Jau įprasta, kad vasaros pradžioje, vos tik prasidėjus Lietuvos dugninės
meškerės čempionatui, dugninės meškerės
gerbėjai dūzgia kaip bičių avilys. Planuojamos ir vykdomos treniruotės, šluojami
jaukai ir šėryklėlės iš parduotuvių lentynų, o eksperimentams net galo
nematyti. Taip pat elgiamės ir mes - „Ant Bangos -TimarMix“ komanda su treneriu
priešakyje.
Pasiruošimas prasidėjo dar prieš „Pylos taurę“. Nes daugelis komandos narių
norėjo sudalyvauti ir šiose šauniose varžybose. Tuo pačiu,
tai labai gera parengiamoji treniruotė ir žvalgyba prieš ateinantį čempionatą.
Komandos narys Rimas Kudirka netgi iškovojo antrąją vietą. Tačiau rašysiu ne apie
tai, rašysiu apie mūsų pasirodymą
1-ajame Lietuvos dugninės meškerės čempionato etape.
Komandos treniruotė vykusi kiek daugiau nei prieš savaitę buvo daugiau
žvalgybinio tipo, nes kardinaliai skyrėsi ir žuvies aktyvumas, ir rūšinė
sudėtis ir netgi dydis. Tad sugebėjome
tik daugiau ar mažiau atrinkti bazinę jauko receptūrą. Už jaukus iš karto
norėčiau padėkoti UAB „Kotas“, kurie mūsų komandą parėmė vengriškais TimarMix
jaukais ir įvairiais priedais. Būtent šie jaukai ir sudarė mūsų bazinio jauko
sudėtį.
Paskutinė treniruotė, vykusi dieną prieš varžybas, buvo žymiai svarbesnė,
juk rytoj jau pirmoji varžybų diena ir tikėtina, kad žuvų įnoriai keisis tik
nuo gretimuose sektoriuose sumesto jauko. Tad drąsiai eksperimentavome su
įvairiausiais priedais ir kvapais – reikėjo recepto, nuo kurio plakiai vienas
po kito liptų ant betoninės krantinės. Reikėjo parinkti kabliukus, kurie
geriausiai tinka šios upės atkarpos sąlygoms. Reikėjo atrinkti šėryklėlių
svorius ir dydžius, valus, gaudymo atstumus, jaukinimo niuansus ir daugelį kitų
dalykų, apie kuriuos net nesusimąstytų dugnine meškere gaudantis mėgėjas. Visa
tai pavyko puikiai ir įpusėjus dienai nusprendėme nebekepti po svilinančia
saule.
Savaitgalio karščiai tikrai vargino, gelbėjo tik marškinėliai ilgomis
rankovėmis ir apsauginis kremas, o po sunkių gaudymo valandų ilgai nelipdavome
iš šalto Atmatos vandens.
Pirmą varžybų dieną Ištraukti burtai nieko gero nežadėjo – Rimas gaudys
sektoriuje, kuriame laimę bandė treniruočių metu. Šį sektorių jis vadino
pačiais blogiausiais epitetais dėl nesilaikančios žuvies ir daugybės kliuvinių
visose distancijose. Aš laimę bandysiu irgi nedėkingoje vietoje – ant krantinės
įlinkio, kur didelis gylis ir stipri srovė prieina iki pat kranto, o tada žolių
juosta. Kiek geresni sektoriai teko Gražvydui ir LČ debiutantui Karoliui.
Po starto pradedu gaudyti beveik maksimalioje distancijoje, kurioje tik
truputį paneša 80 gramų šėryklėlę. Per pirmas penkias minutes nesulaukiu
kibimo, tačiau palaidoju pora pavadėlių. Artinu distanciją ir per sekančias 5
minutes iškrapštau vieną nedidelį plakiuką, vėliau mažą kuojytę. Žuvies
visiškai nėra, o kairėje ir dešinėje pusėje esančiuose sektoriuose veiksmas
vyksta jau po pirmų minučių. Vėl tenka prisukinėti valą mažinant distanciją ir
tikėtis aptikti daugiau žuvies. Susitrumpinus iki 10 metrų, valas išsitiesdavo
ties pačiomis žolėmis, tačiau tik čia sugaudavau vieną kitą plakį ar kuoją.
Pirmą valandą mane lenkė bene visas sektorius, o kai kas jau turėjo ir po du
karšius. Deja pas mane tebuvo vos 10 neįspūdingo dydžio žuveliokų. Maniau
patirsiu visišką fiasko, tačiau manojo „superio“ viršūnė ėmė kratytis kaip pašėlus, vos
kilstelėjus kotą svorio nebeliko, pavadėlio taip pat. Maniau būta stambaus
karšio arba šapalo, tad ir toliau įnirtingai jaukinau artimą zoną. Kito
panašaus kibimo teko laukti apie 10 minučių, ir nulipęs nuo platformos
stengdamasis neįleisti žuvies į žoles išsiėmiau veik pusės kilogramo šapalą.
Labiausiai nustebino ne byrantis iš burnos jaukas, o pirmojo agresyvaus kibimo
nutrauktas kablys stipriai įsmigęs į mėsingą žuvies lūpą. 
Toliau viskas klostėsi kaip iš natų – 10 ar 15 minučių intensyvus
jaukinimas ir laukimas, tada seka įnirtingas kibimas, po kurio reikia kiek
galima greičiau nubėgti iki sektoriaus krašto ir po truputį ištraukti užkibusį
šapalą. Pakrantėje esančios žolės darė savo ir per turą teko atsisveikinti su 4
tikrai solidžiais šapalais. Tačiau džiaugiausi, kad sugebėjau ištraukti 6 ar 7 plačiaburnius svėrusius nuo 500 gr.
iki 1,2 kg. Be jų sugavau dar keletą gražių kuojų ir viską ryjančių plakių.
Visas turo svoris buvo beveik 11,5 kg. To pakako, kad iškovoti 2 baudos taškus
savo zonoje. Už mane daugiau sugavo tik Vilmantas Venys iš „Kibkit.lt“
komandos.
Savo rezultatu buvau patenkintas, tačiau to negalėjau pasakyti apie
komandos bičiulius – Rimas ir Karolis buvo 4, na o Gražvydas atsidūrė tik 7
vietoje. Atmetam individualistus ir sumoje surenkame 15 taškų, kurie mums
garantuoja tik 4 vietą. Labiausiai nustebino „Kibkit.lt“ kurie pirmą dieną
sugaudė labai puikiai ir surinko pavydėtinai mažai baudos taškų, tik 6.
„Sidabrinis kablys – Shimano “ surenka 13, o „Žvejo tribūna“ – 14 taškų.
Nusiminti tikrai nėra kada, juolab, kad skirtumas tarp 2,3 ir 4 vietos
komandų minimalus. Vykstame ilsėtis ir atlikinėti „namų darbų“, nes pavadėlių
visi kartu nutraukiame per 100.
Antrą dieną burtai tiek nepaveda ir Rimas Kudirka gaudys vakarykščiame
Pauliaus Korsako sektoriuje, kur Paulius surinkto virš 10 kilogramų. Karolis
Dženkaitis gaudys tame pačiame sektoriuje, tad šį bei tą jau žinos. Aš keičiu
Mantą Juknevičių ir tikiuosi pavyks surinkti daugiau nei jo 8,5 kg.
Kibimai pasipylė jau po pirmo užmetimo, tačiau žuvis visiškai maža, o ir
kliuvinių gausa visose distancijose stebino. Kabliukus laidojau ne tik už
„brovkės“ . Kliuvo beveik visose distancijose, tad teko kiek įmanoma bėgti į
kairį sektoriaus kraštą, kur dugnas buvo lygesnis. Visą turą atgaudžiau
keisdamas distancijas iš 15 į 9 metrus. Tolimesnėje kibo praktiškai pastoviai,
tačiau žuvis buvo žymiai mažesnė už artimąją. Gaila, tačiau nesulaukiau nė
vieno rimtesnės žuvies kibimo, nors žemiau sėdintis meškeriotojas ištraukė 7 ar 8 karšius. Jie laimėti zonos jam
nepadėjo, nes neprilygo mano sugautiems 10,5 kg. Geriau sugaudė Paulius
Korsakas ir Donatas Jovaiša, kurių svoris viršijo 12 kilogramų. Tad šį turą
teko tenkintis 3 baudos taškais.
Man truputį blogiau, tačiau kolegoms pasisekė žymiai geriau – Rimas laimėjo
zoną, Karolis taip pat buvo pirmas, tik Gražvydas vėl liko 7-tas. Komandai
atnešame 10 baudos taškų ir tai kiek geresnis rezultatas. Save guodžiame tuo,
kad surinkome mažiausiai taškų šiame ture ir gal pavyks namo parsivežti
medalius.
Varžybų teisėjai ir organizatoriai gana greitai suskaičiavo rezultatus.
Paaiškėjo, kad „Kibkit.lt“ visiškai nesugaudė ir iš pirmos vietos turėdami
milžinišką pranašumą nusirito į ketvirtąją. „Ant Bangos – TimarMix“ įdėtos
pastangos davė savo, ir tik vienu tašku atsilikę nuo aukso, vienu dideliu
plakiu nuo sidabro, iškovojome bronzą. Sidabras atiteko „Žvejo Tribūna“
komandai, na o aukso medalius pasikabino „Sidabrinis Kablys“ komanda.
Asmeninėje įskaitoje nugalėjo varžybų debiutantas, tačiau tikra kylanti
žvaigždė Donatas Jovaiša. Sidabrą atsiėmė Paulius Korsakas, bronzą – Mantas
Juknevičius. Na o šių eilučių autoriui teko „medinis“ medalis ir ketvirtoji
vieta.
Kad ir kaip nedaug trūko iki aukso, kad ir kaip nedaug trūko iki sidabro,
tačiau varžybos tikrai džiugino. Manau nė vieno nebuvo nusivylusio, o dauguma
tikrai neblogai patobulėjo. Į pirmąjį etapą susirinkęs rekordinis (57 dalyviai)
iki šiol žmonių skaičius rodo, kad varžybos dugnine meškere vis populiarėja ir
kovoti darosi vis sunkiau, bei įdomiau. Prieš akis dar 3 etapai įvairiausiuose
vandens telkiniuose, tad nuleisti rankų tikrai neverta. Viskas dar prieš akis.
Pabaigai,
dar kartą noriu padėkoti mūsų komandos rėmėjui UAB „Kotas“ už puikius Timar-Mix
jaukus, be kurių tikrai nebūtume pasipuošę medaliais. Nuoširdžiausia padėka
nuospaudas bevaikštant nutrynusiam treneriui Linui Žvaliauskui. Visai teisėjų
brigadai su Nagliu Miknevičium priešakyje, bei visiems, visiems prisidėjusiems
prie šio gražaus renginio skirto Lietuvos dugninės meškerės gerbėjams.Visi asmeniniai rezultatai
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą