„Alytaus naujienų“ ir UAB „Fanatikai“ taurė 2013

   Varžybų rytas išaušo daug žadantis – vos keli laipsniai žemiau nulio, tačiau nei kritulių , nei pranašauto didelio vėjo dar nebuvo matyti. Ramus oras pranašauja aktyvų žuvies kibimą.

   Dar gera valanda iki starto, o prie ežero jau būriuojasi varžybų dalyviai. Pasisveikinu su gausiu būriu jau atvykusių sportininkų. Dauguma jų pažystami iš LSZKL ar Ant-Bangos organizuojamų poledinės žūklės varžybų, dauguma tikrai „prakutę“ sportininkai puikiai įvaldę gaudymą avižėle ir tai jau darantys ne vieną dešimtį metų, o kai kurie iš jų netgi dalyvavę pasaulio čempionatuose.

   Šalimais rikiuojasi ir iš visos Lietuvos atvykę žvejai mėgėjai. Jie tikrai sudaro rimtą konkurenciją kovoje dėl pagrindinių VII tarptautinėse poledinėse žūklės varžybose laimėti UAB „Fanatikai“ ir laikraščio „Alytaus naujienos“ taurės įsteigtų piniginių bei daiktinių prizų. Varžybos tarptautinės dėl to, kad buvo pakviesti svečiai iš kelių užsienio šalių sudalyvauti varžybose.

    Greitai prabėga dalyvių registracija – viso dalyvauti varžybose panoro 130 žvejų. Tai tikrai didelis dalyvių skaičius – šios varžybos visad būna labai skaitlingos. Išsirikiavus varžybų dalyviams primenamos varžybų taisyklės. Šioje vietoje norėčiau „pabarti“ organizatorius už  leidimą gaudyti lydekas - aišku jos buvo pasveriamos ir iš karto paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Manau su manimi sutiks dauguma varžybų dalyvių ir gamtos mylėtojų, kad draudimas gaudyti turi galioti ir varžybose, o per klaidą ištrauktas neleistinas laimikis neturėtų būti įskaitomas. Tačiau panašaus lygio varžybose tokie dalykai vyksta nuolat – kaip pavyzdys ir J. Oleko taurei laimėti skirtos varžybos vykusios prieš kelias savaites.

   Na, bet baigiam skųstis ir pakalbam apie pačias varžybas. Jose dalyvavau ir pats su kolega, kuris panoro išbandyti savo jėgas tokiame renginyje. Jam tokios varžybos savotiškas krikštas ir tik jose galima nuspręsti ar su poledinės žūklės sportu tau pakeliui ar ne. Taigi pasivadiname komanda „No Fear“ ir drąsiai lipame ant Ilgų ežero ledo. Sektoriai labai dideli ir sužiūrėti kibiausius „taškus“ bus labai sunku, tačiau prieš kelias dienas vykusios treniruotės metu jau galvojau apie būsimą varžybų taktiką. 

   Startas – ir visi varžybų dalyviai pradeda varpyti ledą savo grąžtais, vieni išsigręžia vieną, kiti dvi – aš gi išsigręžiu septynias pirmai pradžiai. Kai kurias eketes jaukinu žieminiu tamsios spalvos TIMAR Winter Special jauku, kai kurias tik maltais batono džiūvėsiais ar trupučiu trūklių. Susisuku per geras penkias minutes ir pradedu eketėlių tikrinimą – visose eketėse sugebu surasti tik tris neūžaugas ešeriukus, nors treniruotės metu čia buvo dauguma kuojų. Vėl nieko nelaukdamas darau seriją ekečių kiek giliau ir seriją arčiau kranto, kur matomas šioks toks sujudimas. Vėl jaukinu ir vėl tikrinu – į krepšį vėl keliauja vos keli nupiepę ešeriukai. Taigi prabėgo veik dvidešimt minučių, o žuvies svoris krepšelyje labai juokingas.

   Keičiu taktiką ir bėgu į pustuštį sektoriaus vidurį, kur tikiuosi būsiant dar didesnį gylį. Gręžiu dvi poras ekečių – visas gausiai jaukinu šėryklėle šalia dugno TIMAR-u ir smulkiais trūkliais. Tikrinu pirmą ir masalui nespėjus pasiekti dugno užkimba pirma varžybų kuoja. Varžybinė – sverianti apie 30 gramų – tokios žuvys gan greitai padidina laimikio svorį. Vėl leidžiu avižėlę ir vėl seka kuojos kibimas, karts nuo karto papildomai pajaukinu ir vėl traukiu eilinę kuoją. Krepšelis nenumaldomai pilnėja, o „balalaikos“ paliktos rievės sniege primena gerai ariamą lauką. Naudojau 0,6 mm. storio DRENNAN Rig Line valą ir gan stambią apie 3 milimetrų skersmens volframinę avižėlę. Toks įrankis greit paskandina masalą prie dugno, kur laukė eilė išbadėjusių kuojų. 

   Taip gaudžiau geras dvi valandas su nedidelėmis kibimo pertraukomis, teko ieškotis ir kito krepšelio žuviai perpilti, kuri jau nebetilpo į „kapšą“. Paskutinę valandą žuvis kiek aprimo ir nelabai reagavo į papildomą šėrimą, dauguma kibimų priminė tik „pūtimą“ į avižėlę. Teko paėjėti keliasdešimt metrų ir pasidaryti naujas eketes. Jose ir gaudžiau iki paskutinės minutės.

   Pagal krepšelio svorį tikėjausi prizinės vietos, tačiau net nenumaniau, kad mano rezultatas bus geriausias. Sugavau 3,027 kg ir aplenkiau visus likusius 129 žvejus. Antrą vietą užėmė Zigmantas Kontautas (ŽK Taparas) – 2,419 kg, o trečiąją Mindaugas Ieška (ŽK Taparas) sugavęs – 2,405 kg. Arčiausiai nugalėtojų pakilęs klubietis Marijus Eigirdas (ŽK Ant bangos) sugavęs 2,304 kg užėmė ketvirtąją vietą.

   Tačiau asmenininkai šiose varžybose nebuvo labai įdomūs, jie buvo apdovanoti tik smulkiais prizais ir kolegų plojimais. Svarbiausia buvo didžiausios žuvys ir komandiniai rezultatai – už didžiausią žuvį – 520 gr svėrusią lydeką Zenonas Kontautas buvo apdovanotas šaldytuvu.
   Komandines laimėjo  „ZM“ (Zigmantas Kontautas ir Mindaugas Ieška) bendrai sugavę 4,824 kg, antri liko komanda „Rimas ir Modė“ (Rimas Seilius ir Modestas Atmanavičius) – 4,183 kg, treti „Varėnis“ (Vladas Knieziauskas ir Irmantas Ivoška) – 3,996 kg, ketvirtą vietą užėmė „Alytaus Kotas“ (Mindaugas Leonas ir Artūras Skvirba) – 3,935 kg. Na o mūsų „No fear“ užėmė vis dar garbingą penktąją vietą ir pasidalino 200 litų čekį (Martynas Mikelionis ir Elvinas Miglinas) - 3,778 kg.

   Taigi vietoje organizatorių žadėtos žvėrienos sriubos paskanavę kiaulienos sardelių, sudalyvavę greičiausio grąžto bei taikliausios rankos rungtyse visi išsiskirstėme namo. Atmintyje aišku liks tik geri prisiminimai, o mintis vis kaitins varžybų fotogalerija. Taigi kitąmet visi vėl – ant Ilgų ežero ledo.

Fotografijos Lino Žvaliausko,

daugiau foto čia