Žūklė kauno mariose

Žūklė kauno mariose man naujiena, ypač spiningavimas ir starkiai, tad po keletos sumastytų varijantų Spalio 7 dieną (sekmadienį) nusprendžiau pasisupti ant marių bangų. Su manimi vyko kolega iš klubo tad nepaisant prognozuojamo lietingo oro žūklė turėjo būti vykusi.

Iš Alytaus išriedėjome dar tamsoje, kad švintant jau būtume vietoje ir negaišdami laiko galėtumėme pradėti žūklę. Aišku dar užsukome į degalinę nusipirkti kavos ir į žvejų parduotuvę keletos masalų kuriais ir tikėjomės suvilioti starkį.

Atvykus prie marių mus jau pasitiko gan gausus žvejų būrelis besipučiančių savo valtis ir tai nuteikė optimistiškai - kašką vistiek pagausime. Kraustymasis iš automobilio, valties pūtimas neužėmė daug laiko ir mes jau varikliuko padedami plaukiame kito kranto link. Eholotas gražiai piešia dugno reljefa tačiau žuvies nefiksuoja ir tik pasiekus buvusia marių vagą kur gylis leidžiasi žemiau 10 metrų pasirodo pirmi žuvų siluetai. Nieko nelaukę pasirenkame pirmą pasitaikiusį šlaitą kur gylis krenta iš 12 į 16 metrų ir pradedame žūklę. Aš naudoju pintą valą ir 7 cm. ilgio "kanopos" tipo guminukus su 28 gr. galvakabliu ir dugną jaučiu puikiai, tačiau kolega naudodamas tuos pačius masalus su monoflamentiniu valu turi bėdos - sunkiai randa dugną ir jaučia sąlytį su juo. Po gero pusvalandžio nesulaukus nė kibimo keičiame vietą ir išleidžiame inkarą kitoje vagos pusėje kur gylis svyruoja nuo 10 iki 14 metrų. Pirmi metimai ir aš jau turiu pirmus kibimus - kibimai labai silpni tad per gera 20 minučių turėjau apie 10-15 kibimų, kibo praktiškai kiekvienu metimu o kartais ir kelių kibimų sulaukdavau vienu guminuko pratraukimu, bet pirmą starkiuką sugebėjau pakirsti tik praėjus pusvalandžiui. Starkiukai maži - nesiekia legalumo ribos taigi keliauja atgalios. Kaip bebutu keista kolega praktiškai nemato kibimų, nors aš su pintuku jaučiu juos puikiai, išvada kad be pino valo nėra kas veikti. taip gaudome iki 12 val. Kibimų sočiai, tačiau rimtesnių starkių nėra. Marius kašką įkirto rimtesnio visai šalia valties, tačiau nespėjus nuspresti kas tai valas atsipalaidavo.

Pakeitę vietą likome nieko nepešę - taigi be reikalo ir vėl gryžome atgalios. Tik išleidus inkarą kibimas - yra, maniau nemažas tačiau po keletos patrauktų metrų svoris dingo. Vėl metimas ir vėl kibimas - šį kartą laimikis solidesnis ir sunkiai prašosi prie valties - lydeka iš pažiūros apie 1,5 kilogramo, bet pasverti jos taip pat nespėjome - atkabino nuo mažo karabinuko trišakį kabliuką.

Kai nesiseka tai nesiseka, eilinė žuvis nenori kraustytis iš šaltų marių į dar šaltesnę valtį.

Žūklę baigėme apie 15 val. taip nieko rimto ir nesugavę, keletas neūžaugų starkiukų ir keli gerai įmitę ešeriai, bet aš dar sugryšiu marios man paliko gerą įspūdį - žuvies jose yra ir galima smagiai praleisti laiką. Reikia tik nepamiršti - pintas valas - pagrindinis privalumas gaudant starkius.

Martynas