Kai aplink siaučia lašišų karštinė, dauguma kitų vandens
telkinių lyg apmiršta. Didesnio žvejų antplūdžio sulaukia gal tik Kauno marios
ir didieji ežerai, na o nedideli tvenkiniai ar ežerėliai privilioja vos vieną
kitą žveją. Dauguma jų nusitaikę į lydekas, o štai sterkus gaudo tik vienetai.
Kaip
ir kiekvieną rudenį, stengiuosi aplankyti vieną pietvakarių Lietuvoje esantį
telkinį, kuriame nežiūrint į didelius brakonieriavimo mastus dar galima
suvilioti vieną kitą gražią žuvį. Giliausioje tvenkinio vietoje yra keletas
išraiškingesnių šlaitelių su kietu dugnu, kur rudeniop susirenka žiemoti
sterkai. Vasarą jie išsiskirstę po visą telkinį ir juos sugundyti būna didelė
problema, tad efektyviausia jų žūklė yra rudenį.
Žūklę
pradėjome tik apie 12 valandą dienos. Ir jau pirmame sustojime sulaukiame
kibimų, tačiau žuvys vos prisiliečia prie masalo ir pakirsti nepavyksta.
Kaitaliojame guminukus, vietas ir po gerų dviejų valandų darbo, po tvirto
kibimo kolega ištraukia apie du kilogramus sveriantį gražuolį ant Berkley
Ripple Shad guminuko. Pasidžiaugiame, tačiau per sekančias dvi valandas kibimų
taip ir nesulaukiame.
Atėjo
eilė ir man. Per pusvalandį ištraukiu du sterkus ant Keitech Easy Shiner. Vieną
iš kart paleidžiame – jam dar augt ir augt. Ne užilgo ir kolega ištraukia ant
Berkley. Įdomiausia tai, kad visi sukibo gero pusvalandžio bėgyje prieš tai
nuodugniai patikrintoje vietoje.
Rudeninės
dienos baisiai trumpos, atrodo tik pradėjom žūklę, o jau saulė slepiasi už
horizonto. Prietemoje dar bandome suvilioti kokį „gelmių vilką“ tačiau
bergždžiai. Kibimų daugiau nesulaukiame. Pakuojamės daiktus ir namo. Priešakį dar geras šimtas kilometrų.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą