Kalendorius primena, kad tuoj įpusės paskutinis žiemos mėnuo, tačiau mano tinklaraštyje dar nėra nė vieno įrašo apie rimtesnę poledinę žūklę. Galite pamanyti, jog sergu, esu išvykęs ar kitos priežastys neleidžia prisėsti prie kompiuterio. Anaiptol, viskas yra žymiai paprasčiau – nėra laiko. Pameškerioti savo malonumui per paskutines keturias savaites buvau tik 2 kartus, o ir tos dvi žūklės visiškai nebuvo įspūdingos – stingdantis šaltis ir beprotiškai pučiantis vėjas neleido visiškai pasidžiaugti poledinės žūklės malonumais. Dar viena tokio vėlavimo priežastis – labai įtemptas sportinės poledinės žūklės tvarkaraštis. Kiekvieną savaitgalį vyksta net po kelis sportinius renginius, kuriuose labai norisi sudalyvauti, tačiau tenka rinktis svarbesnį sportininko karjerai.
Taip nutiko ir praėjusį savaitgalį, kai tuo pat metu vyko poledinės žūklės
avižėle Lietuvos čempionato 1 turas Mantviliškio užtvankoje ir Lietuvos
poledinio blizgiavimo čempionatas Aukštadvaryje. Taigi teko rinktis. Ir
pasirinkau - žūklę avižėle, palikdamas klubo kolegoms organizacinius reikalus
Kuusamo taurėje. Su varžybomis jie susitvarkė puikiai, ką rodo dauguma gerų
komentarų žūklės tinklalapiuose.
Kaip jau žinote, sėkmės varžybose galima tikėtis tik atlikus geras ir
produktyvias treniruotes, tad su likusiais klubo Ant Bangos kolegomis į
Kėdainius atvažiavome diena ankščiau. Kolegų tikrai nemažai – šių metų
Poledinės žūklės čempionate išstatome net 3 komandas, panašiai pasielgia ir
Alytaus klubas Taparas surinkdami 12 sportininkų, na o dauguma senųjų klubų
tesugeba surinkti po vieną žvejų ketvertą.
Taigi, apie treniruotes. Nepaisant siaučiančios pūgos ir 13 laipsnių
siekiančio šaltuko atlikome tikrai kruopštų darbą. Vadovaujant daugiamečio
klubo trenerio L. Žvaliausko išanalizuojame telkinį. Ir nors iki idealaus
tvenkinio pažinimo trūksta laiko, tačiau tvenkinio batimetriją ir pačius
kibiausius taškus sugebame rasti. Šiose varžybose reiks gaudyti smulkius
ešeriukus ir pūgžliukus, tačiau galima tikėtis ir stambesnių ešerių kibimų arba
pavienių kuojų. Apsisprendžiame dėl avižėlių dydžių, valų storių, jaukų bei
masalų ir vykstame į viešbutį ruoštis.
Rytas prasideda siurprizais. Atvažiavę į starto vietą sužinome, kad
varžybos vyks visiškai kitoje tvenkinio vietoje. Tai tikrai nustebinusi naujiena,
juk šių vietų nė velnio nežinome. Pasak gandų, dieną prieš varžybas čia
treniravosi Lifosos komanda – jiems bus lengviau.
Ištraukiami burtai. Sužinome naujienas apie Lietuvos sportininko
diskvalifikavimą FIPSED varžybose už dopingo kontrolės pažeidimus, aišku tai
liūdina, tačiau ši diskvalifikacija įvyko tik dėl informacijos trūkumo arba
savalaikio jos pateikimo. Dar šiame ture nustebino sprendimas - iš gaudymo
sektorių neatitverti kranto linijos, jei norėjai galėjai drąsiai lysti į švendryną
ir „tyliai“ gaudyti. Gerai tai, kad daugumoje vietų pakrantė buvo tuščia.
Po jaukų patikrinimo išsiskirstome aplink sektorius, aišku, visų akys
įsmeigtos į žvejus iš Kėdainių. Startas duotas ir ilgai laukta dvikova užverda
visuose keturiuose sektoriuose. Kas iš kart stengiasi išgręžti dešimtis ekečių,
kas sėda į pirmąją, kiekvienas galvoja savarankiškai. Svarbiausia rezultatas.
Išgręžiu keturias eketes nuo kranto linijos, ten kur susibūrus pagrindinė
žvejų masė ir pradedu jas tikrinti. Kiekvienoje eketėje randu po kelis mažus
ešeriukus, tačiau intensyvesnio kibimo nėra. Treneris privertė pakelti akis ir
pasiėmęs grąžtą tekinas pasileidau į priešingą krantą, kur šalia nuvirtusios
eglės bazę jau buvo pasidaręs vienas iš Lifosos meškeriotojų. Jaukinu iš rankos
trūkliais sumaišytais su trupučiu jauko baltai žuviai ir vėl grįžtu gaudyti
ešeriukų. Juos randu tik kelis, tad darausi dar kelias eketes tvenkinio
viduryje ir tikrinu tašką šalia eglės. Kibimas praktiškai ištisas, tačiau žuvis
labai maža, vyrauja ešeriukai ir pūgžliukai, tačiau sugaunu ir kelias nedideles
kuojas. Pastoviai pajaukinu trūkliais ir kibimui aprimus tikrinu eketes,
esančias viduryje tvenkinio. Čia situacija nesikeičia – nedideli pūgžliai. Kai
kas pagauna nemažai stambių kuojų ir suprantu, kad su smulkme laimėti nepavyks,
tačiau jų rasti man niekaip nepavyksta ir likus valandai apsistoju ties
dvejomis eketėmis, kur pastoviai kimba smulkmė.
Pirmo turo rezultatai man tikrai nieko gero neparodo, su savo 1182 gr
sveriančia smulkme parodau 7 rezultatą sektoriuje, o išmetus vieną
individualistą komandai uždirbu net 6 baudos taškus. Kituose sektoriuose
komandos rezultatai žymiai geresni A. Skvirba laimi zoną, A. Šunta savo
sektoriuje lieka antras ir tik S. Bartusevičius sektoriuje lieka šeštas
komandai uždirbdamas 5 taškus. Galutinėje 1 turo lentelėje surenkame 14 taškų
kartu su Šiaulių Fortūna komanda. Noriu paminėti ir varžybų naujoką M. Eigirdą
iš Ant Bangos, kuris buvo pirmas savo sektoriuje. Komanda neapsiėjo ir be
geltonų kortelių – vieną užsidirbo S. Bartusevičius už atstumą tarp sportininkų
ekečių.
Grįžę į viešbutį daug analizuojame rezultatą, greitai pamatome darytas
klaidas ir neįvertintas mistines Mantviliškio kuojas. Sukuriame planą antram
varžybų turui, juolab, kad jis vyks ten, kur vyko treniruotė ir yra mums jau
žinomas.
Kitos dienos rytas pasitinka žymiai švelnesniu oru ir mažesniu vėju, tačiau
tai nereiškia, kad tikrai bus lengva. Savo sektoriuje turiu du taškus, kur galiu
tikėtis ištiso smulkmės kibimo, tačiau reikia labai stebėti sektorių ar nepasirodys
„balta“ žuvis. Abu taškai dirba kaip ir tikėjausi – nors žuvis ir labai smulki
(vidurkis 2.5 -3 gr.), tačiau kimba godžiai ir užtikrintai. Įsitaisau prie
eketės, kur mažesnis gylis ir vieną po kito traukiu žuveliokus. Pastoviai
dairausi, ar nepasirodys kuojos, tačiau pagal sportininkų judėjimą tampa aišku,
kad šį turą jos nebus. Įvyksta ir nemalonus dalykas, judėdamas sektoriuje
pametu samtelį ledui už tai esu apdovanojamas geltona kortele – tai reiškia,
kad jei per 2 metus nors kartą ant ledo man iškris pirštinė ir jos nepastebėsiu
būsiu diskvalifikuotas, o komanda neteks rezultato. Kad ir koks tai būtų
absurdas, tačiau taip jau nuspręsta.
Sugautų žuvyčių skaičiaus nefiksuoju, tačiau po svėrimo paaiškėja, kad
sugavau 1379 gr., o tai pirmas rezultatas sektoriuje, artimiausią konkurentą
aplenkiu keliais šimtais gramų. Komandos bičiuliams šį kartą sekasi kiek
prasčiau A. Skvirba lieka 4 sektoriuje, A. Šunta – 6, o S. Bartusevičius - 7.
Greitai suskaičiuojame rezultatą ir sveikiname save su pergale. Artimiausius
konkurentus – Fortūną aplenkiame net 8 taškais. Tikrai geras rezultatas pirmame
lygos etape. Dar noriu paminėti ir tą patį M. Eigirdą, kuris ir antrame ture
užėmė 3 vietą ir surinkdamas 4 baudos taškus tapo varžybų nugalėtoju tarp
asmenininkų, antras liko komandos bičiulis A. Skvirba.
Džiaugiamės rezultatu, atsiimame apdovanojimus ir už praėjusio sezono
pasirodymą – komanda praėjusiais metais buvo antra, A. Šunta asmeniškai buvo
pirmas, o aš trečias.
Taigi taip vystėsi pirmas Lietuvos čempionato etapas, ir nors rezultatu
esame patenkinti, tačiau labai neramina geltonos kortelės – ateinančiame etape
teks būti ypač atidiems, o tai reiškia mažesnį greitį ir gal būt blogesnį
rezultatą. Pabaigai noriu padėkoti klubo treneriui L. Žvaliauskui už tai, kad
nenuleidžia rankų, už tai, kad ieško tiesos ir yra mūsų klubo sportininkams
tikras pavyzdys. Taip pat noriu padėkoti visiems Ant Bangos žvejų klubo nariams
už paramą ir ištikimybę. Na ir aišku jums – mano tinklaraščio skaitytojai už
ilgą naujų įrašų laukimą, kitas įrašas atsiras tikrai greičiau, tačiau
nuliūdinsiu tuos, kam nepatinka varžybos – jis bus apie 2 lygos etapą
Šiauliuose.Rezultatai
Daugiau R. Kudirkos nuotraukų
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą