"Birštono" etapui besiruošiant

Antrajame Lietuvos Dugninės meškerės čempionato etape šiaip ne taip išsikapstėme iš penktosios vietos, ir visai nedaug trūko iki pirmosios. Smagus buvo etapas. Smagus dėl to, kad telkinys jau truputį pažystamas, kad treniruočių taktika suveikė, na ir galų gale, kad padariau asmeninį „Bublių“ rekordą.
O štai mėnesio pabaigoje mūsų laukia tikrai sunkios varžybos. Žūklė Nemune ties Birštonu ne tik kasmet vis kitokia, tačiau kardinaliai gali pasikeisti ir per vieną dieną. Pakisti gali ir žuvies susibūrimo vietos ir kibimo intensyvumas, galų gale gali nustoti kibti visiškai. Ir jeigu šiandien karšiai veriasi kaip išprotėję, tai po savaitės, išskridus lašalams, juos suvilioti reiks milžiniškų pastangų.

O kol jie kimba galime ruoštis  ir tikėtis, kad viskas išliks panašiai.
Šiandien į Birštoną atvykau kiek anksčiau – su tikslu užimti kranto atkarpą visai komandai. Susinešiau mantą, pasistačiau platformą, pasiruošiau jauką, susitvarkiau meškerykočius ir ėmiau laukti. O laukti, sėdint ir žiūrint į šokančius srovėje karšius, pasirodo ne taip jau paprasta. Tiek to – kemšu šėryklėlę ir į vandenį.
Kibimai pasipila vienas po kito – kuojytė, kilbukas, plakiukas, rodos, toks judesys niekada nesibaigs. Tačiau tai truko tik gerą pusvalandį ir viskas nurimo. Supratau, kad į jaukinamą tašką atplaukė stambesnė žuvis. Dar kelios minutės ir po stiproko smūgio viršūnėlė atsipalaidavo. Lengvai pakeliu meškerykotį ir pajuntu solidžius karšio „muksėjimus“. Vos kelios minutės ir žuvis graibšte.

Po pirmojo plačiašonio praėjo tik geros penkios minutės ir feederis vėl sulingavo. Antrasis beveik pusantro kilogramo karšis atgulė į skiaurę. Panašus šou tesėsi geras dvi valandas su nedidelėmis pauzėmis. Tiesiogine to žodžio prasme – smaginausi.
 Vėliau suvažiavo "Ant Bangos - BRAIN" komandos bičiuliai, daug kalbų, daug triukšmo – sugebėjome net ir krūmapjovę užsikurti. Kibimai rimo, rimo ir visiškai nurimo.
Tada prasidėjo treniruotė. Sakyčiau labai produktyvi, ir nors žuvys nebebuvo tokios aktyvios, tačiau parinkus tinkamą jauką, masalą ir kitas slaptas priemones pagauti buvo galima. Kol kas kortų neatversime – juk po kelių savaičių vienas iš sudėtingesnių – „Birštono“ etapas.