Męs vis dar Airijoje, męs vis dar gyvi. Nors rankos ir maudžia nuo
kasdienių treniruočių, tačiau noras siekti tikslo degte dega pas visus
dalyvius. Nuovargis jaučiasi nerealiai.
Trumpai apie šiandienos treniruotę. Turėjome garbę gaudyti viename iš sudėtingesnių sektorių. Čia buvo veik stačiausias tvenkinio šlaitas ir didelės povandeninės uolos, kurios vieną po kito „valgė“ mano svarelius skirtus žūklavietės tikrinimui. Ne ką geriau buvo ir kitiems komandos nariams, o Mantas turėjo tik siaurą griovį su lėkštesniu dugnu besitęsiantį iki 15 metrų nuo kranto. Aplink buvo lyg kokios pilies griuvėsiai. Juose laidojome ir šėryklėles ir kabliukus. Tikras išbandymas. Tačiau žuvies pagavome. Bene geriausias taškas ir buvo Manto. Vėl kibo kilograminiai unguriai, su kuriais daugiau vargo nei naudos, o prie pa kanto pliauškėjo sprindiniai upėtakiukai. Jaukai veikė, o ir taktikos daug koreguoti tikrai nereiks.
Taigi jau praktiškai žinome kaip gaudysime keturiuose iš penkių varžybų zonų. Penktojoje turėsime paskutinę treniruotę. Žinome tik tiek, kad pirmadienį čia kibo milžiniški kiekiai karšių, o dabar vyravo tik smulkios kuojytės. Jų kiekis didelis ir reiks visą varžybų laiką laikyti didelį tempą. Svoriai sunkiai prognozuojami. Pagal vietinius airius, rytoj jų gali ir visiškai nebūti.
Po treniruotės visų čempionato dalyvių laukė oficialioji varžybų atidarymo ceremonija ir paradas. Vos spėjome palysti po dušu, o jau reikėjo stovėti tarp 25 šalių dalyvių pasipuošus tautinėmis spalvomis. Lydimi gausių, susirinkusių žiūrovų aplodismentų, žygiavome Coachforto pagrindine gatve. Puikus tautinės muzikos ansamblis visą renginį puošė šauniais ritmais. Tokioje eisenoje dalyvavau pirmą kartą ir ji paliko neišdildomą įspūdį – jautėmės lyg būtume čempionai.
Susirinkę į vietinės bendruomenės salę išklausėme oficialių atstovų kalbų, puikaus koncerto, o kiekviena šalis buvo pristatyta skambant tautiškiems himnams. Daugiausia aplodismentų aišku sulaukė irijos rinktinė ir nelengviausius laikus išgyvenanti Ukrainos komanda.
Tik apie devintą valandą vakaro pajudjome viešbučio link – juk rytoj laukia paskutinė treniruočių diena.
p.s. Šiandien paskutinėje treniruotėje puikiai pagaudėm kuojų, tačiau Anglijos rinktinė sėdėdami gretimame sektoriuje gaudė ir karšius. Taigi bus šiam vakarui klausimų ir diskusijų apie pasirinktas taktikas. O dabar kol dar yra truputį laiko, visi tvarkosi įrankius. Rinktinės vyr treneris traukia burtus. Po kelių valandų žinosime kas ir kurioje zonoje gaudys. Esame šeši žvejai, tad vienas turėtų tapti atsarginiu – treneriai kol kas šią info slepia. Taigi laukiam burtų ir kaupiamės.
Trumpai apie šiandienos treniruotę. Turėjome garbę gaudyti viename iš sudėtingesnių sektorių. Čia buvo veik stačiausias tvenkinio šlaitas ir didelės povandeninės uolos, kurios vieną po kito „valgė“ mano svarelius skirtus žūklavietės tikrinimui. Ne ką geriau buvo ir kitiems komandos nariams, o Mantas turėjo tik siaurą griovį su lėkštesniu dugnu besitęsiantį iki 15 metrų nuo kranto. Aplink buvo lyg kokios pilies griuvėsiai. Juose laidojome ir šėryklėles ir kabliukus. Tikras išbandymas. Tačiau žuvies pagavome. Bene geriausias taškas ir buvo Manto. Vėl kibo kilograminiai unguriai, su kuriais daugiau vargo nei naudos, o prie pa kanto pliauškėjo sprindiniai upėtakiukai. Jaukai veikė, o ir taktikos daug koreguoti tikrai nereiks.
Taigi jau praktiškai žinome kaip gaudysime keturiuose iš penkių varžybų zonų. Penktojoje turėsime paskutinę treniruotę. Žinome tik tiek, kad pirmadienį čia kibo milžiniški kiekiai karšių, o dabar vyravo tik smulkios kuojytės. Jų kiekis didelis ir reiks visą varžybų laiką laikyti didelį tempą. Svoriai sunkiai prognozuojami. Pagal vietinius airius, rytoj jų gali ir visiškai nebūti.
Po treniruotės visų čempionato dalyvių laukė oficialioji varžybų atidarymo ceremonija ir paradas. Vos spėjome palysti po dušu, o jau reikėjo stovėti tarp 25 šalių dalyvių pasipuošus tautinėmis spalvomis. Lydimi gausių, susirinkusių žiūrovų aplodismentų, žygiavome Coachforto pagrindine gatve. Puikus tautinės muzikos ansamblis visą renginį puošė šauniais ritmais. Tokioje eisenoje dalyvavau pirmą kartą ir ji paliko neišdildomą įspūdį – jautėmės lyg būtume čempionai.
Susirinkę į vietinės bendruomenės salę išklausėme oficialių atstovų kalbų, puikaus koncerto, o kiekviena šalis buvo pristatyta skambant tautiškiems himnams. Daugiausia aplodismentų aišku sulaukė irijos rinktinė ir nelengviausius laikus išgyvenanti Ukrainos komanda.
Tik apie devintą valandą vakaro pajudjome viešbučio link – juk rytoj laukia paskutinė treniruočių diena.
p.s. Šiandien paskutinėje treniruotėje puikiai pagaudėm kuojų, tačiau Anglijos rinktinė sėdėdami gretimame sektoriuje gaudė ir karšius. Taigi bus šiam vakarui klausimų ir diskusijų apie pasirinktas taktikas. O dabar kol dar yra truputį laiko, visi tvarkosi įrankius. Rinktinės vyr treneris traukia burtus. Po kelių valandų žinosime kas ir kurioje zonoje gaudys. Esame šeši žvejai, tad vienas turėtų tapti atsarginiu – treneriai kol kas šią info slepia. Taigi laukiam burtų ir kaupiamės.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą