Lietuvos dugninės meškerės
čempionato pirmo etapo aistros po truputį rimsta. Tačiau parašyti bent kelis
žodžius apie šias varžybas prisėdau tik dabar.
Mano ir Sergejaus duetas – viena
„žaliausių“ komandų šiose varžybose. Ne dėl to, kad nemokėtumėm gaudyti
dugninėmis „feeder“ meškerėmis, o todėl, kad tokio lygio varžybose dalyvaujame
pirmą kartą. Idėja subrendo ežerus dar dengiant storam sluoksniui ledo. Kaip
tarėm, taip ir padarėm. Išleidom tikrai nemažus pinigus įrangai, daug jėgų
kainavo treniruotės. Džiaugiamės suradę ir šaunius rėmėjus – puikaus jauko
Timar Mix importuotojus Lietuvoje UAB „Kotas“.
Rezultatais girtis dar tikrai
anksti, tačiau džiugu, kad šiame sraunios Skirvytės etape sugebėjom
pasipriešinti tikrai ne vienam rimtam dugninės meškerės gerbėjui. Komandinėje
įskaitoje likome tik septinti, bet dar dešimt komandų liko mums už nugarų.
Asmeninėje įskaitoje taip pat ant nugalėtojų pakylos užlipti neteko – aš likau
žemiau penketuko, o Sergejui dar labiau nepasisekė ir teko tenkintis dar
žemesne pozicija. Tačiau nosys dar nenukabintos, laukia ne vienas labai įdomus
ir intriguojantis šio čempionato etapas. Skries į vandenį dar šimtai šėryklėlių
ir kraujas vėl virs dėl žuvies nutrūkimo.
Varžybų iš ties būta šaunių – geras
organizavimas, drausmingi ir besišypsantys dalyvių veidai paliko tikrai gerą
įspūdį. Jei ir kiti etapai išliks tokiame lygyje – įvertinimą bus galima rašyti
patį aukščiausią ir šias varžybas priskirti prie sėkmingiausių renginių
žvejams.
Daugiau
Lino Žvaliausko fotografijų čia.
Komandiniai
rezultatai čia.
Asmeniniai
rezultatai čia.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą