Į treniruotę pavėlavome geru pusvalandžiu, na ne pačią treniruotę o į pasiruošimą jai. Na nemanėm, kad mums dar reikia navigacijos, o pasirodo visi medžiai, miškeliai ir namai vienodi. Vienodi laukai, langai ir keliai. Stogą be čerpių mačiau tik prekybos centre. Tačiau dabar ne apie tai.
Šios dienos treniruotė buvo daug sunkesnė nei praėjusios. Tiek kibimo prasme, tiek ir oro sąlygomis. Senokai neteko temptis neperšlampamos striukės kapišono ir, nuo vakar dar labiau įraudusio veido, valyti lietaus lašų. Labai stiprus vėjas ir lietus negailestingai talžė tiek visas čempionato komandas, tiek ir mus. Gaudyti tolimojoje distancijoje buvo beveik nerealu, geriausiu atveju buvo galima taikliai mėtyti į 30 metrų. O kur dar pastoviai praplaukiantys milžiniški laivai, kurie sukelia tokias sroves, jog atrodo, kad jaukintą tašką šluote iššluoja. Sunkiai įtempiamą valą nešioja iš vienos pusės į kitą ir atvirkščiai. Žodžiu sąlygos – „ekstremalios“.
Tą patį galima pasakyti ir apie kibimą. Laimikiais nesidžiaugė nė viena komanda. Vos viena ar kita komanda sugavo daugiau nei du karšius. Apie kitą žuvį kalbėti dar sunkiau. Baltos žuvies sugavome nedaug, tačiau „byčiokai“ mums kibo tikrai super! Jei mažojo piršto dydžio žuvelių gaudymą galima būtų taip vadinti. Įsivaizduoju kaip keiktųsi žvejai sugavę tokius egzempliorius nuo Palangos tilto.
Šiandien laimikiais negalėjo pasigirti nė viena rinktinė. Tie patys anglai ir olandai atrodė gan blankiai ir niekaip negalėjo surasti „galų“.
Atrodytų visiškai sugadinta diena, tačiau su naujais iškilusiais klausimais. Kai kas naudodamas tokį patį jauką sugauna veik 30 nedidelių žuvelių, o kai kas nesugauna nė vienos. Kai kam kimba kuojos ir karšiai, o kai kas traukia ešerius ir nedidelius starkiukus.
Taigi šiandien turime dar daugiau klausimų nei atsakymų, ir tai jau tampa Pasaulio Čempionatų tradicija. Kaip bebūtų, save raminame, kad dar liko kelios dienos treniruočių, kad pasitaisys orai, kad sulaukėme rinktinės pastiprinimo – Romą iš Airijos ir Arnoldą iš Anglijos. Tikimės jų žinios, patirtis ir dvi poros akių padės geriau perprasti situaciją.
Būtent šiandien šis kanalas parodė savo tikrą veidą. Tikrai sunku....
Na o vakarą ir vėl leidžiame tradiciškai – soti vakarienė (beveik vienintelis dienos maistas), įrangos tvarkymas, pavadėlių rišimas, skalbimas ir, dar neprasidėjęs, susirinkimas, kurio metu įtariu, gausime pylos iš „piktų“ rinktinės trenerių.
Rytoj laukia dar sunkesnė diena – treniruotei kraštinis sektorius, o po jos čempionato atidarymas, eisena ir visi kiti malonumai, tačiau apie tai tik rytoj.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą