Pavasaris vis labiau įsibėgėja. Šiandien termometro stulpelis netgi perkopė 18 laipsnių padalą. Puiku, tai reiškia, kad žuvys pradeda maitintis ne tik Nemune. Ir pavasarinė upės apgultis po truputį slūgsta, daugelis žvejų pasirenka kitus vandens telkinius, taip atlaisvindami daugumą perspektyvių vietų šapalų žūklei.
Man to ir tereikia – kiekvieną pavasarį stengiuosi susiorganizuoti bent kelias tokias žūkles, nes vėliau prasidėjus sportiniam sezonui laiko paprasčiausiai nelieka. O ir praleisti progą pakovoti su viena iš stipriausių ir gražiausių mūsų upių žuvų būtų neatleistina.
Šapalų žūklė yra viena iš paprastesnių – ypatingo pasiruošimo čia nereikia. Tereikia šiek tiek skaityti upę, nebijoti pasivaikščioti pakrantėmis, turėti pakankamai tvirtus įrankius, na dar neprošal skardinė konservuotų kukurūzų ir batonas nuo pusryčių stalo.
Kaip viskas vyksta? Pradžia – tai tinkamų įrankių pasiruošimas. Tam tiks bet kokio rimtesnio gamintojo dugninei žūklei skirtas kotas. Pageidautina greitos akcijos ir viršūnėlėmis skirtomis gaudyti svoriais nuo 2 oz. (apie 60 gr.). Laibesnių viršūnių nepatariu naudoti, nes srovė jas stipriai išlenkia ir kimbantis šapalas sunkiau užsikerta. Taip pat jei yra galimybė – naudokite standesnes, anglies pluošto viršūnes.
Valą geriausia naudoti monofilamentinį arba fluorokarboninį apie 0.26 – 0.28 mm storio. Galima naudoti ir pintą, tačiau be ilgo šoklyderio jau nebeapsieisite. Šapalų žūklėje sistema turi būti pakankamai tampri, nes žuvis tikrai stipri ir gali lengvai nutraukti net ir storoką pavadėlį, jei gaudysite tik pintu valu. Pavadėlis taip pat neplonas – nerekomenduoju dėti plonesnio nei 0.18 mm. nes atsisveikinti su kabliuku galite nė nespėję pajausti žuvies svorio – šapalo kibimas toks stiprus, kad meškerykočiai lekia nuo stovelių. Kabliukai stambesni – 8-10 numerio, plataus linkimo ir storos vielos. Sistemėlė – paprasčiausia „paternoster“ su ilgoku iki metro ilgio pavadėliu. Svareliai nuo 30 iki 60 gr. priklausomai nuo vietos.
Taigi kai įrankiai sutvarkyti belieka pasirinkti tinkamą vietą. Iš esmės Nemuno aukštupyje apie Alytų, Druskininkus labai sunku rasti bent kilometro ilgio ruožą kur nebūtų nė vienos šapalų žūklei tinkamos vietos. Tai dažniausiai „išėjimai“ iš duobės, ar sietuvos kur mažėja gylis. Vietos su lygesne srove prieš seklumas ar tolygaus gylio ruožas žemiau seklumos. Būtina bent nedidelė srovė ir šalimais esanti upės vaga ar pagilėjimas. Tiek pavasarį, tiek ir vasarą šapalų buvimo vietos yra labai panašios. Savo žūklėse aš pasirenku 3-5 tokias potencialias vietas ir einu per jas praleisdamas po 1 - 1,5 valandos kiekvienoje.
Atsistoti reikia kiek aukščiau numatomos gaudymo vietos ir mesti 45 laipsnių kampu pasroviui. Nesibaiminkite jei masalą srovė išneš į krantą – dažnai šapalai pavasarį priplaukia visai šalia jo. Masalai patys paprasčiausi – kukurūzas, batonas, žirniai. Jaukini dažniausiai tuo kuo ir gaudai – iš saujos berdamas kukurūzus, kad juos srovė dugnu ridentų pro tą vietą kur sumesti masalai.
Dabar svarbiausia – neikite toli nuo meškerių. Šapalo kibimas labai stiprus, tad nepriveržkite ritės stabdžio mirtinai. Užsikirtusi žuvis turėtų po truputį ištraukti valo iš ritės. Netriukšmaukite – jei už keliasdešimt metrų žemiau jūsų įsitaiso gaudyti kolega – jūsų šansas sugauti žuvį sumažėja dvigubai. Tyla čia labai svarbi.
Tokia, nesudėtinga žūkle šiandien aš ir mėgavausi. Per gerą pusdienį buvo vos trys kibimai. Du virš kilogramo sveriantys šapalai apsilankė fotosesijoje ir toliau plaukioja savo stichijoje. Darykite tą patį, juk šapalas vertas dėmesio tik kaip žūklės objektas, – kriauklėje ir ant keptuvės šioms žuvims ne vieta.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą