Ant Bangos – Timar Mix triumfas

Daliaus (Dolcas) nuotr.

Daliaus (Dolcas) nuotr.

Joninių išvakarėse, bežaidžiant paplūdimio tinklinį, lūžęs kojos pirštas kiek pakeitė ilgai planuotą praėjusios savaitės dienotvarkę. Tačiau galų gale, tai buvo tik „nedidelis“ nepatogumas ir suplanuotas dalyvavimas Lietuvos dugninės meškerės čempionato antrajame etape vis dėl to įvyko.

Dalyvauti varžybose neatlikus jokių treniruočių, neišsiaiškinus žuvies rūšinės sudėties, maitinimosi įnorių ir daug kitų niuansų, liečiančių būsimas varžybas, būtų tolygu pralaimėjimui. Tokių detalių visuma sudaro būsimą žūklės planą, kuris turėtų būti patvirtintas būtent treniruočių metu, išbandant įvairias jauko kombinacijas, kvapus, masalus, įvairias gaudymo technikas ir kita. Nėra blogiau, kai pradedi gaudyti neturėdamas tokio plano. Taigi, prieš varžybas visada stengiamės, kiek galima daugiau sužinoti apie būsimą telkinį. Ar tai būtų spiningavimo, dugninės ar kt. žūklės varžybos.

Informaciją, apie Panevėžio centre tyvuliuojantį tvenkinį, pradėjome rinkti daugiau nei prieš kelias savaites. Sužinojome, kokios žuvies galima tikėtis varžybose, išsiaiškinome, koks jo žuvingumas. Sugebėjome netgi atvykti pasižvalgyti į plūdinės meškerės varžybas, vykusias šiame pačiame telkinyje prieš pusę mėnesio, tam kad savo akimis pamatytume vandens telkinį ir gerai išanalizuotume gautą informaciją. Na ir paskutinis štrichas plane - tai  treniruotė, daroma dieną prieš būsimas varžybas.

Sergejui, nepavykus suderinti darbo ir žūklės, treniruotis atvykau pats vienas. Apie 10 ryto pasiekiau tvenkinį ir pasilabinęs su komandos  „Fideris – Timar Mix“ atstovu Rimu, pradėjau ruoštis žūklei, kurios metu reikia išbandyti viską, kas suplanuota iki šiol ir nuspręsti, kokios taktikos laikytis varžybose. Netrukus šalia įsitaiso ir daugiau sportininkų – tai „Fideris – Drennan“ atstovai Valdas ir Vidmantas, Paulius iš „Fideris - Timar Mix 2“ ir Tadas iš „Kibkit LT“ bei kiti rimčiau žiūrintys į būsimas varžybas. Valandą trukęs gražus priešpiečio oras, virsta niekaip nepraeinančia liūtimi, tad tenka slėptis po skėčiu ir nekišti nosies iki pat vakaro. Gaudau smulkmę. Šlapia. Nesugaunu nė vienos didesnės žuvies nei 70 gramų sveriantis plakis, tačiau Paulius sugeba per geras 15 minučių ištempti 2 nepilną kilogramą sveriančius karšius. Į tai nekreipti dėmesio negalima, ir tai, ką nužiūrėjau iš aplinkui gaudančių kolegų, taip pat virsta būsimo plano dalimi.

Išbandžiau įvairiausias gaudymo distancijas, išnaudojau apie 5 litrus jauko ir visą krūvą gyvų masalų. Nuo platformos nulipau tik apie 18 valandą, kada sulaukiau komandos bičiulio Sergejaus pasirodymo. Apžiūrėjus kilogramą sugautos smulkmės, veide atsirado šypsena. Tačiau teisybės dėlei galiu paminėti – tokios nekibos neturėjau jau keletą metų. Susidarė vaizdas, kad gaudydamas žymiai mažiau žuvingame telkinyje pasiektum geresnio rezultato. Bet nusivylimo nėra – kuo sunkiau tuo geriau.

Bendrais bruožais būsimą varžybų vietą daliname į dvi atkarpas – tai iki „stulpo“ ir nuo „stulpo“. Pirmojoje atkarpoje planuojam gaudyti trumpoje distancijoje ir distancijoje iš kart už lelijų, kur gan aktyviai kimba nedidelės aukšlės, saulės peršviečiami plakiukai, ir viena kita kuojytė. Čia galima tikėtis ir „bonusų“ – stambesnių raudžių ar plakių. Jaukinam ir mažiau perspektyvų tolimesnį tašką, tačiau jam dėmesio nusprendžiame skirti mažiau. Antrojoje atkarpoje viskas priešingai – didesnis dėmesys skiriamas priešingam krante esančiam vagos šlaitui, kur yra kiek kietesnis dugnas ir mažesnis gylis, mažiau aukšlių ir daugiau nedidelių karšiukų. Čia taip pat galima sulaukti „bonusinių“ karšių.

Susidedame daiktus ir važiuojame ieškoti picerijos. Picą daro 1,5 val. Pica brangi ir neskani. Pasiklystame Panevėžyje. Pasiklystame ir už Panevėžio. Apie 23 val., prasukę bereikalingus 40 kilometrų, gauname nakvynę „pionierių“ stovykloje. Ruošiame jaukus ir dar paplanavę krentame ilsėtis. Nepamenu ką sapnavau, tačiau ryte jaučiausi nepailsėjęs.

Niekada nesiseka traukti burtų – nepasisekė ir šį kartą. Ištraukiau ne tą sektorių, kurį norėjau, tačiau plūdininkų varžybų rezultatai rodė – jog jame buvo sugauta daugiausia smulkios žuvies trumpoje „štekerinėje“ distancijoje. Sergejaus sektorius buvo priešingybė – ir gaudyti jam teko pagal kitą scenarijų.

1 turas: Trumpa distancija, nedidelė, kiek įmanoma lengvesnė šėryklėlė, plonas pavadėlis ir 18 – 20 dydžio kabliukas, skirtas vienai „pinkai“ arba keliems trūkliams. Naudojau savo lengvąjį Drennan Matchpro Medium feeder kotą su Mitchell Mag Premier rite. Naudojau Cralusso feederiui skirtą mono valą ir 5 g Cralusso tinklinę šėryklėlę.  Pavadėliai 0,10 mm Preston Inovations REFLO Power ir tokio pat storio Drennan Rig Line. Jaukai – Timar Mix, tačiau tikslesnė receptūra lai lieka paslaptimi. Rezultatas: 1,537 kg aukšlių, nedidelių plakiukų ir bonusas - veik 200 g perkopianti kuoja. Likus valandai iki finišo, buvau įkirtęs stambią žuvį kategoriškai atsisakiusią pasisverti. Spėju tai būta jo didenybės lyno darbas. Po kelių minučių kovos jis pasislėpė lelijų sąžalyne ir atsilaisvino nuo kabliuko. Kiek daugiau nei šimtu gramų aplenkiu Paulių ir gaunu tik vieną baudos tašką. Po šio turo užsimaniau labai lengvo „Picker“ kotelio – manau ateinančiais metais jis būtinai papildys mano įrankius.

Sergejus gauna 3 baudos taškus savo sektoriuje. Sumoje turime 4 – tikrai puikus rezultatas – tačiau konkurentai Žvejo tribūna - 1 taip pat turi 4 taškus. Planas pavyko – nusprendžiame nieko nekeisti ir taip pat gaudyti antrąjį turą.

Antrą dieną burtai lemia, kad teks keistis zonomis ir šį kartą gaudysiu tolimoje distancijoje, tačiau dėl to nė kiek nesijaudinu. Atvirkščiai – džiaugiuosi galimybe išbandyti ir antrąją „paslaptingojo plano“ dalį.

2 turas: Gaudyti tenka tolimoje distancijoje, tad naudoju  Drennan Matchpro Super feeder kotą su 4000 dydžio Mitchell rite bei pintu Berkley FireLine Exceed valu. Kabliuką varžybų eigoje sumažinu net iki 18 numerio Drennan Red Maggot. Šėryklėlę renkuosi kiek sunkesnę – 40 g Mosella „kulkos“ kopiją. Šėrykla su šiuo kotu skrieja ir toli ir taikliai. Stengiuosi jaukinti su didesniu kiekiu gyvų priedų ir tokia taktika atneša vaisius – ištraukiu netgi virš 700 g sveriantį karšį. Rezultatas: 2,147 kg nedidelių karšiukų, kelios kuojytės bei aukšlės ir „bonusas“.

Neužilgo sužinau, kad Sergejus irgi parodo puikų rezultatą, gaudamas tik 2 baudos taškus. Viso 2 ture surenkame 3 taškus ir nepaliekame jokių šansų konkurentams. Belieka sulaukti apdovanojimų – susirenkame didžiausias taures, medalius ir aišku pilniausius maišus rėmėjų skirtų prizų. Visi plojo per petį, spaudė rankas ir sveikino su geru rezultatu, kuriuo tikrai džiaugiamės.

Netrukus laukia dar vieno „plano“ sudarymas – tai Tubertini feeder Cup 2013 varžybos, vyksiančios Birštone. Vėliau šioje pačioje vietoje vyks ir 3-asis Lietuvos dugninės čempionato etapas. Tad tuo pačiu tai bus labai gera treniruotė prieš bene sunkiausias šių metų varžybas.

Pabaigai noriu padėkoti visiems organizavusiems šias varžybas už puikiai atliktą darbą, teisėjams už greitą reakciją, dalyviams už krūvą įvairiausių patarimų ir gerą draugiją. Iki susitikimo kitame Lietuvos Dugninės Meškerės Čempionato etape. 

Rezultatai