Treniruotė

Pagrindinė sąlyga, norint pasiekti pergalę ar bent jau užlipti ant kiek įmanoma aukštesnio nugalėtojų pakylos laiptelio bet kurioje sporto šakoje yra treniruotės. Ir ne šiaip treniruotės, o reiklios ir kiek įmanoma labiau priartintos prie realiose varžybose esančių sąlygų.

Poledinės žūklės sportas, kaip tai bebūtų keista, tačiau niekada nestovi vietoje. Atrodytų ką daugiau čia galima išrasti? Meškerėlė, plonas valas ir volframinės avižėlės naudojamos jau ne vieną dešimtmetį, titaninių ledo grąžtų taip pat galima įsigyti be didelių sunkumų. Bet visgi naujienų daug – skiriasi ir gaudymo taktika, ir įrankių kokybė, o tobulai įvaldyti gaudymo techniką praktiškai neįmanoma. Ir jeigu prieš dvejus metus buvai nepralenkiamas ir nusišypsojus fortūnai iškovojai Lietuvos poledinės žūklės čempiono titulą, pasipuošei auksiniu čempiono žiedu, tai nereiškia, kad praleisto žūklės sezono metu prarasta kompetencija turnyrinėje lentelėje tavęs nenustums į antrąjį dešimtuką.

 Taigi sąlygas kiek įmanoma labiau priartintas prie esamų Lietuvos sportinės žūklės klubų lygos (LSŽKL) varžybose sukurti yra ganėtinai keblu, tai gali pakeisti tik dalyvavimas „draugiškose“ varžybose. Tokios nuomonės laikosi klubo „Ant Bangos“ treneris. Ir po žodeliu „treniruotės“ slepiasi žodis „varžybos“.

Nors iki pirmųjų LSŽKL varžybų dar kelios savaitės, tačiau nesnaudžiame ir pirmąją savo treniruotę būsimoje varžybų vietoje išnaudojame kiek įmanoma produktyviau. Ant ledo susirenka beveik visas klubo komandų startinis personalas. Išsidaliname uodo trūklio lervas, gauname trumpą instruktažą iš trenerio ir pirmyn.

Darome du, vienos valandos trukmės turus skirtingose ežero vietose. Sužymime sektorius ir po komandos pradedame darytis „bazes“, kaišioti vienas kitam vėliavėles ir kitokias taktines gudrybes. Šaltis ryte apie -17 tad ant mano meškerėlių suvyniotas POWER 0,06 mm valas greit pavirsta 0,08 mm storio „dratu“ ir baisiai painiojasi, o dar didesnis ploninimasis priveda prie „bonusinio“ ešerio atitrūkimo su varinės spalvos volframo „auskaru“. Kimba gan aktyviai, nors dauguma ešeriukų vos piršto dydžio. Sugauname ir keletą kuojų, kurių dydis taip pat nieko gero nežada. Po turo suskaičiuojame žuvis – aptariame rezultatus, pamaitiname vietinį galo dar nepriėjusį „Brisių“ ir aišku gauname pylos iš „teisėjo“. Tas negerai, anas negerai, nėra greičio, nematom ledo ir t.t. Ginčytis beprasmiška – visi pripažįstame klydę ir stengiamės išvengti buvusių klaidų 2 ture.

 Po pietų atšyla, skaisčiai šviečia saulė, tad nenorėdamas daugiau laidoti brangiai kainuojančių avižų imu meškerėles su 0,07 storio Drennan Team England Rig Line valu. Man šis valas naujiena ir tai bus pirmas jo bandymas, kaina nesiskiria nuo ankstesniais metais siųsto iš UK parduotuvių, tad tai gali būti vienintelis valas, kurį naudosiu ateinančiose varžybose, + jo be problemų galima nusipirkti KOTAS parduotuvėse.

Kibimas dar geresnis nei pirmame ture, ešeriukus traukiame vieną po kito ir laimėtojas bus tas, kuris dirbs greičiausiai. Klaidų darome žymiai mažiau, na o žuvies sugauname daug daugiau. Kai kas pagerina rezultatą net dvigubai. Nenoriu labai girti Drennan valo, tačiau šį turą nesunarpliojau nė vienos meškerės, nenutraukiau nė vienos avižos ir  ištraukiau beveik 200 g svėrusį ešeriuką. Tad valas pateisino visus mano lūkesčius.

Turo aptarimas užtrunka kiek ilgiau, papietaujame ir paleidę sugautus žuveliokus, įkalbame Aidą pasidalinti savo „greituminio“ gaudymo paslaptimis. Išties nemačiau greičiau žuvį gaudančio sportininko – fotoaparatas nespėja sufokusuoti, o krepšelyje jau spurda eilinis ešeriukas. Rankos kaip robotai – automatiškai atlieka nustatytus judesius.

Keli nevykę bandymai pakartoti tą patį ir laikas baigti žūklę. Saulė jau krypsta horizonto link. Visi jaučiame nuovargį, maudžia kelius, skauda nugaros. Ir nors ant ledo pasitreniravome geras kelias valandas, atrodo lyg būtume iškrovę traukinio vagoną. O ateityje laukia dar viena treniruotė, po jos varžybos, paskui vėl treniruotė ir vėl varžybos. Ir taip visą žiemą ir visa tik dėl to nepaprastai saldaus pergalės jausmo.