklą – tik reiktų nenaudoti jautriausios viršūnėlės – ji skirta maksimum iki 60 gramų ir tai jaučiasi perkrova. Gausiam šėrimui didelėmis šėryklomis geriau naudoti kitą įrankį. Puikiai draugauja su pintu valu – pro žiedelius valas slysta lengvai ir tyliai. Kotas greitas, stangrus – kibimai matosi puikiai ir jaučiasi „į ranką“. Žuvį traukti labai malonu – kotas puikiai amortizuoja visus žuvies smūgius. Taigi bendrai rašau stiprų 4 iš 5 galimų. Tikrai neblogas kotas už tokią kainą. Šiuo metu galima įsigyti ir naujesnį šio feederio modelį, kurio panašios savybės o sveria beveik trečdaliu mažiau, tačiau ir kaina trečdaliu didesnė.
Šias meškeres pasilieku – laukia Lietuvos feederio čempionatas – matysim kaip jie pasirodys jame. Jau laukiu, nesulaukiu.
 Na ir pabaigai noriu pasveikinti visus su Šventomis Velykomis ir palinkėti gražių ir linksmų švenčių.

4 komentarai (-ų):

Tomas K rašė...

grazus straipsnis

Marcius rašė...

ner už ką :D

Anonimiškas rašė...

Dėkui Marčiui už gerą apžvalgą.Taip pat noriu paklausti:ar bandei užmesti didesnį svorį?Juk ddeklaruojamas užmetimas 90g.

Marcius rašė...

Bandziau ir 110 gr. atsargiai, bet galima :)