Pasaulio Čempionatas Charkove (2)

2011 02 03 08:00

Dar nieks geltonos kortelės nedavė. Prieš kelias minutes išėjo paskutinis Ukrainiečių muitininkas. Viskas gerai – matilių neatėmė, kontrabandos taip pat nerado. Atvirai sakant-  kelionė neprailgsta, kas  dalinasi įspūdžiais iš praėjusių pasaulio čempionatų, kas įsmeigęs akis pro langą stengiasi pamatyti mistišką, laimę nešantį „elniuką“, na o palydovė vietoj čempionų pusryčių pasiūlo arbatos.

Penkiolikai minučių sustojome stotyje „Ščers“ – lipame iš traukinio pakvėpuoti kiek gaivesniu oru. Moteriškaitės eidamos pro šalį siūlo viską ko nėra traukinyje, šiaip ne taip atsispiriame jų siūlymui įsigyti bent „semečkų“. Artūras bando išmokti Ukrainiečių, Rusų ir Anglų kalbas – Vokiškai kalba jis vienas.

 Matuojamės varžyboms skirtas aprangas, kepurė man taip patiko – jog jos nenusiimu net traukinyje. Prieš akis dar 12 valandų pasivoliojimo ant gultų.  

Tiesa nieko neminėjau apie traukinį kuriuo „dundame“ tiesiogine to žodžio prasme. Pirma atėję į kupe aptikome keleta maišų malkų ir maišą anglių. Pasirodo tai kuras vagono apšildymui, arbatos ir koldūnų virimui. Pakeliui iš Lietuvos nudegė „buržuikos“ kaminas, tai pamatęs palydovas prižadėjo privirinti kokį „kibirą“ vos tik sustosime Charkove. Taigi traukinys legendinis. Kaip sako Vytautas – juo dar Leninas važiavo. 

2011 02 03 24:30

Charkovą paiekėme pagal planą 19:20, perone jau laukė varžybų kordinatorius. Neilgai trukus daigtai atsidūrė ir mikroautobuse vežančiame dalyvius į poilsio bazę, kurioje gyvensime. Tiesa apie vairuotją – nenoriu nieko įžeisti, tačiau jau po pirmų minučių visa delegacija pradėjome ieškoti saugos diržų – jų neradę tvirčiau įsikibome į sėdynių atlošus. Vairavimas – baisus. Didelis greitis, staigus stabdžio spaudimas, staigus ir netikslus įėjimas į posūkius, čiuožiančios padangos ir rusiški vairuotojo keiksmai kitų eismo dalyvių atžvilgiu kėlė jei ne siaubą tai vienintelį norą – kuo greičiau į vietą. Tačiau atvykome laimingai, nervų lastelės atsistatys.

Pasidaliname kambarius, kas eina į „liux“ o kas į ekonominius numerius. Pasirodo visi niekuo ypatingu neišsiskyrė. Vakarienė 22:00, vyno taurė atidarymo bankete, trumpas pasiruošimas rytojaus treniruotei ir pagaliau 01:00 galima kristi į lovas.

Interneto prieigos nerandam....

2011 02 04 15:40

Interneto dar neradom....

Ryte oras toks pats, nuotaikos kovinės. Norisi kuo greičiau užlipti ant ledo, juo labiau, kad kalbos apie tikrai didelius karšius ir ešerius pradeda kelti įtarimus. Po pusryčių trumpas apsitarimas ir slaptas kapitono rinkimas – prabalsuojama mano manymu vienbalsiai – komandos kapitonu išrinktas Izidorius Unikas. Pėdinam link autobusų. Milicija ramia sąžine užtvėrė kelią ir neleido nė vieno automobilio daugiau nei pusė valandos, kol varžybų dalyviai krovėsi savo dėžes ir grąžtus. Lietuvoje taip nepavyktų – spaudoje organizatoriai būtų peikiami jau pirmajame puslapyje.

Jau matosi ant tvenkinio ledo sužymėti sektoriai, atrodo kiek didoki, tačiau saugomi akylai, aplinkui suka ratus apie 10 teisėjų. Tiesa lenkai dieną prieš vykusioje treniruotėje buvo įspėti už sonaro naudojimą šalia sektoriaus. Tad mes net nebandėme laimės. Vėliau taisyklėse atsirado punktas draudžiantis juos naudoti.

Išlipus iš autobusų visos komandos greit susiburia į būrelius ir aptarinėja būsimą treniruotę. Tą patį daro ir mūsų rinktinė. Treneriai duoda užduotis kiekvienam vis kitokias, nuo gylio matavimų iki pašarų ir avižėlių bandymo – darbas laukia didelis, o laikas spaudžia – oficialiai treniruotei skirtos tik 3 valandos, po jų jokio grežimo, jokio gaudymo.

Šūvis. Pasipilame po ledą. Grežiame, šeriame ir nešiariame, gaudome, skubame – norime kuo geriau atlikti mums patikėtą darbą. Žuvies yra – ne visur, tačiau kimba neblogo “kalibro” ešeriukai, tikrai gražios 300 gr. siekiančios kuojos, mintyse jau svajojame apie tokį telkinį Lietuvoje……. Pavyko sugauti įvairios žuvies – ir kilbukų ir starkučių. Varžybose starkis, lydeka ir šamas yra neįskaitinės žuvys.

Kiekviena komanda vis keičia treniruočių taktiką – nuo ramaus rymavimo laukiant kuojų iki aktyvių persimetimų tarpusavyje – tuo ypač pasižymėjo Rusijos ir Lenkijos rinktinės.

Po pietų skubam į apsitarimą, vyriausiasis treneris paskelbia būsimos komandos sudėtį, taigi gaudysime: Aš – Martynas Mikelionis, Saulius Bartusevičius, Artūras Skvirba, Gediminas Cironka ir kapitonas Izidorius Unikas. Atsarginiu kol kas paskirtas Martynas Lukonas, tačiau jo pagalbos labai reiks šalia sektorių – dabar kiekvienas gaudantis turės po “avatarą”.

Na ką dabar tvarkytis įrangos ir ilsėtis, ilsėtis, ilsėtis – rytoj laukia sunkios varžybos…

2011 02 04 20:00

Interneto prieiga rasta……….