Baigiant sezoną

               Paskutinės sezono  žūklės visiškai neplanavau. Išsinešęs žūklės rakandus į kiemą ir belaukdamas atvykstančių bičiulių, pagalvojau, kad ši žūklė gali vykti bet kur. Kibs kuojos ar ešeriai – man visiškai jokio skirtumo, svarbiausia smagiai praleisti laiką ir išlikti sausam.

                Apsvarstę 5 geriausius pasiūlymus nusprendėme aplankyti Metelio ežerą, kuriame praėjusio sezono pabaigoje turėjome puikią žūklę. Tada, 4 varomi ratai padėjo neklampoti per purvą, dabar gi - tik per juos teko visiems keleiviams bristi per pažliugusią pievą. Vos nepasodinome ant dugno. Nelaukėme atbėgančio įsiutusio kaimiečio ir greitai atsidūrėme kitame ežero krante, kur automobilį galima palikti visai prie pat vandens.

                 Pakrantėje ledas jau visai prastas, vietomis daug nedidelių properšų, vietomis labai minkštas ir gerai pasistengus koja galima išmušti eketę. Einant toliau ledas žymiai geresnis, dar pakankamai kietas ir vientisas.

                Pradedame nuo žuvies paieškos giliausiose ežero vietose, tačiau greitai tokia žūkle nusiviliame – kimba vien piršto dydžio ešeriukai ir viena kita nedidelė kuoja. Bičiulis net pasiima echolotą, tačiau nusprendžiame, kad paprasčiau žuvį aptikti gaudant, nei stebint ekraną. Gyliuose randame vos kelis rimtesnius ešerius, tačiau 1 žuvis neatstoja 20 išgręžtų ekečių.

                Pajudu kranto link ir 4 metrų gylyje aptinku ištisai kimbančias kuojas. Iki 150 g sveriančios žuvys pajaukinus kimba viena po kitos. Sportininko instinktas daro savo ir gerą valandą praleidžiu traukdamas žuvį po žuvies. Nukloju visą ledą kuojytėmis, vėliau visas paleidžiu atgal į eketę.

                Pakrantėje, apie 2 metrų gylyje randu visai neblogų ešeriukų. Prisimenu vaikystę ir gaudau žuvytes stebėdamas per eketę. Didesnę avižėlę visiškai ignoruoja, tačiau 2,3 mm šratelį siurbia be didesnių ceremonijų. Tik didesni egzemplioriai ilgai apžiūrinėja masalą ir ilgai nesiryžta ragauti. Taip begaudydami puikiai leidžiame laiką, sugauname ir didesnių, beveik 200 gramų sveriančių egzempliorių. Traukti iš tokio gylio plonu valu tikras malonumas, tuo labiau kai giliau karaliauja vien mailius.

                Taip besismagindami ir baigiame šį poledinės žūklės sezoną. Gailime, kad jis buvo toks trumpas, kad neaplankėme daugelio tikrai šaunių žūklaviečių, kad neįvyko kelios geros poledinės žūklės varžybos, kad nepagerinau nė vieno savo rekordo... Tačiau džiaugiuosi, kad atviro vandens sezonas prasidės visai netrukus.