Dzūkiška stinta

 „Stintos milžinės...“, „Per pusdienį 5 kilogramus...“, „..tokių dar neregėjęs..“, „Kuršmarinės..“, „150 vnt. iki pietų...“, „Kibo ant bet ko..“, „Vidurkis 50 gramų..“ ir t.t.

Šie ir dar didesnės eilutės komentarų vos ne kasdien mano akis ir ausis pasiekia per žvejams skirtus interneto portalus, pokalbius žūklės reikmenų parduotuvėse ir kolegų atsiliepimus apie stintelių kibimą Dusios ežere.

Jau kelias savaites iš eilės niekaip nepavyksta ištrūkti ir pameškerioti savo malonumui kur nors Kauno mariose, didžiuliais ešeriais garsėjančiame tvenkinyje ar nedideliame ežerėlyje. Keli savaitgaliai visiškai užimti LSZKL (Lietuvos sportinės žūklės klubų lygos) poledinės žūklės varžybose. Penktadienį treniruotė, šeštadienį pirmas, o sekmadienį antras turas ir taip jau du savaitgaliai.

Taigi laisvo nuo varžybų ir treniruočių savaitgalio laukiau su nekantrumu – žinojau, kad nebereikės skubėti stengiantis apgaudyti visus esančius ant ledo, o bus galima ramiai pasėdėti ir pasimėgauti kimbančia žuvimi. Kolegos siūlymą vykti gaudyti gerai kimbančių ežerinių stintelių taip pat priėmiau net nesvarstęs.

Apie 9.30 niekur neskubėdami užlipame ant ledo. Akis patraukia didžiuliai žvejų susibūrimai, pastatytos palapinės ir užuovėjos. Prisiklausę kolegų patarimų dumiame kiek kita kryptimi. Paėję vos 500 metrų ledu gręžiame eketes ir leidžiame niekuo neįmantrias stintines sistemėles. Tai 10 gramų svarelis apačioje ir trys trumpi pavadėliai su nedidelėmis avižėlėmis išdėstyti kas 30 centimetrų aukštyn. Truputį pergyvenu dėl pagrindinio valo – 0,1 Drennan Rig line, nes įpratęs Kuršmarėse naudoti žymiai storesnius. Tačiau pergyvenau be reikalo – visos žūklės metu jo nenutraukiau ir nesupyniau nė karto.

Pradžiai masalui naudojame musės lervas ir 17 metrų gelmėje jomis stinta susidomi iš karto. Tik sistemėlei pasiekus dugną pradeda virpėti sargelis. Žuvį traukiame vieną po kitos. Antros meškerėlės taip ir lieka gulėti žūkladėžėse. Stinta labai įvairi, tačiau smulkios – kokią čia pagaudavome prieš kelis metus, nebuvo visiškai. Šios žuvys daugiau priminė iš jūros atplaukusią didstintę nei ežerines stinteles. 

Viena po kitos stintos kimba apie valandą, o tada kibimas suprastėja ir nuo 12 praktiškai visai „užsiriša“. Su kolega džiaugiamės suspėję sugauti bent po 30 agurkais kvepiančių žuveliokų. Randu laiko išsitraukti ir kitą meškerėlę, spėjame išgręžti ir po gerą dešimtį ekečių beieškodami pradingusių žuvies tuntų. Taip prasiblaškome iki 14 valandos, o tada prasideda tiesiogine to žodžio prasme „šniokštimas“. Sistemėlės vos spėja pasiekti dugną ir seka kibimai, pagauname ir po dvi ir po tris žuveles vienu sistemėlės pakėlimu.

Tokiu tempu gaudome kol sutemsta - tik tada kibimai pradeda retėti kol galų gale visai nurimsta. Ant ledo nusileidžia tamsa ir aplink įsižiebia dešimtys nedidelių švyturėlių – kai kurie žvejai tik dabar atvyksta į žūklę. Tamsoje viskas tampa labai panašu į „kolūkius“ Kuršių mariose, tačiau čia pat – vos už keliasdešimt kilometrų nuo namų. Žūklę baigiame turėdami po kelis kilogramus skanios, agurku kvepiančios žuvies. Susikrauname mantą ir traukiame kranto link.

Automobilis čia pat – ir nereikia laukti jokių „buranų“ ir nereikia trenktis tų kelių šimtų kilometrų dėl šios nedidelės, tačiau įdomios žuvelės.