"Žieminis" feederis

Prieš kelias dienas dar lipau ant ledo ir nekreipdamas dėmesio į kaip iš kibiro pilantį lietų, smagiai traukiau ešeriukus. Tačiau lietus nenurimo pylęs kelias dienas, o temperatūra net perkopė 10 laipsnių padalą. Plonas ledas virto labai pavojingu, o kai kur net visikai ištirpo pakilus stipresniam vėjui. Taigi ieškoti tvirtesnio ledo nebesinorėjo: arba plūdinė būryje žmonių, arba dugninė ir jokių trukdžių. Lieku ištikimas „feederiui“ ir vėl imdamas į rankas dugninę tikiuosi pagaliau užbaigti 2014-uosius metus.

Viena iš mano mėgiamiausių vietų, kur beveik visada galima ką nors sumeškerioti jau ne pirmus metus išlieka didelėsžuvys.lt tvenkinys Punioje. Juo labiau, gražių laimikių prieš kelias dienas, dar daliai tvenkinio stovint po ledu, prigaudė komandos kolega Sergejus. O taip pat knieti išbandyti ir naujai pasigamintus atvadus šėryklėlei. Taigi pasirinkimas vienas.

Įsigijęs kelias saujas gyvų masalų, susikrovęs gausią sportininko mantą ir iš garažo prigriebęs „NZ“ padėtą pakelį žaliojo Timar Mix Fish-Betain jauko, lekiu prie tvenkinio. Kaip ir tikėjausi nematyti nė gyvos dvasios, tad paskubomis tempiu įrangą ir ruošiu jauką. Mišinį kelis kartus prasijoju pro smulkų tinklelį atmesdamas visas nors kiek didesnes daleles. Atsargiai drėkinu ir pertrinu per tą patį sietą. Jaukas gaunasi purus ir lengvas, būtent tokio ir reikia „žieminei“ žūklei.

 Net netyrinėdamas dugno „užsiklipsuoju“ ties 30 metrų riba. Žinau, kad tokiu atstumu tikrai galima tikėtis stambios žuvies – karšių ir karosų. Ir nors dabar žiema, tačiau nutirpęs ledas ir atšilęs oras gali būti puikus impulsas maitintis ir karosams. Naudoju nedidelę atvirą šėryklėlę ir į vieną tašką atlieku 4 metimus. Jauką praturtinu trūkliais, musės lervomis, pinkomis ir kapotais naktiniais sliekais. Dažniausiai net ir geriausias jaukas be gyvulinių priedų tampa bevertis, o varžybose be jų ant kranto geriau nesirodyti.

Pirmas metimas ir po įnirtingo kibimo pakimba vos 100 g sveriantis karšiokas. Liūdėti nėra kada, nes antru numeriu praėjus vos minutei į graibštą įvedu apie 700 g žuvį. Seka kelių minučių pauzė ir kitame valo gale pajuntu žymiai solidesnį svorį. Po kelių minučių graibšte jau ir bene 2 kilogramus sveriantis auksašonis. Žuvies jėga žymiai didesnė nei vasaros metu, kai vanduo šiltas, paguldyti vandens paviršiun nepavyksta nė vienos žuvies. Laimikiai įnirtingai priešinasi iki pat pasėmimo į graibštą.

Kibimai seka bene vienas po kito. Krantan keliauja tikrai solidaus dydžio žuvys, o tokiam metų laikui tai tikra pasaka. Papuola ir kelios tikrai gražios kuojos. Retai kuriam telkinyje galima pasikrauti tokių gerų emocijų.
Žūklei buvau pasiruošęs du meškerykočius: Drennan Match Pro Medium Feeder su 1 oz. viršūnėle ir Red Range Mini Carp feeder. Antrojo naudoti net nereikėjo – tokių žuvų ištraukimas užtruktų bent trečdaliu ilgiau. „Mediumas“ tiko puikiai, o plonas pintukas paaštrino gerus jausmus.

Tryliktą valandą po pietų baigiau jauką ir traukdamas dvidešimt aštuntą karšį nusprendžiau žūklę baigti. Su tvenkinio šeimininku Kęstučiu pasidžiaugėme keistai suaktyvėjusia žuvimi ir darome trumpą fotosesiją. Vieną karšioką paliekame kūčių stalui o visus kitus paleidžiame toliau auginti riebalinio sluoksnio ir laukti naujų metų. Lieka sunkiausia užduotis  iki automobilio nusigabenti įrangą, po žūklės tai visad vargina. Prieš akis dar laukia nedidelis švenčių maratonas, truputis sniego ir šalčio. Kaži kur pavyks įmerkti meškerę kitą kartą.