Tiesiogine to žodžio prasme, buvome prikelti ryte giedoti pradėjusio
gaidžio. Juodas, garažus, „Olandiškas“, tačiau labai jau įkyrus. Akių
daugiau sumerkti taip ir nepavyko.
Greiti pusryčiai su lietuviška dešra ir vietinių vištų kiaušiniais, paskubom vykstantis pasikrovimas ir mes jau kelyje.
Iki varžybų vietos geri 50 kilometrų, tačiau kelią įveikiame labai greitai. Norisi kuo greičiau statytis platformas, skleistis meškeres ir pradėti mirkyti masalus. Galvose jau sukasi dvikilograminių karšių vaizdai.
Trumpam sustojame šalia varžybų įsikūrusių vietinių žūklės reikmenų pardavėjų. Kai kas brangiau, kai kas pigiau, tačiau kaip ir buvo galima tikėtis, pasirinkimas skurdokas. Tad įsigyjame tik po keletą pakelių kabliukų ir pirmyn į pirmosios dienos „boxą“. Tarp pasaulio čempionų Anglų ir Portugalijos rinktinės.
„Pasisekė“ – galvojo visa rinktinė, bus nesunku šnipinėti anglijos rinktinės grandus.
Truputį daugiau nei valandą užtruko pasiruošimas ir šeši skirtingi jaukai pradėjo vilioti olandišką žuvį. Šešios skirtingos jaukų kombinacijos, šeši skirtingų žvejų sugebėjimai ir skirtingas mąstymas turėjo lengviau padėti susigaudyti situacijoje. Kanalo struktūra atrodė labai paprasta. Staigesnis pagilėjimas šalia kranto iki kokių 8 metrų, 24 metrų distancijoje, o toliau lengvas gilėjimas iki 14 metrų. Daugumoje vyrauja dumblas ir tik nuo 35 metrų nuo kranto galima pajausti nedidelius akmenis ar kriauklėmis nusėtą dugną. Visos mūsų gaudymo vietos atkarpoje nieko išraiškingesnio nebuvo.
Pasakysiu atvirai – per penkias valandas sugebėjau ištraukti tik du, miniatiūrinius „byčiokus“. O vienintelis rimtas kibimas užklupo labai netikėtai ir buvo nerealizuotas. Apmaudu, ir netgi labai. Tačiau tai skaudi tiesa.
Ir aš buvau ne vienas. Visi šeši negalėjome suprasti beveik nieko. Ir tik keliems iš mūsų pavyko ištraukti po kelis karšius. Visi kiti gi užsiėmėme bandymais. Sunku ką nuspręsti iš tų kelių karšių, tačiau pirmos mintys mūsų galvose jau virpa. Tikslesnes išvadas pasakys treneriai vakarinio susirinkimo metu.
Truputį kitokia situacija buvo pas mūsų kaimynus. Portugalai gaudė tik du, o Anglijos rinktinė tiesiog šėlo. Visi sugaudė nuo 3 iki 7 kilogramų žuvies, kurios pagrindą sudarė karšiai ir ešeriai. Pavydėtina situacija – tikiuosi mūsų trenerių štabas užfiksavo visą reikiamą informaciją. Kitos rinktinės taip pat nieko gero neparodė. Pasak nuogirdų – gaudė tik anglai.
21 valandą Lietuvos laiku sugiedame himną su viso pasaulio lietuviais ir laukiame susirinkimo. Manau sėdėsime nuleidę galvas ir raudonuosime, tačiau lai tai būna tik pirmas prisvilęs blynas. Rytoj bus geriau.
Greiti pusryčiai su lietuviška dešra ir vietinių vištų kiaušiniais, paskubom vykstantis pasikrovimas ir mes jau kelyje.
Iki varžybų vietos geri 50 kilometrų, tačiau kelią įveikiame labai greitai. Norisi kuo greičiau statytis platformas, skleistis meškeres ir pradėti mirkyti masalus. Galvose jau sukasi dvikilograminių karšių vaizdai.
Trumpam sustojame šalia varžybų įsikūrusių vietinių žūklės reikmenų pardavėjų. Kai kas brangiau, kai kas pigiau, tačiau kaip ir buvo galima tikėtis, pasirinkimas skurdokas. Tad įsigyjame tik po keletą pakelių kabliukų ir pirmyn į pirmosios dienos „boxą“. Tarp pasaulio čempionų Anglų ir Portugalijos rinktinės.
„Pasisekė“ – galvojo visa rinktinė, bus nesunku šnipinėti anglijos rinktinės grandus.
Truputį daugiau nei valandą užtruko pasiruošimas ir šeši skirtingi jaukai pradėjo vilioti olandišką žuvį. Šešios skirtingos jaukų kombinacijos, šeši skirtingų žvejų sugebėjimai ir skirtingas mąstymas turėjo lengviau padėti susigaudyti situacijoje. Kanalo struktūra atrodė labai paprasta. Staigesnis pagilėjimas šalia kranto iki kokių 8 metrų, 24 metrų distancijoje, o toliau lengvas gilėjimas iki 14 metrų. Daugumoje vyrauja dumblas ir tik nuo 35 metrų nuo kranto galima pajausti nedidelius akmenis ar kriauklėmis nusėtą dugną. Visos mūsų gaudymo vietos atkarpoje nieko išraiškingesnio nebuvo.
Pasakysiu atvirai – per penkias valandas sugebėjau ištraukti tik du, miniatiūrinius „byčiokus“. O vienintelis rimtas kibimas užklupo labai netikėtai ir buvo nerealizuotas. Apmaudu, ir netgi labai. Tačiau tai skaudi tiesa.
Ir aš buvau ne vienas. Visi šeši negalėjome suprasti beveik nieko. Ir tik keliems iš mūsų pavyko ištraukti po kelis karšius. Visi kiti gi užsiėmėme bandymais. Sunku ką nuspręsti iš tų kelių karšių, tačiau pirmos mintys mūsų galvose jau virpa. Tikslesnes išvadas pasakys treneriai vakarinio susirinkimo metu.
Truputį kitokia situacija buvo pas mūsų kaimynus. Portugalai gaudė tik du, o Anglijos rinktinė tiesiog šėlo. Visi sugaudė nuo 3 iki 7 kilogramų žuvies, kurios pagrindą sudarė karšiai ir ešeriai. Pavydėtina situacija – tikiuosi mūsų trenerių štabas užfiksavo visą reikiamą informaciją. Kitos rinktinės taip pat nieko gero neparodė. Pasak nuogirdų – gaudė tik anglai.
21 valandą Lietuvos laiku sugiedame himną su viso pasaulio lietuviais ir laukiame susirinkimo. Manau sėdėsime nuleidę galvas ir raudonuosime, tačiau lai tai būna tik pirmas prisvilęs blynas. Rytoj bus geriau.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą