Apie dugninei žūklei skirtus valus įvairiausių straipsnių galime rasti tiek internetinėje erdvėje, tiek ir spaudos kioskuose parduodamuose žurnaluose. Juose pateikiama ne vieno autoriaus nuomonė ir pastebėjimai. Tikrai nesiruošiu jų nuomonių neigti, tačiau noriu pasidalinti ir savo, kaip žvejo sportininko patirtimi apie pinto valo pasirinkimą.
Prieš dešimtmetį atsiradus šiuolaikinėms „lanksčioms“ dugninėms meškerėms ir neinercinėms ritėms su idealiai sureguliuojamu stabdžiu, storo valo poreikis visiškai išnyko. Stambią žuvį šiandieną galima ištraukti naudojant labai plonus valus, tad gaudomos žuvies dydis nebėra pagrindinis kriterijus renkantis valą. Pagrindiniais kriterijais, manau, vis dar išlieka kibimo ryškumas ir jo realizacija. Sportininkams dar labai aktualus žuvies ištraukimo greitis. Visa tai rodo pintų valų naudą.
Geriausiai kibimas atsispindi meškerės viršūnėlėje naudojant pintą valą. Šį valą rekomenduočiau rinktis daugeliu atvejų gaudant tolimu atstumu nuo kranto, kai reikia matyti net menkiausius žuvies prisilietimus. Plius naudojant šį valą nebereikės plataus mosto pakirtimui – pakaks tik vos timptelėti meškerę.
Išsirinkti tinkamą pintą valą gali būti daug sunkiau nei mums įprastą monofilamentinį. Vienas pinto valo būgnelis kaip diena ir naktis skirsis nuo kito gamintojo valo, o netinkamai pasirinktas „pintukas“ gali nesunkiai sugadinti ir patį meškerykotį.
Renkantis tinkamą dugninei meškerei pintą valą, siūlau iš karto atmesti nežinomų gamintojų produkciją, kurios galima įsigyti turguose ar prekybos centruose, ir jų kaina retai te viršija 40 litų. Tokie valai niekada neatitiks esminių reikalavimų: plono diametro, tankaus pynimo ir valo apvalumo. Jie bus plokšti, dirbtinai užstorinti, greitai išsipešios ir dils.
Dugninei, kaip ir spiningui, tinkamas valas dažniausiai bus žymimas prierašu „PE“ arba „Super PE“ (Poly-Ethylene), supintas iš minimum 4 gijų (x4), o brangesni modeliai iš 8-ių (x8). Taip pat jų gamyboje gali būti naudojami ir kitokie pluoštai suteikiantys valui tamprumo, slidumo, ilgaamžiškumo ir t.t. Nereikia pamiršti ir blogesnio pinto valo skendimo. Tad valai su prierašais „sinking“ tikrai gali būti įdomūs. Tarp pintų valų gamintojų nėra vienodo žymėjimo, ir tik Japonijos gamintojai pateikia daugiau mažiau teisybę atitinkančius skersmens ir tvirtumo duomenis. Na o jeigu gamintojas pateikia tik klasifikaciją pagal numerius, tai apytikrį valo skersmenį galima sužinoti pagal šią lentelę:
Dugninei meškerei labiausia tiks pintas valas iki 0.2 mm storio. Pats beveik visada naudoju nuo #0.8 iki #1 numerio valą. Jei tik yra galimybė renkuosi 8 gijų japonišką valą, jis žymiai švelnesnis, apvalesnis ir tyliau slysta per meškerykočio žiedelius.
Pintas valas beveik visiškai netiks gaudant „method“ tipo šeryklėlėmis ar gaudant didžiuosius karpius. Bene pats geriausias „pintuko“ pliusas čia jam ir pakiša koją, tai jo netamprumas. Staigūs žuvies smūgiai leidžia be vargo atsikratyti kabliuko kai valui trūksta tamprumo. Dėl to sportininkai beveik visada naudoja „feeder gum“ valo atkarpėles prieš pavadėlį, o „method“ tipo šėryklėlės yra montuojamos su panašia guma ir turi prierašą „elasticated“. Ši žūklei skirta guma padeda sušvelninti žuvies smūgius ir sumažina jos nutrūkimo tikimybę.
Taip pat galima naudoti „šoklyderį“ (ang. -shock leader), kuriuo galima atlikti žymiai stipresnį metimą gaudant plonu pintu valu nebijant jo nutraukti, bei „suminkštinti“ žuvies traukimą šalia kranto. Tai paprasčiausia monofilamento arba fluorokarboninio valo atkarpa 1.5 ar 2 kartus ilgesnė už meškerykotį. Dažniausiai naudojama nuo 0.22 mm iki 0.27 mm skersmens. Šios priemonės panaudojimas, mano nuomone, yra būtinas norint užmesti 70 metrų ir toliau, o ar naudoti gaudant artimesnėse distancijose spręsti turite patys.
Taigi, kaip matote išsirinkti tinkamą pintą valą nėra taip paprasta, jis netiks visiškai visose situacijose. Kartais neapsieisime ir be mums įprasto monofilamentinio ar fluorokarboninio valo, tačiau tai jau kita tema, kurią taip pat galima plėtoti.
Prieš dešimtmetį atsiradus šiuolaikinėms „lanksčioms“ dugninėms meškerėms ir neinercinėms ritėms su idealiai sureguliuojamu stabdžiu, storo valo poreikis visiškai išnyko. Stambią žuvį šiandieną galima ištraukti naudojant labai plonus valus, tad gaudomos žuvies dydis nebėra pagrindinis kriterijus renkantis valą. Pagrindiniais kriterijais, manau, vis dar išlieka kibimo ryškumas ir jo realizacija. Sportininkams dar labai aktualus žuvies ištraukimo greitis. Visa tai rodo pintų valų naudą.
Geriausiai kibimas atsispindi meškerės viršūnėlėje naudojant pintą valą. Šį valą rekomenduočiau rinktis daugeliu atvejų gaudant tolimu atstumu nuo kranto, kai reikia matyti net menkiausius žuvies prisilietimus. Plius naudojant šį valą nebereikės plataus mosto pakirtimui – pakaks tik vos timptelėti meškerę.
Kokybiško pinto valo neieškokite turguje ar prekybos centre
Išsirinkti tinkamą pintą valą gali būti daug sunkiau nei mums įprastą monofilamentinį. Vienas pinto valo būgnelis kaip diena ir naktis skirsis nuo kito gamintojo valo, o netinkamai pasirinktas „pintukas“ gali nesunkiai sugadinti ir patį meškerykotį.
Renkantis tinkamą dugninei meškerei pintą valą, siūlau iš karto atmesti nežinomų gamintojų produkciją, kurios galima įsigyti turguose ar prekybos centruose, ir jų kaina retai te viršija 40 litų. Tokie valai niekada neatitiks esminių reikalavimų: plono diametro, tankaus pynimo ir valo apvalumo. Jie bus plokšti, dirbtinai užstorinti, greitai išsipešios ir dils.
Dugninei, kaip ir spiningui, tinkamas valas dažniausiai bus žymimas prierašu „PE“ arba „Super PE“ (Poly-Ethylene), supintas iš minimum 4 gijų (x4), o brangesni modeliai iš 8-ių (x8). Taip pat jų gamyboje gali būti naudojami ir kitokie pluoštai suteikiantys valui tamprumo, slidumo, ilgaamžiškumo ir t.t. Nereikia pamiršti ir blogesnio pinto valo skendimo. Tad valai su prierašais „sinking“ tikrai gali būti įdomūs. Tarp pintų valų gamintojų nėra vienodo žymėjimo, ir tik Japonijos gamintojai pateikia daugiau mažiau teisybę atitinkančius skersmens ir tvirtumo duomenis. Na o jeigu gamintojas pateikia tik klasifikaciją pagal numerius, tai apytikrį valo skersmenį galima sužinoti pagal šią lentelę:
PE
0.6 – 0.128mm
|
PE
1.5 – 0.205mm
|
PE
3 – 0.285mm
|
PE
0.8 – 0.148mm
|
PE
1.7 – 0.218mm
|
PE
3.5 – 0.310mm
|
PE
1 – 0.165mm
|
PE
2 – 0.235mm
|
PE
4 – 0.330mm
|
PE
1.2 – 0.185mm
|
PE
2.5 – 0.260mm
|
PE
5 – 0.370mm
|
Save gerbiantis Japonų gamintojas visada stengsis
pateikti tikslius valo storio duomenis
pateikti tikslius valo storio duomenis
Pintas valas beveik visiškai netiks gaudant „method“ tipo šeryklėlėmis ar gaudant didžiuosius karpius. Bene pats geriausias „pintuko“ pliusas čia jam ir pakiša koją, tai jo netamprumas. Staigūs žuvies smūgiai leidžia be vargo atsikratyti kabliuko kai valui trūksta tamprumo. Dėl to sportininkai beveik visada naudoja „feeder gum“ valo atkarpėles prieš pavadėlį, o „method“ tipo šėryklėlės yra montuojamos su panašia guma ir turi prierašą „elasticated“. Ši žūklei skirta guma padeda sušvelninti žuvies smūgius ir sumažina jos nutrūkimo tikimybę.
Taip pat galima naudoti „šoklyderį“ (ang. -shock leader), kuriuo galima atlikti žymiai stipresnį metimą gaudant plonu pintu valu nebijant jo nutraukti, bei „suminkštinti“ žuvies traukimą šalia kranto. Tai paprasčiausia monofilamento arba fluorokarboninio valo atkarpa 1.5 ar 2 kartus ilgesnė už meškerykotį. Dažniausiai naudojama nuo 0.22 mm iki 0.27 mm skersmens. Šios priemonės panaudojimas, mano nuomone, yra būtinas norint užmesti 70 metrų ir toliau, o ar naudoti gaudant artimesnėse distancijose spręsti turite patys.
Taigi, kaip matote išsirinkti tinkamą pintą valą nėra taip paprasta, jis netiks visiškai visose situacijose. Kartais neapsieisime ir be mums įprasto monofilamentinio ar fluorokarboninio valo, tačiau tai jau kita tema, kurią taip pat galima plėtoti.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą