Daug vandens nutekėjo, nuo paskutinio dugninės laikymo rankose. Darbai, darbai, darbai ir jų vis nemažėja, o dažniausiai tik daugėja, tad ištrūkti į žūklę tampa vis sudėtingiau. Ką jau bekalbėti apie varžybas, kurioms reikia skirti bent kiek daugiau laiko. Džiugu tik tiek, kad jų vis daugėja ir LT sportininkų lygis kyla kaip ant mielių.
Kaip bebūtų retkarčiais ištrūkti pavyksta, pavyko ir šį sekmadienį, tik gaila, kad tai jau praktiškai sezono uždarymas, nei eilinė diena žūklėje. Ne už kalnų pirmledis ir visi su tuo susiję malonumai.
Nieko grandioziško neplanavom, svarbiausia pabūti gryname ore, pasilabinti su komandos bičiuliais, pakepti mėsos, o jei dar ką ir sugausime, tai bus dvigubai smagiau. Orus pranašavo šlapius, tad tam puikiausiai tiko dideleszuvys.lt tvenkinukas ir prie jo esantis mini namukas su dengta terasėle. Sausa, švaru ir ant galvos nelyja
Visi 8 dalyviai susirinkome iki 11-os. Kas pradėjo nuo žūklės, kas nuo šašlykinės. Oras kaip niekad papuolė puikus, ir nelijo ir vėjo didelio nebuvo – reikėjo tik geros nuotaikos ir kelių žuvelių.
Tiesa platformos transportavimui išbandžiau Flagman transportavimo sistemą susidedančią iš ratukų ir rankenos komplekto. Viskas puikiai (Y) . Ratukai per pažliugusį molį rieda gerai, niekas neatsikabina ir nelūžta, nors rankena ir galėtų būti pagaminta tvirčiau, nes ant jos persikelia didelė dalis svorio. Svarbiausia vietoj 3 kartų ėjimo, viską galima atsigabenti per vieną. Tk nereikia pamiršti gumų krovinio įtvirtinimui, deja, bet jos į komplektą neįeina.
Žūklė šį kartą buvo labai paprasta, geras kilogramas fishmeal-inio jauko, truputis įvairiausių masaliukų, kelios meškerės ir GO. Taip paprasta turėjo būti, tačiau nebuvo. Žuvis tvenkinyje visą rudenį labai įnoringa, neišimtis ir mūsų taikinyje esantys karšiai. Šeimininkas Kęstutis tik paguodė, kad po kelis šimtus sveriantys karšiukai praktiškai išnykę ir papuola labai retai, o tai jau geras ženklas mums.
Taigi jaukas į šėryklėlę, truputis masalų pakarpymui ir 3.60 Armadale iki 80gr, šauna „kulką“ už 42 metrų. Permetinėju dažnai, tačiau bergždžiai, prie masalo niekas neprisiliečia. Taip per pirmąją valandą susikaunu su 5 cm ilgio ešeriuku ir tokia pat kuojele. Jaučiu, kad žuvis visiškai nejuda ir pritraukti ją į tašką jauku bus neįmanoma. Gerai, kad ne varžybos – imu vieną meškerykotį į ranką, masalų ir jauką į kitą ir pirmyn į kitą tvenkinio galą, ieškoti tų karšiukų.
Pirmas sustojimas. Išsirenku tašką už 34 metrų ir užmetu kelias šėryklas jauko, tada musės lerva, trys trūkliai ir laukiu. Nieko. Permetu ir po kelių minučių viršūnė užlinksta. Ojojoj – ilgai lauktas kilograminis karšiukas parkeliauja į krantą. Vieta rasta, rodos dabar atlėksiu ir trauksiu vieną po kito iki pat vakaro.
Ir vėl praverčia ratukai – kelios minutės ir pilnas mantos kalnas jau važiuoja į kitą vietą. Šalia įsitaiso dar du kolegos. Kol susitvarkau žūklės vietą, užsikuria kepsninė ir pakvimpa marinuota mėsyte. Kibimų nėra daug, tačiau visi puikiai realizuojami, karšiai masalą ima drąsiai ir godžiai.
Taip, su pietų, užkandžių ir paplepėjimų pertraukomis tinklelyje atsiduria 7 žuvys. Visai smagus sezono uždarymas, o mažos žuvies praktiškai nepapuola. Visi karšiukai apie kilogramą ir daugiau. Bet teigti, kad mes žuvį perpratome, tikrai negalima. Kibimų turėtų būti dar daugiau, galbūt žuvis susibūrusi lokaliuose taškuose ir pajudėjimui po telkinį energijos neeikvoja visiškai, o gal šalia stovėjo didieji karpiai, kurie prabaido karšius. Na klausimų išties daugiau nei atsakymų, bet pagrindinis tikslas išpildytas su kaupu. Geras laikas geroj kompanijoj, prie skanios mėsos, arbatos ir t.t.
Ačiū tvenkinio šeimininkui Kęstučiui už suteiktą galimybę, ačiū visai Flagman Feeder Team komandai, ačiū Artūras Čeponis už visą krūvą šviežių masalų, be kurių šiuolaikinė dugninė neįsivaizduojama, ir ačiū visiems tądien susirinkusiems ir fotografavusiems ;)
