Jau tampa tradicija, kad su kolegomis kasmet bent vieną kartą išsiruošiame į vėgėlių žūklę. Kartais gaudome "vietines" Nemuno aukštupio vėgėlaites, na o kartais ir žemupyje - iš Kuršmarių migruojančias didžiąsias.
Ne išimtis ir šie metai - po kelių savaičių planavimo ir tinkamos datos derinimo vykstame į žemupį. Planuojame būti dvi paras, tad penktadienį, pabaigę darbus kiek tai įmanoma ankščiau, lekiame per tirštai krentantį sniegą. Anot kolegos oras - vėgėlinis ir nėra ko delsti - vietos graibstyte graibstomos. Kelionė neprailgsta ir mes jau vietoje. Vieta visiems tinka ir skubiai statome užuovejas bei palapines, rišame pavadėlius ir sistemėles - galų gale mauname sliekus, kilbukus ir metame meškeres.
Pirmas kibumas apie 20 val. - kotą gan stipriai supurto apie 800 gr. sverianti marmurinė gyventoja - aukštupyje tai jau normali žuvis, na o čia tik eilinis "šlipsas" :)
Taigi šioks toks veiksmas džiugina ir tikimės sulaukti daugiau kibimų, tuo labiau, kad naktis dar prieš akis. Antras kibimas apie 22 valandą ir į krantą parkeliauja apie 2 kilogramus sverianti plėšrūnė. Džiūgaujame - dabar jau be laimikio nebegrįšime.
Nuotaiką pradeda gadinti didelis mėnulis nušviesdamas krantą kaip halogeninė lempa - ir išties kibimai liaujasi ir tik apie 7 valandą ryte krantą pasiekia kilograminė žuvelė. Netrukus po jos jau praktiškai visai prašvitus kolega pompuoja apie 2 kilogramus sveriančią gražuolę.
Daugiau nebekimba - pusryčiaujame, vėliau pietaujame ir ilsimės - laukia dar viena naktis.
Kyla vėjas, tenka perkalinėti palapinės kuoliukus, pasirodo pirmos snaigės - žemė pabąla. Metame meškeres ir laukiame eilinio "maumo" kibimo. Sninga, vėjas nejuokais įsibėgėja ir ketinasi sugriauti mūsų pastogę, sninga kumščio didumo snaigėmis, tarpais lyja - pagalvojam, kad tokiu oru geriau sėdėti namuose už 250 kilometrų.
Aplink tamsa, staugiantis vėjas, be šviesų važinėjantys pasieniečiai ir vietiniai brakonieriai ieškantys laisvų "dambų" - moralų jiems neskaitėme, nematėme gaudant o tuo labiau pagaunant, tačiau pasigirti įranga - pasigyrė. Jie savo juodą darbą pradės po gruodžio 15, kada krantai ištuštės ir bus galima nesivaržant darbuotis. Juo labiau, kad aplinkosauga į tai žiūri pro pirštus.
Per šią naktį sugauname dar 8 vėgėles ir tik 3 iš jų vertos dėmesio beveik 2,5 kg ir 2 po 2 kilogramus. Likusios keliauja paūgėti.
Su pirmais šviesos spinduliais nusprendžiame rinktis daigtus, dar laukia tolimas kelias namo. O čia dar sugryšime, jei ne kitais metais tai dar kitais, pasiilgę dar vienos žvarbios, šlapios ir extremalios žūklės, pasiilgę prieš metus matytos "marmurinės" žuvies.
Su pirmais šviesos spinduliais nusprendžiame rinktis daigtus, dar laukia tolimas kelias namo. O čia dar sugryšime, jei ne kitais metais tai dar kitais, pasiilgę dar vienos žvarbios, šlapios ir extremalios žūklės, pasiilgę prieš metus matytos "marmurinės" žuvies.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą