Pirma 2013-ais!!!

  Pliusinė temperatūra ir visą naktį be perstojo pliaupęs lietus pirmąją šių metų žūklę galėjo visiškai sugadinti, tačiau viltis rasti pakankamai tvirtą ledą ginė į priekį. Gera valanda kelio ir dar beveik prietemoj „darbinė“ Artūro „audinė“ pasiekia stovėjimo aikštelę.  Širdis kiek nurimsta – ledas yra, bet koks jo storis dar nežinome.

   Paskubomis dedamės „kates“ ant slidžių batų, išskleidžiame ledo grąžtus ir kulniuojame ant ledo. Paėjus kelis metrus tikriname ledo storį – o jis tikrai solidus, siekia net 15 centimetrų. Einame kiek toliau ir vėl gręžiame – storis nesiskiria tiek skaidraus tiek „balto“ ledo. Nusprendžiame labai neišsiskirstyti ir būdami grupėje judėti marių vagos link ir karts nuo karto gręždami eketes ieškoti gylio perkritimų ir čia besilaikančių ešerių.

   Vaga už gero kilometro, tad eidami link jos pabandome laimę keliuose žinomuose seno upelio vagos pagilėjimuose. Tačiau sargelį sujudina tik viską okupavusios dyglės. Atrodo kur begręžtum vis aptiksi būrelį įkyrių žuvyčių su itin aštriais spygliais.

   Vėl einame toliau ir artėjant iki vagos juntame, kad ledas tolydžio plonėja – dabar jo storis siekia tik 7 centimetrus. Nusprendžiame netampyti likimo už ūsų ir vėl ieškodami žuvies grįžtame arčiau kranto.

   Taip besikankindami po gerų 2 valandų klajojimo atrandame labai sugręžiotą plotą su gerai juntama srove. Vos spėju išsimatuoti gylį, o „Korsakas“ jau traukia pirmąjį šių metų ešerį. Gražus iš akies 300 gramų sveriantis „kalabokas“. Taigi garbanotas vaikinas su analogišku, žinomo žūklės laidos naudojamu žieminiu kostiumu ir baltu Mora grąžtu gauna naują pravardę. 

   Puolame apgręžinėti naujos Kauno marių žvaigždės, bet žuvies neberandame nė vienas. Per gerą valandą pavyksta išvilioti tik kelis pūgžliukus. Vėl išsiskirstome ieškoti laimės. Artūras suranda laimingą eketę ir vieną po kito ištraukia du puikius ešerius. Po pusvalandžio pavyksta „atsidaryti“ ir man. Gražus kelis šimtus sveriantis ešerys jau taškosi ant šlapio ledo. Specialiai marioms užsivyniojau kiek storesnį – 0,09 mm Drennan valą – tad žuvį iškrapščiau akimirksniu. 

   Kibimų gausa nedžiugino, ir vėl teko imti meškerėlę plonesniu valu ir mažesne avižėle. Kibimo sulaukdavom tik kas dešimtoje eketėje, o ir tie dažniausiai tik „pūtimai“ į avižą. Visos žuvys maitinosi išskirtinai nuo dugno, ir nebuvo nė vieno kibimo ant aukščiau pakelto masalo. Sugauti ešeriai buvo gausiai aplipę stambiomis dėlėmis. 

   Šioje žūklėje išbandžiau ir Kalėdų proga įsigytus naujus apatinius drabužius. Negaliu sakyti, kad jų neturėjau – turėjau tačiau jų kokybė man visad kėlė abejonių. Ilgai skaitinėjau įvairiausius forumus, žvejų atsiliepimus ir galų gale išsirinkau – Snowbee pirmąjį sluoksnį ir Move Mountains antrąjį. Taigi Snowbee apatiniai tikrai verti dėmesio – yra lyg dviejų sluoksnių – viduje padedanti prakaitą išgarinti membrana ir minkšta bei švelni medvilnė išorėje. Puikiai apsitempia ir yra labai šilti. Lyginant su mano ankščiau įsigytais DAM ir Coldpruf jie labiau atitiko mano lūkesčius. Na o po šios žvejybos supratau, kad mano turėti „flisai“ iš Lietuvos tekstilės instituto buvo nieko verti. Move Mountains  antrasis sluoksnis pagamintas iš tikrai kokybiško ir tankaus „fliso“, ir nors nėra labai storas, tačiau yra labai šiltas ir lengvas. Šie rūbai gaminami skandinaviškam orui, tad jų „kvėpavimas“ ir šiluma net nekėlė abejonių. Šioje žūklėje tikrai daug vaikščiojau, ekečių išgręžiau turbūt kelioms žvejyboms į priekį tačiau šlapias nesėdėjau – prakaito garinimas buvo nerealus – turbūt niekada nejaučiau tokio komforto. Taigi Kalėdų senelis šiais metais neprašovė. 

   Grįžtant prie žūklės - eilinė eketė ir tik intensyvus masalo žaidimas su dugnu priverčia ešerį kibti. Taip lakstydami nuo eketės prie eketės ištraukiame dar po kelis dryžuotuosius. Ir nors kibimus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, o sugautas žuvis ant vienos rankos, tačiau žūkle nenusivylėme. Geriau išmokti ir perprasti tas kelias žuvis nei traukti vieną po kitos. Taigi pamokų gavome pakankamai ir tikiu, kad aplankysiu šį vandens telkinį šią žiemą dar ne kartą. Vėl gręšime, vėl trauksime didžiuosius Kauno marių ešerius.