Ilgasis savaitgalis žadėjo tikrai gerą žvejybą - mintyse jau supausi ant Kauno marių ar kito žuvingo telkinio bangų tačiau taip jau atsitiko kad visi namiškiai susirgo, o tas vienintelis jų slaugytojas likau aš. Taigi žūklei jau nebegalėjau skirti daugiau kaip 4 valandas, pasirinkimo irgi nelabai turėjau - arba lysti į "kolhozą" prie Nemuno arba apsilankyti pas Kestą Punioje. Antrą variantą pasirinkau jau vien dėl to jog nereikės braidyti po purvą ir stumdytis pečiais su girtais miestiečiais :) Galų gale žūklė visai pavyko - karšiukai vis dar kimba, o lengva dugnine juos gaudyti tikrai smagu.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą