Tikslas pasiektas

                     

                      Tikslas: Ešeriai. Vieta: Nemuno delta. Laikas: 2014-06-7, 8 dienomis.

                      Tradicinė bičiulių kelionė įvyko ir šiemet. Jei tiksliau – praėjusį savaitgalį. Jau nebepirmi metai, kai su bičiuliais taikomės į didelius Kuršių marių ešerius susirenkančius Nemuno deltoje. Ir nors dauguma prisiekusių žūklautojų mus bara už vėlavimą, tačiau geriau vėliau nei niekada, neturime tikslo prigaudyti kalno žuvies.

                      Penktadienis. Po užsitęsusios darbo dienos kraunamės  žūklės rakandus į automobilį. Valtis ir variklius, palapines ir miegmaišius, meškeres ir masalų dėžes. Viską, ko gali prireikti dviejų dienų žūklei daugiau nei už 260 kilometrų nuo namų. Sutemsta. Pasišviesdami žibintuvėliais stengiamės neištrypti kaimynų darželio ir prisirenkame naktinių sliekų.

                      Išvykstame beveik vidurnaktį, kaip vampyrai, kuriems visiškai nereikalingas miegas. Kelionė neprailgsta, o šalia Uostadvario vos nesuvažinėjame šeško galvą įsipynusio į pieno maišelį ir besiblaškančio po kelią. Tai dar vienas motyvas nepalikti šiukšlių gamtoje, nuo jų dažniau nukenčia ne žmonės, o gyvūnai.

                      Nesunkiai randame patogią vietą išplaukimui. Už automobilio lango jau brėkšta, tad nusprendžiame palikti rytinį pogulį vėlesniam laikui. Pučiame valtis, tvarkome įrankius ir planuojamės maršrutus, kuriais traukdami ieškosime ešerių susibūrimo vietų.

Atmata dar skendi akliname rūke, o kylančios saulės spinduliai tik vos vos prasimuša pro šią sieną. Ryto idilę trikdo „tik“ įvairiausio galingumo benzininių variklių ir dūžtančių bangų gausmas.

Rūkas išsisklaido, o mes keisdami jau antrą vietą nematėme nė kibimo. Nuleisti rankų nesiruošiame, nes numatytas maršrutas dar nė neįpusėtas. Kolegų valtis persiorientuoja į starkius ir bando suvilioti nors vieną legalų egzempliorių vakariniam kepsniui. Kol kas jiems tai nepavyksta ir masalus atakuoja vien neūžaugos sterkiukai.

Mes gi, persikeliame į vieną mums naują vietą esančią už kelių kilometrų. Čia mes negaudę ir tai tik dar labiau kaitina vaizduotę. Čia tuščia, vos kelios valtys bando ešerių kantrybę dugninėmis. Mums tai nelabai priimtina. Aš gaudau „džigu“, naudodamas valgomas Reins ir Keitech gumas arba tą patį guminuką naudoju su paternosteriu. Sliekų nenaudoju iš principo. Tačiau kartu gaudantis kolega įsitikinęs, kad šokdinamas dugnu sliekas - žymiai patrauklesnis masalas.

Ir čia pirmi masalo pravedimai visiškai tušti. O štai trečio pravedimo metu pajutau konkretų smūgį per masalą. Graphiteleader Calzante įrankis išlinksta puslankiu ir puikiai gesina žuvies smūgius. Su tokiu meškerykočiu gaudyti didesnę žuvį ypač malonu. Po neilgos kovos pamatau pirmąjį Kuršmarių ešerį. Per 400 g sveriantis dryžius neatsispyrė ReinsG-TailSaturn 3,5 rudam kirminiukui. Traukiame fotoaparatą ir paveiksluojamės atminčiai.  Antro metimo metu vėl viskas kartojasi – tas pats guminukas ir toks pats ešerys. Neužilgo užkimba ir trečias. Pagauna ir kolega gaudantis slieku, tačiau jo masalo neatsisako ir visiškai mažos žuvys. Smulkius ešerius paleidžiame,  nes sugauti normą tikrai nėra sunku. Kibimui nurimus, pakeičiame vietą keliomis dešimtimis metrų į šoną ir vėl traukiame „kultuvinius“ dryžius. Ešerių standartas tikrai džiugina.  Dzūkijos ežeruose ar Kauno mariose tokie „rainiai“ ne kasdieninis laimikis.

Taip keisdami vietas, gaudome visą rytą. Puikus saulėtas oras ir švelnus vėjelis ramina, o ypač prisiminus praėjusių metų vėją, kai antrą dieną nepavyko net išplaukti.

Prieš pietus prisijungia kolegos „starkiautojai“ taip ir neįvykdę plano sugauti vakarienės kepsnį. Apsiėjome. Tiko ir dešrelės.

Po pietų aplankome pačias žiotis. Valčių daug,  žuvies labai mažai, tad ilgai neužtrunkame ir lekiame į tą patį sėkmingą ruožą. Čia kibimas kaip ir iki pietų – su pertraukomis, tačiau žuvys įspūdingos.

Vakaras. Grįžę į krantą paskubomis ruošiamės nakčiai. Vakarieniaujame ir stebime tolumoje siautėjančius žaibus. Pavargome. Kritau kaip kulkos pakirstas, milžiniškas kiekis „kraujasiurbių“ buvo nė motais.

Šešios miego valandos pralėkė kaip viena, tačiau, nors ir jausdami nenumaldomą miego trauką, susikaupiame ir išplaukiame.

Pirmojo sekmadieninio kibimo tenka laukti daugiau nei pusvalandį,  ešeriai arba žymiai vangesni, arba pasitraukę iš šių vietų. Laikrodžio rodyklei perkopus 9 valandą, reikalai kiek pasitaiso, o ir egzemplioriai išskirtinai tik rinktiniai. Šiandien kimba išskirtinai tik ant Keitech Easy Shiner riperiuko. Kolega gaudantis slieku beveik miega.

Žūklę baigiame apie pietus ir susikrovę rakandus, riedame Dzūkijos link. Po keturių valandų ant ratų, mūsų dar laukia baigiamasis akcentas.

                      Vos pastoviu ant kojų, tačiau labai smagu prisiminti daugiau nei prieš 20 metų dirbtus darbus. Grėblys ir šakės – tai įrankiai, kuriais užbaigėme šią išvyką. Vakare vėl kritau kaip pakirstas.