Vėlyvas “methodas”

Pakeliui prie tvenkinio, vos pamatęs leduku užtrauktą nemažą priemiesčio balą pradėjau  abejoti. Abejojau ar iš garažo ištraukti dugniniai įrankiai neprastovės ant kranto be darbo. Būčiau turėjęs daugiau laiko žūklei, tikrai būčiau vaikęs lydekas – dabar gi beliko tik mirkyti uodo trūklio lervas, dzikus ir sliekelius. Prie visų natūralių masalų paėmiau ir kelis indelius naujų, dar nebandytų mini boiliukų – maža kas, gal didesnė žuvis neatsisakys ir didesnio kąsnio.
Su tokiomis mintimis, besidžiaugdamas nuostabiai ramiu ir saulėtu oru ruošiausi žūklės įrankius. Pasiruošiau pora meškerykočių – vieną su „flat-method“  šėryklėle, ant kurios kabinsiu 10 mm boiliukus plauko sistema ir vieną įrankį su atvira šėryklėle panaudodamas „inlain“ sistemėlę.
Pradžia buvo labai rami, geras pora valandų žuvies kibimų arba visiškai nebuvo, arba buvo tik nedideli prisilietimai prie masalo. Tinklelyje spurdėjo tik kelios kuojytės ir keli nedideli karšiukai. Kaip bebūtų keista, vienas karšiukas susiviliojo Brain Squid Octopus 10 mm boiliuku. Matomai buvo labai alkanas.

Trečiąją žūklės valandą viskas kardinaliai pasikeitė, kibimų buvo pakankamai daug ir kibo praktiškai ant visko. Dirbo ir natūralūs masalai ir meškerikotis su „method“ šėryklėle, tiesa dabar ant jos buvo uždėtas „žalias žirnelis“ t.y. Brain Green Peas – būtent šis boliliukas priviliojo didžiausias žuvis. Anokios jos didelės – po pusę kilogramo sveriantys karosai. Tiesa, vienas buvo tradicinis lietuviškas „auksinukas“ – tokią žuvį pagauti visad labai malonu. Prie karosų dar pridėjau gerą dešimtį karšiukų ir kibimas aprimo.
Žuvys maitintis nustojo pačiu laiku, laikrodis rodo, kad reikia ruoštis namo. Žūklę tikrai užskaitau, ne dėl to, kad pavyko suvilioti krūvą nedidelių žuvelių, tačiau dėl to, kad tokią super giedrą ir šiltą dieną, kai vandens paviršiaus nesujudina nė viena bangelė, praleidau nuostabioje gamtoje.