Nugalėti visose be išimties varžybose vargu ar pavyks. Yra pakilimai, yra
ir nusileidimai. Be pralaimėjimų niekada neišmoksime vertinti pergalių. Tad
šias karčias piliules reikia karts nuo karto praryti tam, kad nesustoti, kad judėti į priekį ir dirbti,
dirbti, dirbti...
Trečiasis Lietuvos dugninės meškerės
čempionato etapas išties nebuvo lengvas nė vienai komandai ar dalyviui. Ir nors
visai neseniai vykęs Tubertini Feeder Cup 2013 čempionatas leido gerai
susipažinti su Nemunu ties Birštonu, perprasti čia gyvenančias žvynuotąsias ir
gerai pasitreniruoti, tačiau buvęs geras kibimas treniruočių metu tik sumaišė
dalyvių kortas ir ant nugalėtojų pakylos užlipo tik tie kurie sugebėjo
prisitaikyti ir parodyti stabilumą, tik tie, kurie iš paskutiniųjų siekė
pergalės.
Prieš paskutinis etapas turėjo parodyti,
kas yra kas ir daugiau ar mažiau išaiškinti būsimus viso čempionato prizininkus.
Kai kam galbūt ir ketvirtas etapas nebūtų nieko lėmęs. Taip neįvyko ir
prognozuoti galutinius čempionato rezultatus tapo dar sudėtingiau. Dabar viskas
priklausys nuo paskutinio etapo, vyksiančio Bublių tvenkinyje rugsėjo antroje
pusėje. Na bus taip kaip bus, o aš prisėdau rašyti ne prognozių, bet papasakoti
apie praėjusį savaitgalį vykusias varžybas.
Dauguma čempionato dalyvių Birštone
treniravosi ne po vieną kartą, o kai kurie apsilankė ir penkis kartus bandydami
įvairiausias jaukų kombinacijas, gardžiausius kvapus, gaudydami įvairiausiais
atstumais, naudodami dideles ir mažas šėryklėles. Kiekvienas stengėsi atrasti
tą laimės raktelį, atrakinsiantį garbingą nugalėtojų pakylą. Gal būt, dėl to
visos komandos prieš startą buvo labai geros nuotaikos, visi tikėjo savo
jėgomis ir neabejojo užimsiantys aukštas vietas, tačiau prizinės vietos yra tik
kelios, o norinčiųjų jas užimti susirinko per keturiasdešimt.
Komanda „Ant Bangos – Timar Mix“ taip
pat neliūdėjo. Aš puikiai pasirodžiau per Tubertini taurę ir daugumai buvau
vienas iš pagrindinių konkurentų, Sergejus – vietinis, gaudantis čia kas antrą
dieną, taip pat turėjo būti sunkiai įkandamas – mes tikrai buvome vieni iš
lyderių ir tai parodė pirmos dienos rezultatai – Sergėjus paėmė savo zoną, o aš
iš savosios parsinešiau tris taškus. Apie asmeninę pergalę jau galėjau
pamiršti, tačiau komanda turinti 4 baudos taškus ir net 4 taškais lenkianti
artimiausius varžovus po pirmo turo, tikrai atrodo grėsmingai. Belieka
sugaudyti taip pat stabiliai arba net dvigubai prasčiau ir pergalė arba bent
jau sidabro medaliai turėtų kaboti ant kaklo. Bet nereikia pamiršti fortūnos,
sėkmės burtų traukime ir to, kad gaudome upėje, kur žuvies kibimas tiesiogiai
priklauso nuo vandens lygio, srovės stiprumo ir daug daugiau aktyvų maitinimąsi
lemiančių faktorių nei stovinčiame vandenyje.
Apskritai varžybų metu žuvis nebuvo
tokia aktyvi, kaip galima buvo tikėtis. Kibimas abi dienas buvo labai
nevienodas. Pavyzdžiui, pirmąjį turą
gaudžiusieji „pliaže“ su sąlyginai mažesniu gyliu ir didesne srove buvo pačioje
turnyrinės lentelės apačioje, o antrą dieną tie patys sektoriai padovanojo
tikrai solidžius svorius. Tai krentantis, tai per gerus 20 centimetrų kylantis
upės vanduo labai keitė žuvies aktyvumą. Abi dienas buvo labai sunku sulaikyti
žuvį virš pakloto jauko kilimo. Vos viena ar dvi keliaudavo į tinklelį ir vėl
ilgoka pauzė, kurios metu tekdavo verstis per galvą, stengiantis priversti žuvį
kibti. Ko tik nebuvo daroma: keičiamos
distancijos, kvapai, masalai; virė tikra
pragaro virtuvė, kad tik suvilioti dar vieną žuvelioką.
Naktį prieš antrą turą smarkiai lijo –
beveik visoje Lietuvoje nuvilnijo škvalas su žaibais ir kaip iš kibiro
pliaupiančiu lietumi. Šiek tiek drumstesnis ir vis kylantis vanduo nežadėjo
nieko gero. Išsitraukiu sektorių kiek aukščiau pirmą turą gaudžiusio Pauliaus
Korsako iš Fideris - Timar Mix – 2 komandos. Pirmame ture jis sugavo kiek virš
5 kilogramų na, o mano sektoriuje sugautas žuvies svoris nesiekė ir 4. Nieko
nepadarysi – reiks dar labiau stengtis ir išnaudoti visas galimybes. Valanda po
valandos, tirpsta varžybų laikas, tačiau stabiliau maitintis žuvies niekaip
nepriverčiu – kimba lygiai taip pat, kaip ir per pirmąjį turą. Bandau ieškoti
klaidų jauke, taktikoje, tačiau bergždžiai. Jaučiu, kad gaunu į skudurus nuo
pusės savo sektoriuje gaudančių varžovų. Apmaudu. Nuotaika kiek pakyla kai
sužinau, jog žemiau sėdintis kaimynas tesugauna kiek daugiau nei 600 gramų. O
juk jo sektoriuje vakar buvo perkopta 5 kilogramų riba. Protu nesuvokiu tokio
skirtumo. Kol kas pasvėrus 7 paskutinius A sektoriaus dalyvius pirmauju
surinkdamas daugiau nei 5 su puse kilogramo. Tačiau čia mano laimė ir išsenka –
sveriama vakarykštė nekibumo rekordus sumušusi
atkarpa ir nuo nugalėtojų tolstu vis toliau. Neištveriu nepasižiūrėjęs
tolimesnio svėrimo, nusivylimo banga vis labiau ir labiau slegia. Lieku 5
sektoriuje, o trūko vos vieno 350 gramų sveriančio karšiuko ar stambesnės
kuojos ir būčiau buvęs pirmas. Dabar surenku 8 taškus ir galutinėje įskaitoje
tenkinuosi tik „mediniu“ medaliu.
Dar didesnis smūgis laukia Sergejaus –
šiandien jis surenka nesuprantamai daug – net 12 taškų, o juk vakar buvo
pirmas. Fortūna nusigręžė – stovim ir tylim. Rankų kaip vakar jau nebespaudžiam
ir veiduose šypsenų nebematyti. Pirma vieta išsprūdo lyg būtų nelaikoma.
Nepapuolame, net tarp prizininkų – liekame ketvirti į priekį užleisdami rankų
nenuleidusius Fideris - Timar Mix – 2, Zvejys.lt ir Kibkit.lt komandas. Tai
buvo jų varžybos – jų triumfas.
Šis
etapas – viena didžiausių gautų pamokų. Tai
dar kartą įrodo, kiek daug mes nežinome ir nemokame, kiek daug reikia dirbti ir
tobulėti, kovoti su pačiu savimi. Aišku rankų nenuleisime, dar atkakliau
ruošimės ir kovosime – juk yra su kuo ir yra dėl ko.
Pabaigai norėčiau padėkoti visiems varžybų dalyviams už puikų „mūšį“,
pasveikinti šauniai pasirodžiusius prizininkus ir palinkėti neužmigti ant
laurų. Dėkui visiems padėjusiems organizuoti šį renginį, o ypač komandos
treneriui ir fotografui Linui Žvaliauskui už dar ir dabar ausyse skambančius
priekaištus, bei patarimus. Dėkoju mūsų komandos rėmėjams UAB „Kotas“ už neįkainojamą
paramą ir tikrai puikius Timar Mix jaukus. Dėkui varžybų teisėjams ir visiems,
visiems, visiems buvusiems šiose varžybose. Iki susitikimo rugsėjo pabaigoje
prie Bublių tvenkinio Kėdainiuose.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą