Sinoptikų išpranašauta pūga už lango lankstė storiausias medžių šakas, tačiau noras, iškeisti šiltą guolį į susitikimą su pusmetį nematytais klubiečiais, buvo stipresnis.
Paskubomis išgertas puodelis karštos arbatos sušildė krūtinę
ir peržengus laukujų durų slenkstį jau nebeatrodė taip šalta. Susirenku kolegas
atvykusius iš Kauno, idėjinį klubo „vadą“ iš Daugų ir pirmyn prie ežero.
Čia jau laukia pilnas ekipažas iš Vilniaus. Vėliau
prisijungia ir dar keturi klubo nariai iš sostinės.
Pirmi žingsniai ant plono ledo, ankščiau atvykę kolegos jau
spėja iškrapštyti ir kelis miniatiūrinius ešeriukus. Tuo žūklę galėtume ir
užbaigti, nes ledas labai nesaugus. Didžioji dalis ežero padengta storu sniego
sluoksniu, o po juo ledo storis vos vienas ar du centimetrai. Tikrai tikėjomės
storesnio, juolab, kad visą savaitę laikėsi minusinė temperatūra.
Pūga nejuokais įsišėlo ir vietoj skirstymosi po miegamuosius
nusprendžiame patikrinti vieną šalimais, miško apsuptoje dauboje , lyg krislas
įstrigusį ežerėlį.
Stovėjimo aikštelėje jau randame vieną automobilį.
Apsikarstę žvejybine manta nučiuožiame stačiu šlaitu žemyn ir lipame ant
ledinės ežero dangos. Priekrantėje, šalia spanguolių krūmais užžėlusių iškyšuliukų, ledas be sniego, tad pakankamai
tvirtas išlaikyti ir penketą žvejų vienoje vietoje, na o ežerėlio vidurys taip
pat padengtas sniegu ir ledo storis siekia vos kelis centimetrus.
Susirinkę ant ledo uždegame žvakutę ir tylos minute
pagerbiame prieš mėnesį anapilin išėjusį klubo bičiulį Gintarą. Tai buvo tikrai
puikus žmogus ir kolega, gausios bei darnios šeimos galva. Labai geras žvejas –
sportininkas, Lietuvos poledinės žūklės čempionas. Ne vienam iš klubo kolegų jo
patarimai padėjo užlipti ant nugalėtojų pakylos.
Ore sudžeržgia sukami ledo grąžtai, pradeda čaižėti peikenų
smūgiai. 12 žvejų pasklinda po ledą, tuo sukeldami nemažą nuostabą vietiniams,
turbūt niekada nemačiusiems tokio žvejų antplūdžio. Pirmi, vos sprindžio
dydžio, juodi lyg derva ešeriukai suspurda ant plonyčio valo. Pastatomi keli,
metus žūkladėžėse be darbo pragulėję skrituliai.
Kimba beveik kiekvienoje eketėje, tačiau vos keliasdešimt
gramų siekiančios žuvys. Viską atperka visiškai neužpučiantis šaltas vėjas, tik
retkarčiais nuo aukštų pakrantės pušų už apykaklės nusileidžia nupustyta vėjo
snaigė.
Bendraujame, mokomės vieni iš kitų. Mėginame blizgutes bei
„balansyrus“ , tačiau kaip ir skrituliai, nerezultatyviai. Stebimės ešeriukų
gausa ir niekur nematytu akiplėšiškumu – vienas jų nutraukia plonytį 0,05 mm
valą ties susidariusiu mazgu ir už kelių minučių, pasipuošęs auksiniu „auskaru“
godžiai pakimba ant kolegos, gaudžiusio už gerų 4 metrų avižėlės.
Greitai prabėga trumpa žiemos diena. Na o besiruošiant namo
visus nustebina Kasparo parnešama didžiulė lydeka. Šypsena nedingsta iš
laimingo žvejo veido – juk net vietiniai žvejai čia nėra sugavę didesnės nei
kilogramo dantytosios, o prieš kelis metus, pasak jų- lydekų čia visiškai
nebuvo. Svarstyklės sustoja ties 8 su puse kilogramo riba. Tai didžiausia iki
šiol kolegos sugauta aštriadantė. Neeilinis laimikis užkuria spėliojimų apie
lydekos kilmę laviną, na o užklaustas „vietinis“ tik patrūkčioja pečiais.
Neilga fotosesija ir ateina laikas skirstytis. Tačiau
neilgam – jau sausio 5 dieną klubo išstatyta komanda kausis LSŽKL (Lietuvos
Sportinės Žūklės Klubų Lygos) poledinės žūklės čempionato pirmajame etape ir
kovos dėl Lietuvos čempionų vardo. O iki to dar laukia kelios sunkios
treniruotės.
Dėkoju visiems klubo Ant Bangos bičiuliams už puikiai
praleistą laiką nuostabiame Dzūkijos kampelyje. Iki susitikimo.
2 komentarai (-ų):
Svarstykles geros :) Jinghuizun
aha - liežuvį nusilaužt galima :D
Rašyti komentarą