Atviro vandens sezonas - atidarytas!!!!!

 

Dar ketvirtadienį skambinu Kęstui ir klausiu: - ar vis dar yra ledas? Sulaukęs teigiamo atsakymo nudžiungu – „idijoto“ svajonė gali išsipildyti. Svajonė, ne svajonė, tačiau didelis noras atidaryti atvirojo vandens sezoną telkinyje, kuris dar dalinai padengtas ledu. Ir tai pavyko – nors tvenkinio didžioji dalis buvo padengta ledu, tačiau kibimas tikrai buvo neeilinis.

Žūklei nesiruošiau skirti daug laiko, juolab, kad ryte prižadino lietus. Papusryčiavus nustojo lyti ir nusprendžiau daugiau nebekentėti – greitai susidėjau įrangą ir pirmyn – prie vis dar užšalusio tvenkinio. Pravažiuoju Nemuną – žvejų nėra, krantai pilni ledo lyčių – nusprendžiu čia apsilankyti ateinantį savaitgalį.

Kęstas pasitinka su ganėtinai skeptiška nuotaika, - matai lietus, ledas – tikrai nežinau ar ką pagausi. Tačiau tai mane dar labiau padrasina – taip įdomiau. Tik susiruošus meškerę pradeda lyti ir lyja beveik visą žūklę, dėl ko negaliu tinkamu momentu ištraukti fotoaparato ar kameros. Retkarčiais kai nustoja lyti bėgu filmuoti ar fotografuoti – nors kibimas tikrai intensyvus. Meškerės viršūnėlė retai išbūna penkias minutes nesuvirpėjusi ir žuvis viena po kitos keliauja į skiaurę. Vien karšiukai, kurie per kelis savo gyvenimo metus tikrai gerai įmito. Nėra nė kuojos, nė ešeriuko o ką jau kalbėt apie karosus – matomai  jiems dar per anksti.

Pabodus žuvį traukti dugnine – paimu į rankas plūdinę – tas pats – tik pajaukinus karšiukai seka vienas po kito, gal kiek silpniau nei su dugnine, tačiau ir gylis kiek pasiekiu su „septinake“ skiriasi beveik metru.

Masalui naudojau trūklius ir įvairiaspalves pinkas – skirtumo didelio nepastebėjau – kibo ant visko, jaukinau žieminio „dunajev“ jauko likučiais.

Taigi kelios smagios valandos ir atviro vandens sezonas atidarytas.
P.S. Čia ne Balandžio pirmos pokštas :)