Na, bet grįžkime prie pirmojo Lietuvos Dugninės meškerės etapo Skirvytėje, vykusio praėjusį savaitgalį, juk taip jo buvo laukta ir jam ruoštasi. Dažnai geras startas suteikia tiek motyvacijos, kad, atrodo, gali pasiekti bet ką.
Visgi šiose varžybose, mano nuomone, būta ir trūkumų. Tikrai ne organizavime, ar blogai parinktoje vietoje. Trūkumas – žuvies, kurią mes pripratę joje gaudyti. Pagrindinį sportininkų laimikio svorį sudarė dar neišsineršę karšiai. Ir jų buvo išties daug – startinio jaukinimo metu retai šėryklėlė pasiekdavo dugną neužkabinusi kokio plačiašonio. O varžybų metu didžioji ištrauktų karšių dalis buvo užsikabinusi už šono, pelekų ar kitų vietų ir tik retesni egzemplioriai susigundydavo trūklio lervomis ant kabliuko. Taigi, didelė pagunda nesąžiningiems sportininkams padidinti laimikio svorį, juo labiau, kad teisėjų tikrai trūko. Esant tokiai situacijai, jų turėtų būti bent po kelis kiekvienoje zonoje ir dirbti jie turėtų „non-stop“. Dabar gi to nebuvo ir niuansų, manau, buvo įvairių, bet čia jau sportininkų sąžinės reikalas. Pagal taisykles žuvis užskaitoma, jei kabliukas įstrigęs galvos srityje, tad ta sritis irgi nėra tinkamai apibrėžta.
Didžiąją dalį karšių pats pagavau už priekinių pelekų, tad paleisdavau be sąžinės graužaties ir tik keli buvo užsikabinę tvarkingai „į burną“, arba galvos srityje. Būtent jie ir atgulė į mano skiaurę svėrimui.
Tai toks vienintelis šių varžybų trūkumas. Na dar galima paminėti didelius kiekius nutrauktų pavadėlių ir šėryklėlių, bet tai jau kasdienybė. Visa kita man patiko: puikus oras, puiki sportininkų kompanija ir ideali atmosfera mūsų „Ant Bangos – BRAIN“ komandoje.
Šiemet startavome su naujienomis. Mūsų komandą parėmė UAB „Rerija“ ir ukrainiečių jaukų bei priedų gamintojas BRAIN. Taip pat komandoje startavo „naujokas“ Artūras Skvirba. Naujokas tik dugninės varžybose, tačiau ne sportinėje žūklėje, tad kaip ir tikėjomės, jau pirmojo starto metu nušluostė nosis daugeliui senbuvių. Išties šaunu – komanda sustiprėjusi ir tai aiškiai parodė abiejų varžybų dienų rezultatai.
Pirmame ture visi sugaudė labai stabiliai ir tik mano rezultatas buvo labai nuviliantis, niekaip negalėjau susitvarkyti su savo sektoriumi, neturėjau žuvies ir tik didelių pastangų dėka nelikau paskutinis. Rodės treniruotėse atidirbta taktika neveikė visiškai. Komandos bičiuliai sugaudė puikiai ir taip ištempė komandą į pirmąją vietą.
Antrajai dienai nekeitėme praktiškai nieko, tačiau dar prastesnis smulkios žuvies kibimas viduryje turo privertė kardinaliai keisti taktiką ir tik tokiu būdu išsikapstėme. Pasak trenerio, po pirmos valandos komandinėje įskaitoje, buvome nukritę į pačią turnyrinės lentelės apačią ir tik laiku pakeista kai kuriose zonose taktika leido išlikti viršuje.
Labai padėjo ir fortūna – Gražvydas dvi dienas gaudė tame pačiame, kraštiniame sektoriuje. Tai padėjo gan lengvai sutaupyti baudos balus.
Taigi, pabaigai labai noriu padėkoti visai komandai už įdėtas pastangas ir geranoriškumą. Už puikią nuotaiką ir tarpusavio pagalbą. Dėkoju treneriui už beveik trisdešimt praeitų kilometrų pernešinėjant informaciją ir taisant klaidas. Džiaugiuosi už tris komandos narius pirmajame dešimtuke ir už Gražvydo bronzą. Už puikų Artūro debiutą ir komandinį darbą. Dėkoju UAB „Rerija“, kompanijai BRAIN. Ir iki susitikimo 2-ąjame etape Kauno mariose!
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą