Didelė ar dar didesnė?

Beveik savaitę leidome pailsėti Dzūkijos lydekoms, tačiau savaitė prabėgo labai greitai. O tie smūgiai per spiningą vėl ir vėl iškyla atmintyje. Tad bičiulio pasiūlymas pagaudyti didžiųjų lydekų neprasprūdo pro ausis. Akimirksniu sukirtome rankomis, juk vis dar atostogos.
Rudens metas ir didelės lydekos man asocijuojasi su dideliais, giliai neriančiais vobleriais ir neaprėpiamais didžiųjų ežerų plotais. Iš dalies buvau teisus, tačiau gaudysime ne vobleriais, o dideliais guminukais, giliai ir išties viename iš didžiausių pietų Lietuvos ežerų.
Atvykome anksti. Vos prasišvietė, o vandens paviršiuje jau siūbavo keletas valtelių. Kol susikrovėme mantą, jų jau buvo per dešimt, vėliau prisijungė dar daugiau. Aišku ežeras didelis, tad apgultis nelabai ir jautėsi.

Echolotas perkopė 10 metrų gylio ribą ir mūsų masalai pradėjo leistis dugno link. Pradžiai naudojome tiek gumas, tiek voblerius paskandintus downrigerio pagalba.
Kibimo ilgai laukti neteko, tačiau žuvis neužsikirto, nors guminukas tikrai nebuvo milžiniškas – tik 20 cm ilgio. Palikti gilūs dantų rėžiai leido pagalvoti apie didelę plėšrūnę. Antro panašaus grybštelėjimo  15 metrų gylyje, sulaukėme  po gero pusvalandžio,  plaukdami  virš didžiulių mailiaus būrių.  Vėl, dantų suvarpytas tokios pačios spalvos 20 cm guminukas. Dantys įsirėžė net į masyvų 60 gramų galvakablį. Nepadėjo net papildomas didelis trišakis kabliukas.

Atrodytų reikia mažinti masalą, kad lydekai būtų lengviau paimti, tačiau atlikus atvirkštinį veiksmą ir užsidėjus dar didesnę – beveik 30 cm ilgio gumą neprašauname. Nors ir nelabai didelė, tačiau virš dviejų kilogramų sverianti lydeka buvo puikiai užsikabinusi ant vieno iš dviejų trišakių kablių.
Toliau „brūžiname“ gylius ir po gero pusvalandžio vėl kibimas ant didžiosios gumos. Po truputį, tačiau užtikrintai ištraukiame apie 4 kilogramus sveriančią margašonę. Būtent apie tokias lydekas ir kalbėjome planuodami šią žūklę. Suplojame rankomis ir net pusvalandį praplaukiojame tuščiai. Nieko nesugauna ir šalimais plaukiojantys kolegos. Vobleriai apskritai  „miega“.

Po pusvalandžio viskas kartojasi – išlinkęs spiningas, besimuistanti dvikilograminė lydeka ir vėl tas pats 30-tukas. Visišką fiasko patiria dar dvi tampomos, tokios pačios spalvos, tik 5-7 centimetrais trumpesnės gumos. Ant jų taip pat sulaukiame kibimų, tačiau lydekos tik vos apžioja masalą ir jį iš kart spjauna.
Iki vakaro sugauname dar 2 panašaus dydžio lydekas, ir visos jos susigundo pačia didžiausia mūsų turima „šlepete“. Taigi, norom nenorom iškyla klausimas, kokį guminuką geriau naudoti rudens plėšrūnėms – didelį ar dar didesnį?