Štai dabar laikas pradėjo bėgti labai greitai, rodos ką tik laikrodis rodė 23 valandą, o ir vėl beveik vidurnaktis. Kaip sakoma, laikas bėga tikrai nepastebimai, ypač kai kiekviena minutė užimta.
Šeštadienio rytą išvyką iš Lietuvos lydėjo dideliais „kąsniais” krintančios snaigės, manėme, kad teks užtrukti. Anaiptol, Lenkijoje sniego jau nebuvo ir per daug neskubėdami važiavome Ukrainos link. Rinktinės sąstatą jau žinote, tad pristatinėti manau nieko nereikia – puikių žvejų kompanija ir kelionės kilometrai tirpte tirpo.
Viskas apsivertė aukštyn kojomis tik kirtus Lenkijos – Ukrainos sieną. Tie kas dažniau lankosi Ukrainoje nenustebs, tačiau tiems kas didžiąją dalį savo gyvenimo kilometrų rieda ES keliais, pasakysiu – Kauno keliai nuostabūs. Čia asfaltą matomai kloja tiesiog ant pievos – taip išsiklaipiusių kelių man asmeniškai dar niekur neteko matyti. Nėra čia nei kelius ženklinančių stulpelių, nei tinkamo kelio ženklinimo, nei apšvietimo. Pusantro šimto kilometrų atkarpą iki Ternopilio važiavome geras tris valandas, o kūnas virpėjo dar kelias. Taigi kratymas, kratymas ir žiguliukų lenkimas. O ir girtą vairuotoją, miegantį už Lados vairo čia tikrai galima pamatyti.
Šiandien ryte, kelionės prie varžybų telkinio metu, buvome dar labiau pakraupę – kratymas ne tik, kad didėjo, bet ir pakelėse stūksančios krūvos šiukšlių labiau priminė Iraką, nei “europietišką” šalį.
Nėra viskas blogai, yra ir pliusų – kainos. Pasikeiti 50 eurų – gauni krūvą grivinų ir gyveni sau kaip ponas, beveik viską sau leisdamas. Pigiausias aišku, vietinės gamybos alkoholis, bet ir kitos kainos nesikandžioja visiškai. Viešbutis pakankamai geras ir nebrangus, maistas taip pat. Trūkumas vienas – nuo varžybų vietos gyvename 130 kilometrų, nes mieste esančiame telkinyje, kur buvo suplanuotos varžybos ledas jau per daug silpnas.
Trumpai apie treniruotę, tai kol kas neoficiali treniruotė, leidžianti geriau pažinti telkinį – galime eiti kur norime ir gaudyti kaip norime. Iš paskos niekas neseka ir su žiūronais ginkluotų žvalgų nematome. Tvenkinys, kuriame vyks varžybos išsidėstęs gilioje dauboje, kurios šlaitai labai status ir aukšti, nusėti didelėmis uolomis. Vaizdas išties nekasdieniškas, vis dėlto Karpatai. Viską gadina tik tos pačios milžiniškos krūvos šiukšlių. Lietuviai turbūt šimtą kartų tvarkingesni.
Apie žuvis ar treniruotės eigą tikrai nesiplėsiu – nes mus skaito ir visa informaciją renka kitos komandos. Pasakysiu tik vieną – tvenkinys tikrai žuvingas ir galima gaudyti pačią įvairiausią žuvį, nuo sprindinio ešerioko ar pūgžlio iki kilograminio karšio ar karoso. Na, bet tas vaikščiojimas tarp šiukšlių – baisu.
Kol kas tiek, nes miegoti liko tik kelios valandos – kelsimės su tamsa ir grįšime tik su tamsa, o rytoj vėl trumpai parašysiu nors kelias eilutes.
Daugiau foto
Dar kelios foto
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą