LSŽKL 2 etapas

Viskas ne taip jau ir blogai – nei geltonos kortelės gavau, nei diskvalifikuotas buvau ir netgi iš visiškos nekibos duobės sugebėjau išsikrapštyti, bet apie viską iš pradžių.

Treniruotės. 2-asis LSZKL žiemos etapas vyko Telkšos ežere Šiaulių mieste. Aišku, skelbimų ar kitos informacijos apie numatomą renginį niekur nebuvo – tai turbūt didelė paslaptis. Pagal LSZF patvirtintas taisykles informacija ir programa turi būti paviešinta internetinėje erdvėje, to padaryta nebuvo. Tačiau kas labai nori visą informaciją suranda. Suradome ir mes, tačiau žinojome tik telkinį, o ne konkrečią vietą, nors pagal tas pačias taisykles varžybų išvakarėse turėtų vykti ne trumpesnė kaip 3 valandų treniruotė ne varžybų sektoriuose t.y minimum 30 m už sektoriaus ribos, bet kuo panašesnėje vietoje. Kur tie sektoriai – visiems treniruotės dalyviams buvo PASLAPTIS.

Treniruotei sugaišome apie 4 valandas. Svarbiausia buvo perprasti žuvų rūšinę sudėtį, jos išsidėstymą ir ežero batimetriją. Ką suplanavome, tą ir atlikome. Sužinojome, kur galima aptikti karšiukų susitelkimo vietas, kur dideliais tuntais plaukioja nedidelės kuojytės ir kur galima ištraukti vieną kitą stambesnį ešerį. Beliko pasiruošti įrankius, gerai pailsėti ir kupiniems energijos šeštadienį startuoti pirmame šių varžybų ture.

1 turas. Šeštadienio rytas pasitiko nuostabiai šiltu oru, puikiai tinkančiu žūklei. Šlapias ir slidus ledas daugumai dalyvių privertė pasirūpinti savo saugumu ir ant batų užmaukšlinti vadinamas „kates“. Šalia sektoriaus ribos patikrinami jaukai ir masalai, po kelių minučių dalyviai pasiskirsto po sektorių ir užsiima vietas startinei eketei. Startas paskelbtas ir kiekvieno žvejo smegenys pradeda siųsti tūkstančius signalų rankoms ir kojoms. Suklysti nevalia – tai gali kainuoti labai brangiai. Visų taktikos labai skirtingos: kas išsigręžęs vieną eketę iš kart pradeda gaudyti žuvį, o kas tai daro baigęs jaukinti net dvidešimtą eketę. Aš pasidariau kelias bazes giliausiose sektoriaus vietose tikėdamasis karšiukų, deja truputį suklydau ir tik papildoma serija ekečių pasiekė reikiamą gylį. Kolegos M. Savicko pirmomis minutėmis ištrauktas virš pusės kilogramo svėręs ešerys įvėlė šiokią tokią sumaištį – atkovoti tokį svorį tikrai nėra lengva, ypač gaudant tarp geriausių sportininkų. Vėliau panašų ešerį suvilioja ir A. Koska iš klubo Tinca komandos. Kibimas nedžiugina. Ir tik po pusės valandos nuo starto sugebu ištraukti pirmą nedidelį karšiuką. Gręžiu dar kelias eketes, vieną už Alytaus Taparo komandos nario nugaros, kuris intensyviai gaudo mažas kuojytes. Šią eketę gausiai jaukinu iš rankos ir toliau ieškau stambesnės žuvies. Sugavęs šešis nedidelius karšiukus ir 200 g sveriantį ešerį, nusprendžiu pusę likusio varžybų laiko gaudyti aktyviai kimbančias kuojytes. Gausus jaukinimas ir intensyvus darbas atneša savo vaisių – iki varžybų pabaigos sugebu pagauti per 2 kg šių mažų žuvelių. Iš viso per tris žūklės valandas pagaunu 2564 g žuvies, lieku pirmas ir komandai padovanoju tik vieną baudos tašką. Ne blogiau sugaudo ir A. Skvirba bei S. Bartusevičius – savo sektoriuose parodo 3-čią rezultatą. Viso po pirmo turo surenkame 11 komandinių taškų ir nuo ledo nulipame pirmi. 

 2 turas. Vakar buvusias balas padengė plonas ledukas. Judėti po sektorius pasidarė dar sunkiau: slysta kojos, visur labai šlapia. Vėl pasirenku vietą tikėdamasis karšiukų, tačiau tuo pat metu stengiuosi atrasti ir nedidelių kuojų, kuriomis pirmame ture padariau gerą rezultatą. Eketė po eketės visiškai tuščios, gręžiu ir jaukinu, vėliau jas kruopščiai patikrinu. Rezultatas nulinis. Taip lakstau ištisas dvi valandas niekur neužsikabindamas, radau kelias nedideles kuojytes, tačiau jos sveria po 1 ar 2 g ir labai sunkiai pasikerta. Nusprendžiu nevargti, o toliau ieškoti laimingos eketės, juolab, kad keli žvejai sektoriuje vieną po kito traukia karšiukus. Jų nuvilioti niekaip nepavyksta nei man nei daugkartiniam čempionui I. Unikui. Tik likus kiek daugiau nei pusvalandžiui vieną po kito ištraukiu tris karšio vaikus, vėliau ištraukiu dar vieną ir dar. Iki varžybų pabaigos žuvies krepšelį papildo kiek daugiau nei pusė kilogramo karšiukų. Kaip pirmą turą sekėsi gerai, taip šį nesisekė. Sektoriuje buvau septintas, A. Skvirba tap pat 7-as, A. Šuntai visiškai nepavyko rasti žuvies, ir tik atsitiktinumo dėka jis išliko 11-as. Pridėjus S. Bartusevičiaus rezultatą surenkame milžinišką baudos taškų kiekį ir galėtumėme vėl būti pirmi Tačiau koją pakiša antra geltona kortelė Sauliui. Jis yra diskvalifikuojamas, gauna maksimalią baudos taškų sumą + 1 tašką ir galutinėje lentelėje atsiduriame tik 6 vietoje. Apmaudu, tačiau toks jau tas žūklės sportas....

 + ir -. Pliusai ir minusai, labai nedaug pasako, tačiau jų tikrai yra. Tai yra mano asmeniniai pastebėjimai, nuomonė, nenoriu nieko įžeisti ar skleisti gandus.

Pradėsiu nuo pliusų. Jų nebuvo daug, tačiau jie yra.  Pirma, tai telkinio vieta – pats Šiaulių miesto centras. Geras privažiavimas, gera aikštelė dalyviams ir svarbiausia žiūrovams. Ir nors jų buvo nedaug (manau dėl viešinimo trūkumo), tačiau smagu kai sportininkai yra matomi, tai labai pakelia varžybų prestižą, tokiu būdu į sportą įtraukiami ir eiliniai piliečiai.

Džiugu, kad varžybose daugėja dalyvių. Keli klubai sugeba išstatyti net po tris komandas. Žymiai smagiau varžytis, kai dalyvauja daugiau sportininkų, nei kovoti tarp septynių asmenų. Masiškumas žūklės varžybose yra būtinas ir jo reikia siekti.

Varžybų vietoje pastatytas bio tualetas nustebino. Ir nors tai nebuvo organizatorių nuopelnas – džiugu, kad nereikėjo bėgti į mišką, kaip ankstesniuose etapuose.

Minusų mano manymu šiose varžybose buvo žymiai daugiau nei pliusų. Pirmas tai alkoholio vartojimas. Jis tikrai nėra besaikis, nėra atviras, tačiau toleruojamas. Jį prieš varžybas vartoja ir kai kurie sportininkai ir netgi teisėjai, o kai kurie net varžybų metu. Tai ne tik, kad žemina varžybų lygį, tai yra neatleistina tokio lygio renginyje. Juo labiau, kad už buvimą neblaiviu varžybose yra skiriama diskvalifikacija.

Ir nors taisyklėse yra punktas, kad jaukai ir masalai patikrinimui turi būti pateikti oficialioje kalibruotoje taroje, to dar nėra laikomasi. Kai kurie dalyviai sugeba atsinešti jauką paprasčiausiuose celofaniniuose maišeliuose.

Ne visi teisėjai gerai žino taisykles, o tai manau didelis minusas – kas jau kas, o kiekvienas varžybų teisėjas turėtų atmintinai žinoti taisykles ir dėl akivaizdžių taisyklių pažeidimų nesuabejoti ir taikyti nuobaudas visiems vienodai.

Dar vienas minusas – apdovanojimams. Nemanau, kad susidarytų didelės išlaidos apdovanojus visus komandų laimėtojų narius medaliais. Žymiai maloniau turėti asmeninį prisiminimą, ypač, kai jo esi vertas.

 

Tiek įspūdžių iš antrojo LSŽKL poledinės žūklės varžybų. Paskutinis etapas planuojamas kovo 8-9 dienomis, šalia Alytaus. Iki jo trys laisvi savaitgaliai, per kuriuos tikrai neliksiu be žūklės.

Rezultatai

Daugiau foto: