Tubertini Feeder Cup 2013

Nespėjus nurimti aistroms po antrojo Lietuvos dugninės meškerės čempionato, vėl teko sukryžiuoti šmaikščiuosius feederius su geriausiais iš geriausių, dugninę meškerę įvaldžiusiais Lietuvos žvejais sportininkais. Ir ne tik su jais. Tubertini Feeder Cup žūklės dugnine meškere turnyras sukvietė ne tik Lietuvos „feedermeisterius“, bet ir svečius iš Baltarusijos bei Latvijos. Minėtos tarptautinės varžybos vyko praėjusį savaitgalį nuostabiame Lietuvos kurorte – Birštone. Apie šias varžybas net buvo parašytas didelis straipsnis Prienų rajono ir Birštono krašto žmonėms skirtame laikraštyje „Gyvenimas“. Čia yra idealios sąlygos panašių renginių organizavimui. Pakankamai ilga betoninė krantinė, nušienauti priėjimai prie vandens, aikštelės automobiliams ir palapinėms, viską stebinčios apsaugos kameros ir netgi elektros įvadas. Už visa tai reikia padėkoti varžybų organizatoriui klubui „Žvejonys“, klubo „Ant Bangos“ teisėjui Nagliui Miknevičiui, Birštono miesto administracijai ir aišku visiems rėmėjams. Be jų šios varžybos tikrai nebūtų įvykę. Taip pat dėkoju mūsų komandos rėmėjams UAB „Kotas“ už tikrai puikius Timar Mix jaukus, kurie ir šį kartą mūsų nenuvylė.

Dalyvavimas varžybose atima labai daug laisvo laiko. Jo praktiškai nelieka mėgėjiškoms žūklėms apie kurias dažniausiai prikeverzoju savo bloge. Tačiau, tai būtina duoklė, kurią reikia atiduoti vardan profesinio tobulėjimo. Tik varžymasis su geriausiais, bendravimas ir dalinimasis patirtimi suteikia naujų žinių ir įgūdžių. Viena yra gaudyti savo malonumui ir kita yra nepaleisti meškerės iš rankos ištisas penkias valandas. Varžybose nepasigrožėsi gamta, nėra čia kada net apsidairyti aplinkui – turi atiduoti visus 100 procentų savęs norint kažko pasiekti. Susikaupti ir dirbti. Ilgai ir sunkiai. Tai užveda, tai adrenalinas.

Žuvis Birštone tikrai kibo. Ir nepagavo jos tik tie kas negaudė. Aišku vieniems sekėsi geriau, kitiems kiek prasčiau. Geri ar blogi rezultatai visada priklauso nuo asmenybės, nuo jo profesionalumo, atsidavimo ir aišku trupučio sėkmės. O laimės išbandyti susirinko net 33 žvejai sportininkai. Jų tarpe trys komandos iš užsienio.

 Turnyro metu sėkmė dalyvius džiugino labai permainingai. Buvęs pirmas sektoriuje, kaip antai latvis Krisjans Lisovskis iš „gudriem.lv“ komandos, antrą dieną buvo tik septintas. Valdas Tichomolovas iš „Fideris – Drennan“ pirmą dieną buvo šeštas, o antrąją – triumfavo sektoriuje. Pavydėtinai stabiliausiai sekėsi gaudyti komandai „Fideris -  Timar Mix“. Tiek Paulius Korsakas, tiek Rimas Kudirka abi dienas buvo antri savo zonose. Užsidirbę 8 baudos taškus jie triuškinančia persvara laimėjo turnyrą komandinėje įskaitoje. Taip pat abu pasipuošė sidabro bei bronzos medaliais asmeninėje įskaitoje. Sakyčiau tai netgi ne sėkmė, o kruopštus pasirengimas ir sunkus darbas.

Fortūna šį kartą buvo palanki ir mūsų komandai „Ant Bangos – Timar Mix“ ir po atkaklios kovos iškovojome 2 vietą komandinėje įskaitoje. Pačiam per abu turus pavyko sugauti  daugiau nei 23 kilogramus žuvies, ir tai lėmė auksą asmeninėje įskaitoje. Džiugu. Be galo. Ketvirtą kartą iš eilės laimėdamas sektoriuje, kolegų jau esu apipilamas įvairiausiais epitetais, tokiais kaip „žvėris“, „monstras“ ar netgi „Strashnyj“.  Sergejui pasisekė kiek mažiau ir jis liko tik dešimtas.

 Šį kartą jau neberašysiu apie ilgą pasiruošimą, apie žvalgybą, treniruotes – geriau parašysiu apie naudotus įrankius, jaukus, galbūt tai padės norintiems išbandyti žūklę šioje vietoje, ar tiems kurie dalyvaus Lietuvos čempionato trečiame etape. Aišku, trumpai aptarsiu ir naudotą taktiką.

Taktika. Žuvies įvairovė Nemune ties Birštonu šiuo metu labai didelė. Čia gali sugauti ne tik kuojų, karšių ir įprastų sportininkams plakių, tačiau galima suvilioti ir šapalą, meknę, karosą ar karpį. Treniruočių metu šių žuvų taip ir nesuviliojome, tad nusprendėme orientuotis į karšius ir plakius. Apie 20 - 30 metrų nuo kranto, kur jie nesibaidydavo ir gausiai jaukinant ilgai laikydavosi šeriamame taške.

Artimesnėje distancijoje žuvis buvo gan baigšti ir kiek smulkesnė, stambesnis laimikis buvo tik kuojos, bet jos nesudarė pagrindinės laimikio masės. Na, o tolimos distancijos atsisakėme vien dėl didelio atstumo ir didelės srovės. Dugne išlaikyti masalui būtų reikėję ir 150 gr. Šėryklėlių, o tai jau ne sportiška ir labai grubu. Reljefo atžvilgiu kiek išraiškingesnės vietos buvo tik kelios, o ir jų organizatoriai pasistengė neįtraukti į gaudymo sektorius, kad sąlygos būtų kiek galima vienodesnės. Svarbiausia gausus ir pastovus jaukinimas, kuris turėjo privilioti ir išlaikyti viename taške stambesnę žuvį. 

Įrankiai. Visose varžybose naudoju Drennan Matchpro serijos aukštos klasės meškerykočius. Šį kartą ne išimtis – priklausomai nuo gaudymo atstumo ir srovės ruošiausi Medium feeder ir Super feeder kotus su 2 oz viršūnėlėmis. Tiek treniruočių metu, tiek per pačias varžybas jie tvarkėsi puikiai. Pirmą dieną gaudžiau kiek didesnėje distancijoje su „superiu“. Antrąją – gaudant kiek arčiau naudojau Medium-ą. Juo ištraukiau net septynis karšius, su kuriais nebuvo didesnio vargo. Naudojau pintą Fireline Exceed valą ir pavadėlius nuo 0,10 iki 0,12 mm storio. Kabliukus gaudymo metu keičiau pačius įvairiausius nuo 20 iki pat 10 numerio. Šėryklėlės geriausiai teisinosi Drennan Oval Groundbait Heavy 60 gr svorio. Jos puikiai gulė ir laikėsi dugne. Taip pat naudojau Drennan Feeder Gum tam, kad sušvelninčiau pinto valo netamprumą ir išvengčiau žuvies nutrūkimo. Visa tai veikė ir leido iš tiesų mėgautis žūkle.

Jaukai. Žūklė feederiu be jauko, tas pats kas šaudyti tuščiais šoviniais. Dugninei meškerei, o ypač varžybose reikalingas itin geras ir patikrintas jaukas. Visi komponentai turi būti gerai atrinkti ir tarpusavyje suderinti. Jo savybės kiekvieną kartą priklausys nuo gaudymo sąlygų. Ir vienur buvusi labai sėkminga formulė gali atnešti visiškai priešingą rezultatą, o visą rytą dirbęs vienas kvapas gali visiškai nebevilioti žuvies po pietų. Šioje žūklėje naudojau Timar Mix Elite serijos jaukus, papildomai naudojau skrudintas maltas kanapes, nemažą kiekį konservuotų kukurūzų. Visa tai nebūtų suveikę jei nebūčiau naudojęs gyvų priedų. Jie varžybose yra būtini – reikia turėti ir sliekų ir musės lervų, „pinkų“ ir netgi uodo trūklio lervų – kas atrodytų be galo keista kai už lango vasara. Be šios „mėsytės“ mūsų jaukas dažniausiai būna bevertis ir suveikti gali tiktai mėgėjiškoje žūklėje, bet ne varžybose.

Tai ir buvo sėkmės receptas, aišku be „prieskonių“ – smulkių detalių, kurias galite pajusti tik atvykę ir sudalyvavę varžybose. Laimėjimą nuo pralaimėjimo skiria tik vienas žingsnis, vienas nedidelis veiksmas, klaidinga mintis...

Dar kartą noriu asmeniškai nuo savęs ir nuo komandos „Ant Bangos – Timar Mix“ padėkoti varžybų organizatoriui klubui „Žvejonys“, Birštono miesto administracijai, rėmėjams ir aišku geriausiam komandos treneriui Linui Žvaliauskui už pamokas ir patarimus. 
    Foto Lino Žvaliausko ir Dovilės Luižytės.
    Rezultatai: komandiniai, asmeniniai.
    Daugiau foto ir dar