Sekmadienis

   

    Dugninė, dugninė, dugninė.... Truputį pabodo. Juo labiau, kad mėgstu ir spiningą rankose palaikyti. Taip atsitiko ir praėjusį sekmadienį - vietoj Nemuno karšių pasirinkau mikromasalus ir dažniausiai alkanus ešerius.
    Taigi didelis dzūkijos ežeras. Pavargstam kol randam susibūrusį mailiuką. Tačiau radus 8 metrų gylyje kibimų ilgai laukti netenka ir vienas po kito smagūs dryžuočiai ryja Reins-us ir normą surenkame vos per kelias valandas.

Skaityti toliau

3 – iasis Lietuvos dugninės meškerės čempionato etapas Birštone

                            Nugalėti visose be išimties varžybose vargu ar pavyks. Yra pakilimai, yra ir nusileidimai. Be pralaimėjimų niekada neišmoksime vertinti pergalių. Tad šias karčias piliules reikia karts nuo karto praryti  tam, kad nesustoti, kad judėti į priekį ir dirbti, dirbti, dirbti...

                             Trečiasis Lietuvos dugninės meškerės čempionato etapas išties nebuvo lengvas nė vienai komandai ar dalyviui. Ir nors visai neseniai vykęs Tubertini Feeder Cup 2013 čempionatas leido gerai susipažinti su Nemunu ties Birštonu, perprasti čia gyvenančias žvynuotąsias ir gerai pasitreniruoti, tačiau buvęs geras kibimas treniruočių metu tik sumaišė dalyvių kortas ir ant nugalėtojų pakylos užlipo tik tie kurie sugebėjo prisitaikyti ir parodyti stabilumą, tik tie, kurie iš paskutiniųjų siekė pergalės.

                             Prieš paskutinis etapas turėjo parodyti, kas yra kas ir daugiau ar mažiau išaiškinti būsimus viso čempionato prizininkus. Kai kam galbūt ir ketvirtas etapas nebūtų nieko lėmęs. Taip neįvyko ir prognozuoti galutinius čempionato rezultatus tapo dar sudėtingiau. Dabar viskas priklausys nuo paskutinio etapo, vyksiančio Bublių tvenkinyje rugsėjo antroje pusėje. Na bus taip kaip bus, o aš prisėdau rašyti ne prognozių, bet papasakoti apie praėjusį savaitgalį vykusias varžybas.

                             Dauguma čempionato dalyvių Birštone treniravosi ne po vieną kartą, o kai kurie apsilankė ir penkis kartus bandydami įvairiausias jaukų kombinacijas, gardžiausius kvapus, gaudydami įvairiausiais atstumais, naudodami dideles ir mažas šėryklėles. Kiekvienas stengėsi atrasti tą laimės raktelį, atrakinsiantį garbingą nugalėtojų pakylą. Gal būt, dėl to visos komandos prieš startą buvo labai geros nuotaikos, visi tikėjo savo jėgomis ir neabejojo užimsiantys aukštas vietas, tačiau prizinės vietos yra tik kelios, o norinčiųjų jas užimti susirinko per keturiasdešimt.

                             Komanda „Ant Bangos – Timar Mix“ taip pat neliūdėjo. Aš puikiai pasirodžiau per Tubertini taurę ir daugumai buvau vienas iš pagrindinių konkurentų, Sergejus – vietinis, gaudantis čia kas antrą dieną, taip pat turėjo būti sunkiai įkandamas – mes tikrai buvome vieni iš lyderių ir tai parodė pirmos dienos rezultatai – Sergėjus paėmė savo zoną, o aš iš savosios parsinešiau tris taškus. Apie asmeninę pergalę jau galėjau pamiršti, tačiau komanda turinti 4 baudos taškus ir net 4 taškais lenkianti artimiausius varžovus po pirmo turo, tikrai atrodo grėsmingai. Belieka sugaudyti taip pat stabiliai arba net dvigubai prasčiau ir pergalė arba bent jau sidabro medaliai turėtų kaboti ant kaklo. Bet nereikia pamiršti fortūnos, sėkmės burtų traukime ir to, kad gaudome upėje, kur žuvies kibimas tiesiogiai priklauso nuo vandens lygio, srovės stiprumo ir daug daugiau aktyvų maitinimąsi lemiančių faktorių nei stovinčiame vandenyje.

                             Apskritai varžybų metu žuvis nebuvo tokia aktyvi, kaip galima buvo tikėtis. Kibimas abi dienas buvo labai nevienodas. Pavyzdžiui, pirmąjį  turą gaudžiusieji „pliaže“ su sąlyginai mažesniu gyliu ir didesne srove buvo pačioje turnyrinės lentelės apačioje, o antrą dieną tie patys sektoriai padovanojo tikrai solidžius svorius. Tai krentantis, tai per gerus 20 centimetrų kylantis upės vanduo labai keitė žuvies aktyvumą. Abi dienas buvo labai sunku sulaikyti žuvį virš pakloto jauko kilimo. Vos viena ar dvi keliaudavo į tinklelį ir vėl ilgoka pauzė, kurios metu tekdavo verstis per galvą, stengiantis priversti žuvį kibti. Ko tik nebuvo daroma:  keičiamos distancijos, kvapai, masalai;  virė tikra pragaro virtuvė, kad tik suvilioti dar vieną žuvelioką.

                             Naktį prieš antrą turą smarkiai lijo – beveik visoje Lietuvoje nuvilnijo škvalas su žaibais ir kaip iš kibiro pliaupiančiu lietumi. Šiek tiek drumstesnis ir vis kylantis vanduo nežadėjo nieko gero. Išsitraukiu sektorių kiek aukščiau pirmą turą gaudžiusio Pauliaus Korsako iš Fideris - Timar Mix – 2 komandos. Pirmame ture jis sugavo kiek virš 5 kilogramų na, o mano sektoriuje sugautas žuvies svoris nesiekė ir 4. Nieko nepadarysi – reiks dar labiau stengtis ir išnaudoti visas galimybes. Valanda po valandos, tirpsta varžybų laikas, tačiau stabiliau maitintis žuvies niekaip nepriverčiu – kimba lygiai taip pat, kaip ir per pirmąjį turą. Bandau ieškoti klaidų jauke, taktikoje, tačiau bergždžiai. Jaučiu, kad gaunu į skudurus nuo pusės savo sektoriuje gaudančių varžovų. Apmaudu. Nuotaika kiek pakyla kai sužinau, jog žemiau sėdintis kaimynas tesugauna kiek daugiau nei 600 gramų. O juk jo sektoriuje vakar buvo perkopta 5 kilogramų riba. Protu nesuvokiu tokio skirtumo. Kol kas pasvėrus 7 paskutinius A sektoriaus dalyvius pirmauju surinkdamas daugiau nei 5 su puse kilogramo. Tačiau čia mano laimė ir išsenka – sveriama  vakarykštė nekibumo rekordus sumušusi atkarpa ir nuo nugalėtojų tolstu vis toliau. Neištveriu nepasižiūrėjęs tolimesnio svėrimo, nusivylimo banga vis labiau ir labiau slegia. Lieku 5 sektoriuje, o trūko vos vieno 350 gramų sveriančio karšiuko ar stambesnės kuojos ir būčiau buvęs pirmas. Dabar surenku 8 taškus ir galutinėje įskaitoje tenkinuosi tik „mediniu“ medaliu.

                             Dar didesnis smūgis laukia Sergejaus – šiandien jis surenka nesuprantamai daug – net 12 taškų, o juk vakar buvo pirmas. Fortūna nusigręžė – stovim ir tylim. Rankų kaip vakar jau nebespaudžiam ir veiduose šypsenų nebematyti. Pirma vieta išsprūdo lyg būtų nelaikoma. Nepapuolame, net tarp prizininkų – liekame ketvirti į priekį užleisdami rankų nenuleidusius Fideris - Timar Mix – 2, Zvejys.lt ir Kibkit.lt komandas. Tai buvo jų varžybos – jų triumfas.

 Šis etapas – viena didžiausių gautų pamokų.  Tai dar kartą įrodo, kiek daug mes nežinome ir nemokame, kiek daug reikia dirbti ir tobulėti, kovoti su pačiu savimi. Aišku rankų nenuleisime, dar atkakliau ruošimės ir kovosime – juk yra su kuo ir yra dėl ko.

Pabaigai norėčiau padėkoti visiems varžybų dalyviams už puikų „mūšį“, pasveikinti šauniai pasirodžiusius prizininkus ir palinkėti neužmigti ant laurų. Dėkui visiems padėjusiems organizuoti šį renginį, o ypač komandos treneriui ir fotografui Linui Žvaliauskui už dar ir dabar ausyse skambančius priekaištus, bei patarimus. Dėkoju mūsų komandos rėmėjams UAB „Kotas“ už neįkainojamą paramą ir tikrai puikius Timar Mix jaukus. Dėkui varžybų teisėjams ir visiems, visiems, visiems buvusiems šiose varžybose. Iki susitikimo rugsėjo pabaigoje prie Bublių tvenkinio Kėdainiuose.

Komandiniai varžybų rezultatai

Asmeniniai varžybų rezultatai

Lino Žvaliausko foto

Skaityti toliau

Rytas šalia Nemuno

   Puikus rytas praleistas prie Nemuno, beveik pačiame Alytuje. Kalbos, kad kimba karšiai tikrai nebuvo be pagrindo. O jau žuvies stiprumas - traukti ją gan stiprioje srovėje vienas malonumas. Kelios saujos šutintų žirnių ir kibimo agresyviai suvirpinti meškerykočiai šokte šoka nuo stovelių. Tiesa su šėryklėle pagaudyti nepavyksta - aukšlės ryja net po 2 žirnius ant kablio. Tikras malonumas, ir ypač kai aplink nėra nė vieno žvejo.

Skaityti toliau

Tubertini Feeder Cup 2013

Nespėjus nurimti aistroms po antrojo Lietuvos dugninės meškerės čempionato, vėl teko sukryžiuoti šmaikščiuosius feederius su geriausiais iš geriausių, dugninę meškerę įvaldžiusiais Lietuvos žvejais sportininkais. Ir ne tik su jais. Tubertini Feeder Cup žūklės dugnine meškere turnyras sukvietė ne tik Lietuvos „feedermeisterius“, bet ir svečius iš Baltarusijos bei Latvijos. Minėtos tarptautinės varžybos vyko praėjusį savaitgalį nuostabiame Lietuvos kurorte – Birštone. Apie šias varžybas net buvo parašytas didelis straipsnis Prienų rajono ir Birštono krašto žmonėms skirtame laikraštyje „Gyvenimas“. Čia yra idealios sąlygos panašių renginių organizavimui. Pakankamai ilga betoninė krantinė, nušienauti priėjimai prie vandens, aikštelės automobiliams ir palapinėms, viską stebinčios apsaugos kameros ir netgi elektros įvadas. Už visa tai reikia padėkoti varžybų organizatoriui klubui „Žvejonys“, klubo „Ant Bangos“ teisėjui Nagliui Miknevičiui, Birštono miesto administracijai ir aišku visiems rėmėjams. Be jų šios varžybos tikrai nebūtų įvykę. Taip pat dėkoju mūsų komandos rėmėjams UAB „Kotas“ už tikrai puikius Timar Mix jaukus, kurie ir šį kartą mūsų nenuvylė.

Dalyvavimas varžybose atima labai daug laisvo laiko. Jo praktiškai nelieka mėgėjiškoms žūklėms apie kurias dažniausiai prikeverzoju savo bloge. Tačiau, tai būtina duoklė, kurią reikia atiduoti vardan profesinio tobulėjimo. Tik varžymasis su geriausiais, bendravimas ir dalinimasis patirtimi suteikia naujų žinių ir įgūdžių. Viena yra gaudyti savo malonumui ir kita yra nepaleisti meškerės iš rankos ištisas penkias valandas. Varžybose nepasigrožėsi gamta, nėra čia kada net apsidairyti aplinkui – turi atiduoti visus 100 procentų savęs norint kažko pasiekti. Susikaupti ir dirbti. Ilgai ir sunkiai. Tai užveda, tai adrenalinas.

Žuvis Birštone tikrai kibo. Ir nepagavo jos tik tie kas negaudė. Aišku vieniems sekėsi geriau, kitiems kiek prasčiau. Geri ar blogi rezultatai visada priklauso nuo asmenybės, nuo jo profesionalumo, atsidavimo ir aišku trupučio sėkmės. O laimės išbandyti susirinko net 33 žvejai sportininkai. Jų tarpe trys komandos iš užsienio.

 Turnyro metu sėkmė dalyvius džiugino labai permainingai. Buvęs pirmas sektoriuje, kaip antai latvis Krisjans Lisovskis iš „gudriem.lv“ komandos, antrą dieną buvo tik septintas. Valdas Tichomolovas iš „Fideris – Drennan“ pirmą dieną buvo šeštas, o antrąją – triumfavo sektoriuje. Pavydėtinai stabiliausiai sekėsi gaudyti komandai „Fideris -  Timar Mix“. Tiek Paulius Korsakas, tiek Rimas Kudirka abi dienas buvo antri savo zonose. Užsidirbę 8 baudos taškus jie triuškinančia persvara laimėjo turnyrą komandinėje įskaitoje. Taip pat abu pasipuošė sidabro bei bronzos medaliais asmeninėje įskaitoje. Sakyčiau tai netgi ne sėkmė, o kruopštus pasirengimas ir sunkus darbas.

Fortūna šį kartą buvo palanki ir mūsų komandai „Ant Bangos – Timar Mix“ ir po atkaklios kovos iškovojome 2 vietą komandinėje įskaitoje. Pačiam per abu turus pavyko sugauti  daugiau nei 23 kilogramus žuvies, ir tai lėmė auksą asmeninėje įskaitoje. Džiugu. Be galo. Ketvirtą kartą iš eilės laimėdamas sektoriuje, kolegų jau esu apipilamas įvairiausiais epitetais, tokiais kaip „žvėris“, „monstras“ ar netgi „Strashnyj“.  Sergejui pasisekė kiek mažiau ir jis liko tik dešimtas.

 Šį kartą jau neberašysiu apie ilgą pasiruošimą, apie žvalgybą, treniruotes – geriau parašysiu apie naudotus įrankius, jaukus, galbūt tai padės norintiems išbandyti žūklę šioje vietoje, ar tiems kurie dalyvaus Lietuvos čempionato trečiame etape. Aišku, trumpai aptarsiu ir naudotą taktiką.

Taktika. Žuvies įvairovė Nemune ties Birštonu šiuo metu labai didelė. Čia gali sugauti ne tik kuojų, karšių ir įprastų sportininkams plakių, tačiau galima suvilioti ir šapalą, meknę, karosą ar karpį. Treniruočių metu šių žuvų taip ir nesuviliojome, tad nusprendėme orientuotis į karšius ir plakius. Apie 20 - 30 metrų nuo kranto, kur jie nesibaidydavo ir gausiai jaukinant ilgai laikydavosi šeriamame taške.

Artimesnėje distancijoje žuvis buvo gan baigšti ir kiek smulkesnė, stambesnis laimikis buvo tik kuojos, bet jos nesudarė pagrindinės laimikio masės. Na, o tolimos distancijos atsisakėme vien dėl didelio atstumo ir didelės srovės. Dugne išlaikyti masalui būtų reikėję ir 150 gr. Šėryklėlių, o tai jau ne sportiška ir labai grubu. Reljefo atžvilgiu kiek išraiškingesnės vietos buvo tik kelios, o ir jų organizatoriai pasistengė neįtraukti į gaudymo sektorius, kad sąlygos būtų kiek galima vienodesnės. Svarbiausia gausus ir pastovus jaukinimas, kuris turėjo privilioti ir išlaikyti viename taške stambesnę žuvį. 

Įrankiai. Visose varžybose naudoju Drennan Matchpro serijos aukštos klasės meškerykočius. Šį kartą ne išimtis – priklausomai nuo gaudymo atstumo ir srovės ruošiausi Medium feeder ir Super feeder kotus su 2 oz viršūnėlėmis. Tiek treniruočių metu, tiek per pačias varžybas jie tvarkėsi puikiai. Pirmą dieną gaudžiau kiek didesnėje distancijoje su „superiu“. Antrąją – gaudant kiek arčiau naudojau Medium-ą. Juo ištraukiau net septynis karšius, su kuriais nebuvo didesnio vargo. Naudojau pintą Fireline Exceed valą ir pavadėlius nuo 0,10 iki 0,12 mm storio. Kabliukus gaudymo metu keičiau pačius įvairiausius nuo 20 iki pat 10 numerio. Šėryklėlės geriausiai teisinosi Drennan Oval Groundbait Heavy 60 gr svorio. Jos puikiai gulė ir laikėsi dugne. Taip pat naudojau Drennan Feeder Gum tam, kad sušvelninčiau pinto valo netamprumą ir išvengčiau žuvies nutrūkimo. Visa tai veikė ir leido iš tiesų mėgautis žūkle.

Jaukai. Žūklė feederiu be jauko, tas pats kas šaudyti tuščiais šoviniais. Dugninei meškerei, o ypač varžybose reikalingas itin geras ir patikrintas jaukas. Visi komponentai turi būti gerai atrinkti ir tarpusavyje suderinti. Jo savybės kiekvieną kartą priklausys nuo gaudymo sąlygų. Ir vienur buvusi labai sėkminga formulė gali atnešti visiškai priešingą rezultatą, o visą rytą dirbęs vienas kvapas gali visiškai nebevilioti žuvies po pietų. Šioje žūklėje naudojau Timar Mix Elite serijos jaukus, papildomai naudojau skrudintas maltas kanapes, nemažą kiekį konservuotų kukurūzų. Visa tai nebūtų suveikę jei nebūčiau naudojęs gyvų priedų. Jie varžybose yra būtini – reikia turėti ir sliekų ir musės lervų, „pinkų“ ir netgi uodo trūklio lervų – kas atrodytų be galo keista kai už lango vasara. Be šios „mėsytės“ mūsų jaukas dažniausiai būna bevertis ir suveikti gali tiktai mėgėjiškoje žūklėje, bet ne varžybose.

Tai ir buvo sėkmės receptas, aišku be „prieskonių“ – smulkių detalių, kurias galite pajusti tik atvykę ir sudalyvavę varžybose. Laimėjimą nuo pralaimėjimo skiria tik vienas žingsnis, vienas nedidelis veiksmas, klaidinga mintis...

Dar kartą noriu asmeniškai nuo savęs ir nuo komandos „Ant Bangos – Timar Mix“ padėkoti varžybų organizatoriui klubui „Žvejonys“, Birštono miesto administracijai, rėmėjams ir aišku geriausiam komandos treneriui Linui Žvaliauskui už pamokas ir patarimus. 
    Foto Lino Žvaliausko ir Dovilės Luižytės.
    Rezultatai: komandiniai, asmeniniai.
    Daugiau foto ir dar

Skaityti toliau

Ant Bangos – Timar Mix triumfas

Daliaus (Dolcas) nuotr.

Daliaus (Dolcas) nuotr.

Joninių išvakarėse, bežaidžiant paplūdimio tinklinį, lūžęs kojos pirštas kiek pakeitė ilgai planuotą praėjusios savaitės dienotvarkę. Tačiau galų gale, tai buvo tik „nedidelis“ nepatogumas ir suplanuotas dalyvavimas Lietuvos dugninės meškerės čempionato antrajame etape vis dėl to įvyko.

Dalyvauti varžybose neatlikus jokių treniruočių, neišsiaiškinus žuvies rūšinės sudėties, maitinimosi įnorių ir daug kitų niuansų, liečiančių būsimas varžybas, būtų tolygu pralaimėjimui. Tokių detalių visuma sudaro būsimą žūklės planą, kuris turėtų būti patvirtintas būtent treniruočių metu, išbandant įvairias jauko kombinacijas, kvapus, masalus, įvairias gaudymo technikas ir kita. Nėra blogiau, kai pradedi gaudyti neturėdamas tokio plano. Taigi, prieš varžybas visada stengiamės, kiek galima daugiau sužinoti apie būsimą telkinį. Ar tai būtų spiningavimo, dugninės ar kt. žūklės varžybos.

Informaciją, apie Panevėžio centre tyvuliuojantį tvenkinį, pradėjome rinkti daugiau nei prieš kelias savaites. Sužinojome, kokios žuvies galima tikėtis varžybose, išsiaiškinome, koks jo žuvingumas. Sugebėjome netgi atvykti pasižvalgyti į plūdinės meškerės varžybas, vykusias šiame pačiame telkinyje prieš pusę mėnesio, tam kad savo akimis pamatytume vandens telkinį ir gerai išanalizuotume gautą informaciją. Na ir paskutinis štrichas plane - tai  treniruotė, daroma dieną prieš būsimas varžybas.

Sergejui, nepavykus suderinti darbo ir žūklės, treniruotis atvykau pats vienas. Apie 10 ryto pasiekiau tvenkinį ir pasilabinęs su komandos  „Fideris – Timar Mix“ atstovu Rimu, pradėjau ruoštis žūklei, kurios metu reikia išbandyti viską, kas suplanuota iki šiol ir nuspręsti, kokios taktikos laikytis varžybose. Netrukus šalia įsitaiso ir daugiau sportininkų – tai „Fideris – Drennan“ atstovai Valdas ir Vidmantas, Paulius iš „Fideris - Timar Mix 2“ ir Tadas iš „Kibkit LT“ bei kiti rimčiau žiūrintys į būsimas varžybas. Valandą trukęs gražus priešpiečio oras, virsta niekaip nepraeinančia liūtimi, tad tenka slėptis po skėčiu ir nekišti nosies iki pat vakaro. Gaudau smulkmę. Šlapia. Nesugaunu nė vienos didesnės žuvies nei 70 gramų sveriantis plakis, tačiau Paulius sugeba per geras 15 minučių ištempti 2 nepilną kilogramą sveriančius karšius. Į tai nekreipti dėmesio negalima, ir tai, ką nužiūrėjau iš aplinkui gaudančių kolegų, taip pat virsta būsimo plano dalimi.

Išbandžiau įvairiausias gaudymo distancijas, išnaudojau apie 5 litrus jauko ir visą krūvą gyvų masalų. Nuo platformos nulipau tik apie 18 valandą, kada sulaukiau komandos bičiulio Sergejaus pasirodymo. Apžiūrėjus kilogramą sugautos smulkmės, veide atsirado šypsena. Tačiau teisybės dėlei galiu paminėti – tokios nekibos neturėjau jau keletą metų. Susidarė vaizdas, kad gaudydamas žymiai mažiau žuvingame telkinyje pasiektum geresnio rezultato. Bet nusivylimo nėra – kuo sunkiau tuo geriau.

Bendrais bruožais būsimą varžybų vietą daliname į dvi atkarpas – tai iki „stulpo“ ir nuo „stulpo“. Pirmojoje atkarpoje planuojam gaudyti trumpoje distancijoje ir distancijoje iš kart už lelijų, kur gan aktyviai kimba nedidelės aukšlės, saulės peršviečiami plakiukai, ir viena kita kuojytė. Čia galima tikėtis ir „bonusų“ – stambesnių raudžių ar plakių. Jaukinam ir mažiau perspektyvų tolimesnį tašką, tačiau jam dėmesio nusprendžiame skirti mažiau. Antrojoje atkarpoje viskas priešingai – didesnis dėmesys skiriamas priešingam krante esančiam vagos šlaitui, kur yra kiek kietesnis dugnas ir mažesnis gylis, mažiau aukšlių ir daugiau nedidelių karšiukų. Čia taip pat galima sulaukti „bonusinių“ karšių.

Susidedame daiktus ir važiuojame ieškoti picerijos. Picą daro 1,5 val. Pica brangi ir neskani. Pasiklystame Panevėžyje. Pasiklystame ir už Panevėžio. Apie 23 val., prasukę bereikalingus 40 kilometrų, gauname nakvynę „pionierių“ stovykloje. Ruošiame jaukus ir dar paplanavę krentame ilsėtis. Nepamenu ką sapnavau, tačiau ryte jaučiausi nepailsėjęs.

Niekada nesiseka traukti burtų – nepasisekė ir šį kartą. Ištraukiau ne tą sektorių, kurį norėjau, tačiau plūdininkų varžybų rezultatai rodė – jog jame buvo sugauta daugiausia smulkios žuvies trumpoje „štekerinėje“ distancijoje. Sergejaus sektorius buvo priešingybė – ir gaudyti jam teko pagal kitą scenarijų.

1 turas: Trumpa distancija, nedidelė, kiek įmanoma lengvesnė šėryklėlė, plonas pavadėlis ir 18 – 20 dydžio kabliukas, skirtas vienai „pinkai“ arba keliems trūkliams. Naudojau savo lengvąjį Drennan Matchpro Medium feeder kotą su Mitchell Mag Premier rite. Naudojau Cralusso feederiui skirtą mono valą ir 5 g Cralusso tinklinę šėryklėlę.  Pavadėliai 0,10 mm Preston Inovations REFLO Power ir tokio pat storio Drennan Rig Line. Jaukai – Timar Mix, tačiau tikslesnė receptūra lai lieka paslaptimi. Rezultatas: 1,537 kg aukšlių, nedidelių plakiukų ir bonusas - veik 200 g perkopianti kuoja. Likus valandai iki finišo, buvau įkirtęs stambią žuvį kategoriškai atsisakiusią pasisverti. Spėju tai būta jo didenybės lyno darbas. Po kelių minučių kovos jis pasislėpė lelijų sąžalyne ir atsilaisvino nuo kabliuko. Kiek daugiau nei šimtu gramų aplenkiu Paulių ir gaunu tik vieną baudos tašką. Po šio turo užsimaniau labai lengvo „Picker“ kotelio – manau ateinančiais metais jis būtinai papildys mano įrankius.

Sergejus gauna 3 baudos taškus savo sektoriuje. Sumoje turime 4 – tikrai puikus rezultatas – tačiau konkurentai Žvejo tribūna - 1 taip pat turi 4 taškus. Planas pavyko – nusprendžiame nieko nekeisti ir taip pat gaudyti antrąjį turą.

Antrą dieną burtai lemia, kad teks keistis zonomis ir šį kartą gaudysiu tolimoje distancijoje, tačiau dėl to nė kiek nesijaudinu. Atvirkščiai – džiaugiuosi galimybe išbandyti ir antrąją „paslaptingojo plano“ dalį.

2 turas: Gaudyti tenka tolimoje distancijoje, tad naudoju  Drennan Matchpro Super feeder kotą su 4000 dydžio Mitchell rite bei pintu Berkley FireLine Exceed valu. Kabliuką varžybų eigoje sumažinu net iki 18 numerio Drennan Red Maggot. Šėryklėlę renkuosi kiek sunkesnę – 40 g Mosella „kulkos“ kopiją. Šėrykla su šiuo kotu skrieja ir toli ir taikliai. Stengiuosi jaukinti su didesniu kiekiu gyvų priedų ir tokia taktika atneša vaisius – ištraukiu netgi virš 700 g sveriantį karšį. Rezultatas: 2,147 kg nedidelių karšiukų, kelios kuojytės bei aukšlės ir „bonusas“.

Neužilgo sužinau, kad Sergejus irgi parodo puikų rezultatą, gaudamas tik 2 baudos taškus. Viso 2 ture surenkame 3 taškus ir nepaliekame jokių šansų konkurentams. Belieka sulaukti apdovanojimų – susirenkame didžiausias taures, medalius ir aišku pilniausius maišus rėmėjų skirtų prizų. Visi plojo per petį, spaudė rankas ir sveikino su geru rezultatu, kuriuo tikrai džiaugiamės.

Netrukus laukia dar vieno „plano“ sudarymas – tai Tubertini feeder Cup 2013 varžybos, vyksiančios Birštone. Vėliau šioje pačioje vietoje vyks ir 3-asis Lietuvos dugninės čempionato etapas. Tad tuo pačiu tai bus labai gera treniruotė prieš bene sunkiausias šių metų varžybas.

Pabaigai noriu padėkoti visiems organizavusiems šias varžybas už puikiai atliktą darbą, teisėjams už greitą reakciją, dalyviams už krūvą įvairiausių patarimų ir gerą draugiją. Iki susitikimo kitame Lietuvos Dugninės Meškerės Čempionato etape. 

Rezultatai

Skaityti toliau